2014 m. balandžio 4 d.    
Nr. 14
(2085)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Kaune išspręsta laidojimo vietų problema – atidarytos Vainatrakio kapinės

Kapinių akmenį šventina
prel. prof. habil dr. Vytautas
Steponas Vaičiūnas

Kovo 24-ąją po daugiau nei dešimtmetį užtrukusių teisminių ginčų oficialiai atidarytos Kauno rajono teritorijoje esančios Vainatrakio kapinės. Planuojama, jog suformuotame pirmajame vieno hektaro ploto laidojimo kvartale per ateinančius kelerius metus amžinojo poilsio atguls 4–5 tūkstančiai mirusiųjų. Atidengtą simbolinį kapinių akmenį palaimino ir pašventino prelatas prof. habil dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas. Pasak savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ vadovo Algirdo Verbicko, šiuo metu laidojimui paruoštas vieno hektaro dydžio sklypas. Ateityje greta esančiuose suformuotuose sklypuose bus galima įrengti kolumbariumą, administracines patalpas, automobilių stovėjimo aikštelę bei plėsti kapinių infrastruktūrą atsižvelgiant į gyventojų poreikius.


Kartu su NATO esame stipriausi mūsų šalies istorijoje

Lietuvos prezidentė ir Vyriausioji
Lietuvos ginkluotųjų pajėgų
vadė Dalia Grybauskaitė Lietuvos
ir NATO vėliavų pakėlimo ceremonijoje
Roberto DAČKAUS (lrp) nuotrauka

Kovo 29 dieną, šeštadienį, Vilniuje, S. Daukanto aikštėje, minint Lietuvos narystės Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje (NATO) dešimtmetį surengta iškilminga Lietuvos ir NATO vėliavų pakėlimo ceremonija. Jos metu visus Lietuvos žmones pasveikino Lietuvos prezidentė ir Vyriausioji Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadė Dalia Grybauskaitė, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Prieš dešimt metų Lietuva žengė istorinį žingsnį – tapo tvirčiausios pasaulyje karinės sąjungos – NATO – nare. Narystė šiame aljanse atvėrė vertybiškai naują puslapį mūsų šalies istorijoje. Šiandien mūsų lūkesčiai dėl Lietuvos saugumo išsipildė. NATO partneriai parodė, kad grėsmės akivaizdoje nesame vieni“, – sakė Prezidentė. Pasak jos, 2004 metais Lietuva įsiliejo į transatlantinę valstybių bendruomenę, kuri supranta, kad tikroji stiprybė – ne karinės galios demonstravimas, o demokratinės vertybės, vienybė, taikos ir laisvės siekis. Pastarieji įvykiai Lietuvos kaimynystėje rodo, jog prieš dešimtmetį Lietuvos priimtas sprendimas stoti į NATO buvo gyvybiškai svarbus ir teisingas. Šalies vadovė pabrėžė, kad šiandien Lietuvai labai reikalinga visų vienybė ir sutelktas darbas. Prezidentė paragino visus Lietuvos žmones toliau branginti ir ginti Lietuvos laisvę.


Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių suvažiavimas

Vytautas Guliokas

Naujasis LPKTS pirmininkas
dr. Gvidas Rutkauskas
Jolitos Navickienės
(„Tremtinys“) nuotrauka

Kovo 29 dieną Kaune, „Girstučio“ kultūros ir sporto centre, įvyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) XXI rinkiminis-ataskaitinis suvažiavimas. Suvažiavimo delegatai prisiminė prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžius, pasakytus metiniame pranešime: „Tikėjimas Lietuva – visų mūsų stiprybė, išbandyta lageriais, tremtimis, okupacijomis, blokadomis ir sunkmečiais“, o vieningam darbui Lietuvos labui kvietė čia pat perskaitytas Prezidentės sveikinimas suvažiavimo dalyviams. Ne visai paprastoje šių dienų politinės situacijos aplinkoje, suvažiavimas privalėjo numatyti tolimesnės veiklos kryptys: įtvirtinant istorinės praeities atminimą, stiprinti valstybės pamatus patriotizmo jausmais, susitelkti ir vieningai atremti mums primetamus visuomenę skaldančius planus bei kėslus.


Dėl pavojingos Lietuvos saugumui tarptautinės padėties

Kovo 29-ąją Vilniuje vykusiame Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) visuotiniame ataskaitiniame susirinkime buvo priimta rezoliucija „Dėl pavojingos Lietuvos saugumui tarptautinės padėties“. Joje sakoma: „Pastarąsias savaites su nerimu stebime įvykius Ukrainoje. Pasinaudodama politiniu nestabilumu kaimyninėje šalyje, Rusija okupavo Krymą, o vėliau priverstinio ir tarptautinės bendruomenės nepripažįstamo „referendumo“ būdu prisijungė šią teritoriją. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Sovietų Sąjungos žlugimą dar kartą atvirai pavadino istorine klaida, o kai kurie šios šalies politikai ragina aneksuoti Rytų Ukrainą bei kitas iš sovietų jungo išsivadavusias valstybes. Optimizmo neteikia ir vangi Europos Sąjungos reakcija į Rusijos agresiją, negebėjimas imtis efektyvių sankcijų ir Prancūzijos nenoras sustabdyti karinių „Mistral“ laivų pardavimo Rusijai“. LLKS pabrėžia, kad įvykiai Ukrainoje yra itin aktualūs ir Lietuvai. Matydami agresyvėjantį Rusijos elgesį bei šios šalies lyderių dabar jau ir atvirai reiškiamas revanšizmo paskatintas imperialistines ambicijas, turime suvokti, kad Lietuvos padėtis irgi nėra saugi. Lietuvos kaimynystėje, Kaliningrado srityje bei Baltarusijoje, dislokuoti gausūs Rusijos kariuomenės daliniai. Lietuvoje veikia Kremliaus propagandą retransliuojantys televizijos kanalai bei kitos žiniasklaidos priemonės, veikia „penktajai kolonai“ priskirtinos organizacijos bei atskiri veikėjai. Atkreiptinas dėmesys į prastą gynybos finansavimo būklę Lietuvoje. Šiuo metu krašto apsaugai skiriami 0,76 proc. BVP (vietoj įsipareigojimo NATO skirti 2 proc.) leidžia tik išsaugoti būtiniausias kariuomenės funkcijas ir niekaip nesuteikia galimybės stiprinti valstybės gynybos pajėgumus. Buvimas NATO nare garantuoja kitų šalių paramą agresijos atveju, bet tai nereiškia, jog mažiau svarbios tampa mūsų pačių gynybos pajėgos. Reikia suvokti, kad į Lietuvos teritoriją įsiveržus kitos šalies kariuomenei, prireiktų kažkiek laiko, kol į pagalbą atskubėtų kitų NATO šalių pajėgos, o iki tol Lietuva turėtų pasikliauti savo jėgomis. Tačiau įstojus į NATO, Lietuvos kariuomenė buvo pakreipta orientacijai į ekspedicines misijas, o ne į krašto gynybą.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija