2014 m. kovo 21 d.    
Nr. 12
(2083)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Pagerbė Šv. Jono Bosko relikvijas

Vlada Čirvinskienė

Svarbiausias šv. Jono Bosko relikvijų kelionės tikslas – suvienyti įvairių kraštų kultūras, pasaulėjautą ir bendrystėje švęsti svarbią sukaktį: prieš 200 metų gimęs ir prieš 80 metų paskelbtas šventuoju kun. Jonas Boskas – krikščioniškas medis, iš kurio išaugo tūkstančių medžių giria. Jo gimimo jubiliejų švęsime 2015 m. rugpjūčio 16 d. O lietuvių tauta kovo 3–16 dienomis turėjo galimybę aplankyti šv. Jono Bosko relikvijas, pasimelsti prie jų, Gavėnios metu atnaujinti savo tikėjimą, prašyti šventojo užtarimo, kad Viešpats suteiktų gausių dvasinių malonių.

Kovo 10 dieną atkeliavus Šventojo relikvijoms į Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedrą Vilniaus Šv. Jono Bosko parapijos klebonas kun. Aleksandras Barelis (Alessandro Barelli) SDB pamoksle kalbėjo: „Šv. Jonas Boskas yra ir buvo Dievo žmogus, sugebėjo naudoti visą savo gyvenimą Dievo tarnystei, ir ne žodžiais, o savo darbais. Kun. Boskas yra didis todėl, kad dėl artimo meilės pasidaro mažas. Jis nuo vaikystės jautė didelį troškimą tarnauti Bažnyčiai ir jaunimui. Valstiečių vaikui kunigystė buvo sunkiai įgyvendinama svajonė. Kai stojo į seminariją, reikėjo pristatyti viso namų turto sąrašą, įrodantį, kad yra finansiškai nepriklausomas. Kai stojo į seminariją, visų pirma ėjo pas savo kaimynus prašyti pagalbos. Tą dešinę ranką, kuri čia yra, jis nuo vaikystės turėjo laikyti ištiestą prašydamas pagalbos. Jau būdamas kunigas, kai turėdavo pasirūpinti globojamais vaikinais, juos maitinti, jis eidavo pas turtingus žmones prašyti pagalbos – ištiesti tą ranką.

Šv. Jono Bosko relikvijas aplankė ir pagerbė daug maldininkų iš Pasvalio. Vieni vyko į piligriminę kelionę paraginti parapijų kunigų, kiti – vedini savo vidinio krikščioniško pašaukimo, ieškodami nelengvo kelio link Viešpaties. Vieni pasirinko dviejų dienų piligrimystės kelią į Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedrą, kiti keliavo į Šiluvą, o grupelė maldininkų kovo 16 dieną pasiekė net Žemaičių Kalvariją, kad galėtų iškilmingai palydėti šv. Jono Bosko relikvijas iš Lietuvos į Latviją.

Grupelė pasvaliečių maldininkų ankstų Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos rytą išvyko į Panevėžį su plazdančia Trispalve, su nenusakomu troškimu turėti galimybę prisiartinti prie šio Katalikų Bažnyčios šventojo, paskelbto jaunimo tėvu ir mokytoju. Susikaupimas, ramybė ir malda buvo kelionės palydovai. Per gerą pusvalandį pasiekėme Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedrą, kurioje skubėjome aplankyti šv. Jono Bosko relikvijas. Prie jų suklaupėme maldai. Per Šventąjį apgailestavome dėl paklydimų, meldėme atleidimo. Meldėmės už dvasinį bažnytinių bendruomenių atsinaujinimą, stiprias katalikiškas šeimas, jaunimą, pašaukimus į kunigystę bei vienuolystę. Visus jungė stiprus tikėjimas bei noras nuoširdžia malda padėkoti Dievui už patirtas malones.

Netrukus į Katedrą sugužėjo daug maldininkų iš visos Panevėžio vyskupijos. Katedros centre kaip puošmena išsirikiavo įvairių katalikiškų organizacijų vėliavos. Dauguma susirinkusiųjų buvo pasipuošę trispalve simbolika. Šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas, koncelebravo vyskupas Jonas Kauneckas bei kiti Panevėžio vyskupijos kunigai. Panevėžio vyskupas L. Virbalas pasveikino su dviguba švente – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena bei šv. Jono Bosko relikvijų apsilankymo iškilme. Vyskupas kvietė maldininkus melstis už Tėvynę ne iš įpratimo, o su tam tikru rūpesčiu ir supratimu, koks trapus yra mūsų gyvenimas, kad malda reikalinga Tėvynei. Atrodo, kad 1990 metų kovo 11-oji visam laikui sugrąžino laisvę, išvadavo iš svetimšalių priespaudos. Deja, šiandien girdime žodžius: „puolimas“, „invazija“, „užgrobimas“, „žuvusieji“. Kalbama ne apie Afriką, o apie kaimyninę Europos valstybę. Tokie įvykiai skatina tikinčiuosius laikytis Dievo žodžio, kuris yra galingiausias ginklas prieš visą blogį. Dievo žodžio dėka mes esame šiame pasaulyje. Mes be jo negalime gyventi. Šv. Jono Bosko šventumas – kasdienis pasitikėjimas Dievo žodžiu. Tai Joną Boską vedė pas jaunus žmones visą gyvenimą. Dievo žodis mus gali išgydyti, prabilti, paskatinti. Kartais net vienas sakinys, pasakytas pagal Dievo žodį, gali į mus prabilti taip iškalbingai, kad jį prisimename visą gyvenimą. Šv. Mišių pabaigoje urną su relikvijomis išlydėjome į Kaišiadorių vyskupiją. Atsisveikindami įsigijome kun. A. Barelio SDB knygutę „Meilės takas“ bei paveikslėlių „Šventasis Jonas Boskas (1815–1888 ). Grįžome į namus kupini dvasinės stiprybės.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija