2014 m. kovo 28 d.    
Nr. 13
(2084)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Vyskupai apie pasirengimą Europos Parlamento rinkimams

Mindaugas BUIKA

Europos bendrijos vyskupų
konferencijų komisijos
pirmininkas Miuncheno arkivyskupas
kardinolas Rainhardas Marksas

Aktualus jaunųjų piliečių dalyvavimas

Sekuliarizuotoje ir didelius moralinius prieštaringumus patiriančioje Europoje susidariusi sudėtinga ekonominė ir socialinė, ideologinė ir religinio gyvenimo situacija paskatino žemyno katalikų vyskupus su ypatingu dėmesiu žvelgti į pasirengimą būsimiesiems Europos parlamento rinkimams, skatinant aktyvesnį tikinčiųjų dalyvavimą šiame politiniame procese. Dėl to į pavasarinę sesiją Briuselyje susirinkusi Europos bendrijos vyskupų konferencijų komisija (COMECE), kuriai priklauso Europos Sąjungos šalių vyskupijų atstovai, kovo 20 dieną paskelbė atitinkamą kreipimąsi, kuris gali tapti pagrindu vietinėms katalikų bendruomenėms vertinant ir vedant konstruktyvų dialogą su kandidatais į Europos parlamentą. Minėtame dokumente pabrėžiama, kad gegužės 22–25 dienomis įvyksiančių rinkimų išdavos turi lemiamą reikšmę Europos įstatymų leidybai, kurios sprendimai vis daugiau turi įtakos 28 valstybių narių viešajam gyvenimui. Todėl yra svarbu, kad visi Europos Sąjungos piliečiai, kuo sąmoningiau įvertinę programines nuostatas, rinkimų dieną atiduotų balsus pasirinktiems kandidatams. Prasidedanti rinkimų kampanija suteikia gerą progą Europos visuomenei diskutuoti šalims aktualiais socialiniais, ekonominiais ir politiniais klausimais. Todėl ganytojai jaučia pareigą pasiūlyti tam tikras nuostatas ir vertinimo kriterijus, kuriais tikintieji balsuotojai galėtų vadovautis, vertindami svarbiausius dalykus, žvelgdami per katalikiškojo socialinio mokymo prizmę, rašoma COMECE dokumente.

Vyskupai, nurodydami, jog pirmiausia kreipiasi į tuos Europos Sąjungos piliečius, kurie yra katalikai (o tai didžioji elektorato dalis), ir viliasi, jog iškelti patarimai bus naudingi visiems geros valios žmonėms, kurie yra susirūpinę dėl Europos projekto, skirto prasmingai integracijai, sėkmingumo. „Mes viliamės, jog mūsų balsus išgirs ir tie politikai, kurie siekia tarnystės Europos parlamente mandato“, – aiškinama kreipimesi, kviečiant su jame išdėstytomis nuostatomis susipažinti rinkiminėje kampanijoje dalyvaujančius kandidatus. Pabrėždami žinomą Bažnyčios nuostatą, jog dalyvavimas rinkimuose yra kiekvieno Europos Sąjungos piliečio ne tik teisė, bet ir pareiga, ganytojai ypač atkreipia dėmesį į jaunųjų rinkėjų dalyvavimo svarbą. Daug pilnametystę neseniai pasiekusių jaunų žmonių rinkimuose galės dalyvauti pirmą kartą, vis dar tęsdami studijas ir rengdamiesi brandžiam gyvenimui. Tačiau daugelis jų jau gerai žino, kad Europos jaunimo socialinė padėtis yra kupina išbandymų, ypač dėl didelės bedarbystės. Todėl vyskupai kaip tik ir skatina jaunus žmones „įsitraukti į politinius debatus, kad jų balsai būtų tikrai girdimi“. COMECE kreipimesi primenama, kad būsimieji Europos parlamento rinkimai bus pirmieji po 2008 metais ištikusios sunkios ekonominės ir finansinės krizės su iki šiol jaučiamomis socialinėmis pasekmėmis, todėl reikia ypač atsižvelgti į nuolatinį popiežiaus Pranciškaus raginimą dėl prioritetinio dėmesio labiausiai pažeidžiamiems visuomenės sluoksniams. „Reikia neužmiršti tų, kuriuos į skurdą nustūmė pastaroji krizė, nes naujųjų vargšų skaičius yra pasiekęs pavojingą mastą“, – primena ganytojai.

Visada reikia žinoti svarbiausią Bažnyčios socialinio mokymo nuorodą, kad siekiant teisingumo ir tikrosios pažangos, „individualūs piliečiai, jų bendruomenės ir netgi nacionalinės valstybės privalo gebėti teikti pirmenybę ne daliniams interesams, o bendrojo gėrio siekiui“.

Savitvardos kultūra, subsidiarumas ir solidarumas

Kaip tik apie tai rašė palaimintasis Jonas Paulius II savo prieš du dešimtmečius paskelbtame apaštaliniame paraginime „Ecclesia in Europa“, kuriame pabrėžtas tvirtas įsitikinimas dėl kontinento susivienijusio siekiant geresnės ateities ir įveikiant iškylančius iššūkius. Todėl naujajame COMECE kreipimesi ypač akcentuojama saikingumo dorybė sprendžiant visas gyvenimo problemas. Tai yra krikščioniškojo dvasingumo šerdis. Vyskupai nurodo, kad apsiribojimo ir savitvardos kultūra turi formuoti ir šiuolaikinės socialinės rinkos ekonomikos bei gamtosauginės politikos kontūrus. „Mes turime išmokti gyventi su mažesniu gėrybių kiekiu, teisingai pasidalindami su tais, kurie yra atsidūrę realiame skurde“, – pabrėžia ganytojai, kritiškai vertindami vartojimo skatinimą ir vadinamojo kuo didesnio turėjimo propagandą. Atkreipdami dėmesį į kai kuriuos specifinius Europos politikos klausimus, jie pirmiausia pabrėžia, kad didesnės integracijos Europos Sąjungoje siekimas neturi vykti krikščioniškojo subsidiarumo principo sąskaita. Senąjį žemyną ir kitas planetos dalis sudaro unikali nacionalinių valstybių šeima, todėl sprendžiant daugelį su vertybėmis susijusių teisinių problemų negalima ignoruoti per šimtmečius susiformavusių tautinių tradicijų. Ypač tai siejama su jautriais žmogaus gyvybės apsaugos, šeimos, švietimo ir religiniais klausimais. Kita esminė darnios Europos Sąjungos egzistencijos „kolona“ yra solidarumo principas, kuris esminį vaidmenį turi ir katalikų socialinėje doktrinoje. Kaip tik šis principas lemia taikų, abipuse pagarba paremtą, tautų, valstybių ir visuomenių sambūvį. Tai ypač svarbu Europai su jos regionų įvairove bei didesnės savivaldos siekiais daugelyje šalių.

COMECE dokumente primenami vertybiniai prioritetai, kurių reikia laikytis įstatymų leidyboje. Tai – gili pagarba žmogaus orumui, jo gyvybės gynimui nuo prasidėjimo momento iki natūralios mirties, šeimos, kaip esminio struktūrinio visuomenės elemento, saugojimui ir jos svarbiųjų socialinių poreikių patenkinimui. Šiam Bažnyčios mokymui aiškiai prieštarauja paplitusio negimusių kūdikių žudymo (aborto) įteisinimas, besiplečianti sunkaus ligonio dirbtinio numarinimo (eutanazijos) legalizacija, šeimą menkinantis įvairių nesantuokinių „partnerysčių“, netgi homoseksualų „santuokos“ pripažinimas, kurio šalininkai tai bando primesti visai Europos Sąjungai ir pagrįsti Europos Parlamento sprendimais. Todėl katalikai ypač atidžiai turi vertinti kandidatų vertybines nuostatas ir asmeninio gyvenimo liudijimą. Europos vyskupai pagrįstai nurodo ir išaugusį žmonių mobilumą kontinente, vidinę ir išorinę migraciją, kuri daro gana prieštaringą poveikį individo ir visuomenės gyvenimui. „Yra svarbu, kad atsakomybe tinkamai priimti ir integruoti migrantus dalintųsi visos ES valstybės narės“, – teigiama COMECE dokumente. Ypač tai svarbu prieglobsčio ieškantiems pabėgėliams iš socialinių nelaimių ar karinių konfliktų apimtų Afrikos ar Artimųjų Rytų šalių (pavyzdžiui, Sirijos), nes jų troškimas patekti į Europos Sąjungą yra gyvybiškai svarbus išlikimui, nors sukelia daug pavojų netgi iki gyvybės praradimo. Todėl būtina, kad nuo pat pabėgėlių priėmimo ir paskirstymo būtų rūpestingai gerbiamos jų žmogiškosios teisės ir dedamos visos pastangos (net ir Bažnyčių lygmeniu) dėl sėkmingos jų integracijos ir darnaus sugyvenimo su vietinių gyventojų bendruomenėmis užtikrinimo.

Religijos laisvė, demografija ir ekologija

Europos vyskupų kreipimesi paliečiamos ir svarbiosios ekologinės problemos, pabrėžiant išaugusį atmosferos užterštumą, poreikį gilesniam klimato kaitos supratimui, nes, kaip moko Šventasis Raštas, žmonėms yra skirta būti rūpestingais kūrinijos prižiūrėtojais ir globėjais, o ne beatodairiškais jos išnaudotojais ir naikintojais. „Turime įsipareigoti tokiai gamtosauginei veiklai, kadangi gyvenamosios aplinkos ir gamtos turtų stabilumas yra esminis tikro augimo ir pažangos skatinimo elementas“, – aiškina ganytojai. Jie primena ne tik bažnytiniam, bet ir visam socialiniam gyvenimui reikšmingą religijos laisvės principą, kurio teisingas įgyvendinimas „yra fundamentalus tolerantiškos ir atviros visuomenės bruožas“. Tai reiškia ne tik galimybę privačiai išpažinti savo tikėjimą, bet ir teisę laisvai jį išreikšti viešumoje vertinant įvairius socialinius reiškinius, kuriuos dabar bandoma suvaržyti sekuliarioje, laisvoje nuo religijos, Europos visuomenėje. Vyskupai pasveikino neseniai paskelbtas Europos Sąjungos direktyvines nuostatas, kuriomis mėginama ištaisyti minėtus radikalaus sekuliarizmo perlenkimus ir pabrėžiamas būtinumas ginti religijos bei įsitikinimų raiškos laisvę, ir išreiškė viltį, kad naujos kadencijos Europos Parlamentas toliau intensyviai darbuosis šiuo reikalu, kovodamas su pažeidimais ir platesnėje tarptautinėje plotmėje. COMECE kreipimesi pabrėžiama, kad su laisvu religijos praktikavimu ir su socialinėmis dirbančiųjų teisėmis yra susijęs savaitgalio laisvadienio garantavimas, todėl turi būti apsaugotas sekmadienis, kaip nedarbo diena, kuri tikintiesiems krikščionims yra šventa Viešpaties diena.

Atkreipdami dėmesį į dabartinių demografinių pokyčių spartą Europoje, ryškiai mažėjant gimstamumui ir stiprėjant visuomenės senėjimo požymiams, vyskupai ragina sudaryti didesnes galimybes jaunimui, kad jaunos šeimos būtų gausesnės, rūpinantis pagyvenusių žmonių globa ir jos kokybe, nes jie to nusipelnė. Baigdami rinkiminį pareiškimą, ganytojai pripažįsta, kad Europos Sąjungoje yra nemažai pesimizmo, kadangi praėjus krizei yra išaugusi valstybių skola ir susidariusi tam tikra įtampa tarp labiau išsivysčiusių ir atsilikusių šalių, o biudžeto deficito reguliavimas reikalauja skausmingų reformų. Tačiau šie sunkumai jokiu būdu neturi vesti prie žemyno integracijos sustabdymo, kadangi „visi prarasime žymiai daugiau, jeigu Europos projektas nuvažiuos nuo bėgių“, – aiškina vyskupai. Ragindami visus, ypač didesnę atsakomybę turinčius veikėjus, konstruktyviai prisidėti prie vieningo žemyno ateities kūrimo, jie kviečia būsimuose Europos Parlamento rinkimuose piliečius balsuoti atsiliepiant į „informuotos sąžinės paskatas ir kuo plačiau visiems dalyvaujant“.

Įtakingo Miuncheno kardinolo paraginimai

Pavasarinėje Europos bendrijos vyskupų komisijos sesijoje, kurioje buvo paskelbtas čia aptartas pareiškimas dėl būsimų Europos Parlamento rinkimų, svarbią programinę kalbą pasakė COMECE pirmininkas Miuncheno (Vokietija) arkivyskupas kardinolas Rainhardas Marksas (Reinhard Marx), kuris susidariusią situaciją žemyne įvertino Ukrainos įvykių kontekste. Beje, į šio 60-mečio Bažnyčios hierarcho nuomonę verta atidžiau įsiklausyti, kadangi jis dėl užimamų svarbių pareigų gausos kartais žiniasklaidoje įvardijamas kaip Europos supervyskupas ir net Vokietijos popiežius. Neseniai, kovo viduryje, kardinolas R. Marksas buvo išrinktas naujuoju Vokietijos katalikų vyskupų konferencijos pirmininku, o kiek anksčiau popiežius Pranciškus jį paskyrė vadovauti įsteigtai Ekonomikos tarybai, kuri turi prižiūrėti šios srities Vatikano reikalus. Kardinolas R. Marksas priklauso Šventojo Tėvo pernai įkurtai patariamajai Kardinolų tarybai, sudarytai iš aštuonių Kardinolų kolegijos narių, kurie svarsto organizacinius Romos kurijos reformos klausimus. COMECE kardinolas R. Marksas vadovauja nuo 2012 metų ir yra labiausiai atsakingas hierarchas už Katalikų Bažnyčios santykius su Europos Sąjunga. Dar popiežiaus Benedikto XVI 2007 metais paskirtas jo paties 1977-1981 metais vadovautos vienos didžiausių Vokietijos diecezijų – Miuncheno – arkivyskupu, kardinolas R. Marksas dabar laikomas svarbiausiu Katalikų Bažnyčios socialinio mokymo autoritetu ir daro didelę įtaką Šventojo Sosto sprendimams šioje srityje.

Pasak kardinolo R. Markso kalbos COMECE susitikime, pastarieji įvykiai Ukrainoje, prikaustę visų europiečių dėmesį, sukūrė sunkiausią situaciją Europos Sąjungos užsienio politikoje, kurios jau nebuvo ilgą laiką. „Kas galėjo pagalvoti, kad taip greitai grįšime prie Šaltojo karo logikos, ar kad vėl bus reanimuotas teritorinių aneksijų Europoje spektras?“ – svarstė COMECE pirmininkas, atsiliepdamas į kontroversišką Krymo įjungimą į Rusijos Federaciją. Jis pabrėžė, kad Ukrainos politikams dabar iškilęs svarbus uždavinys bandyti išsaugoti šalies vientisumą ir nesivelti į karinį konfliktą su Rusija, nes tik taikoje galima darbuotis dėl privalomo demokratinio atsinaujinimo. „Politikai Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje karštligiškai stengiasi išspręsti šį konfliktą, ir šiuos jų rūpesčius mes turime lydėti savo malda“, – tvirtino kardinolas R. Marksas. Jis sakė, kad reikia melstis už Ukrainos žmones, kurie išgyvena dramatiškas politines permainas su didžiulėmis ekonominėmis bei finansinėmis problemomis, kurias tenka spręsti užsienio (Rusijos) grėsmės akivaizdoje. Ir tai visus turi skatinti tikriems solidarumo ženklams broliškos Rytų Europos tautos atžvilgiu.

Įpareigojantis Ukrainos įvykių kontekstas

Įvykiai Ukrainoje, anot Miuncheno arkivyskupo, turi paskatinti mus, visus europiečius, pažvelgti į save pačius veidrodyje, tai yra, vėl įvertinti padėtį Europos Sąjungoje, nes protestai Kijeve buvo ne tik prieš korumpuotą, neteisingą ir kleptokratinį vietos režimą, bet ir už šalies orientaciją Europos integracijos linkme. Ar Europos Sąjunga verta šio patrauklumo, ar ja ukrainiečiai nenusivils, kaip kai kurios kitos pokomunistinės tautos, kai Briuselio reikalingą finansinę pagalbą lydi pastangos primesti tų tautų tradicijoms ir kultūrai prieštaraujančias ideologines nuostatas. Per kelis pastaruosius metus europiečiai labiausiai buvo užsiėmę ekonominiais ir finansiniais rūpesčiais, kuriuos lėmė 2008 metų krizė ir sunki skolų našta. Bet dabartiniai Ukrainos egzistencijos klausimai skatina kreipti didesnį dėmesį ir į kitus Europos politikos dėmenis, ypač jos vertybių plotmę. Taigi, koks mūsų pačių įsipareigojimas Europai? Ar ligšiolinis silpnas piliečių dalyvavimas Europos Parlamento rinkimuose nerodo, kad esame pavargę ir aptingę dėl svarbiųjų žemyno reikalų, susitelkę tik į savuosius siaurus interesus?

„Demokratinis sąjūdis Ukrainoje vėl mums aiškiai patvirtina, kad mūsų laisvos ir demokratinės Europos pasiekimai negali būti priimti, kaip savaime suprantami, kaip kažkokia dovanota privilegija, bet reikalauja nuolatinio piliečių ir tautų palaikymo pastangų, – aiškino kardinolas R. Marksas. – Europos demokratijai reikia vertybių, ir mes tai turime sau priminti būsimų rinkimų kontekste“. Kaip tik tam ir yra skirtas naujasis COMECE kreipimasis dėl Europos Parlamento rinkimų. Jame išdėstomi vertybiniai viešosios politikos prioritetai, žvelgiant iš socialinio Katalikų Bažnyčios mokymo perspektyvų. Priminęs apaštalinio popiežiaus Pranciškaus paraginimo „Evangelii Gaudium“ aiškinimą apie taurų politinės veiklos pašaukimą artimo meilės tarnystėje, kardinolas R. Marksas sakė, kad Bažnyčia visuomet siekia bendrojo gėrio prioritetą įterpti į politikos sritį. Aiškinantis tuos dalykus, reikia nuolat kontaktuoti su jau išrinktais atstovais ir kandidatais ir būtent vietiniu lygiu, nelaukiant, kol politikai išvyks posėdžiauti į Briuselį. Reikia išsiaiškinti, ko vertos jų nuostatos, kiek jos artimos Bažnyčiai svarbiems etiniams ir moraliniams dalykams, kiek rinkimų programa paremta asmeniniu liudijimu, ir tada kviesti tikinčiuosius atitinkamam pasirinkimui prie balsavimo dėžių.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija