|
Kaune išspręsta
laidojimo vietų problema atidarytos Vainatrakio kapinės
| Kapinių
akmenį šventina prel. prof. habil dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas
| Kovo 24-ąją po daugiau nei dešimtmetį
užtrukusių teisminių ginčų oficialiai atidarytos Kauno rajono teritorijoje esančios
Vainatrakio kapinės. Planuojama, jog suformuotame pirmajame vieno hektaro ploto
laidojimo kvartale per ateinančius kelerius metus amžinojo poilsio atguls 45
tūkstančiai mirusiųjų. Atidengtą simbolinį kapinių akmenį palaimino ir pašventino
prelatas prof. habil dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas. Pasak savivaldybės įmonės
Kapinių priežiūra vadovo Algirdo Verbicko, šiuo metu laidojimui paruoštas vieno
hektaro dydžio sklypas. Ateityje greta esančiuose suformuotuose sklypuose bus
galima įrengti kolumbariumą, administracines patalpas, automobilių stovėjimo aikštelę
bei plėsti kapinių infrastruktūrą atsižvelgiant į gyventojų poreikius. |
|
Kartu su NATO esame stipriausi mūsų šalies istorijoje
| Lietuvos prezidentė ir Vyriausioji
Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadė Dalia Grybauskaitė Lietuvos ir NATO
vėliavų pakėlimo ceremonijoje Roberto DAČKAUS (lrp) nuotrauka |
Kovo 29 dieną, šeštadienį, Vilniuje, S. Daukanto aikštėje,
minint Lietuvos narystės Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje (NATO) dešimtmetį
surengta iškilminga Lietuvos ir NATO vėliavų pakėlimo ceremonija. Jos metu visus
Lietuvos žmones pasveikino Lietuvos prezidentė ir Vyriausioji Lietuvos ginkluotųjų
pajėgų vadė Dalia Grybauskaitė, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir užsienio
reikalų ministras Linas Linkevičius. Prieš dešimt metų
Lietuva žengė istorinį žingsnį tapo tvirčiausios pasaulyje karinės sąjungos
NATO nare. Narystė šiame aljanse atvėrė vertybiškai naują puslapį mūsų šalies
istorijoje. Šiandien mūsų lūkesčiai dėl Lietuvos saugumo išsipildė. NATO partneriai
parodė, kad grėsmės akivaizdoje nesame vieni, sakė Prezidentė. Pasak jos, 2004
metais Lietuva įsiliejo į transatlantinę valstybių bendruomenę, kuri supranta,
kad tikroji stiprybė ne karinės galios demonstravimas, o demokratinės vertybės,
vienybė, taikos ir laisvės siekis. Pastarieji įvykiai Lietuvos kaimynystėje rodo,
jog prieš dešimtmetį Lietuvos priimtas sprendimas stoti į NATO buvo gyvybiškai
svarbus ir teisingas. Šalies vadovė pabrėžė, kad šiandien Lietuvai labai reikalinga
visų vienybė ir sutelktas darbas. Prezidentė paragino visus Lietuvos žmones toliau
branginti ir ginti Lietuvos laisvę. |
|
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių suvažiavimas
Vytautas Guliokas
|
Naujasis LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas
Jolitos Navickienės (Tremtinys) nuotrauka |
Kovo 29 dieną Kaune, Girstučio kultūros ir sporto
centre, įvyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) XXI rinkiminis-ataskaitinis
suvažiavimas. Suvažiavimo delegatai prisiminė prezidentės Dalios Grybauskaitės
žodžius, pasakytus metiniame pranešime: Tikėjimas Lietuva visų mūsų stiprybė,
išbandyta lageriais, tremtimis, okupacijomis, blokadomis ir sunkmečiais, o vieningam
darbui Lietuvos labui kvietė čia pat perskaitytas Prezidentės sveikinimas suvažiavimo
dalyviams. Ne visai paprastoje šių dienų politinės situacijos aplinkoje, suvažiavimas
privalėjo numatyti tolimesnės veiklos kryptys: įtvirtinant istorinės praeities
atminimą, stiprinti valstybės pamatus patriotizmo jausmais, susitelkti ir vieningai
atremti mums primetamus visuomenę skaldančius planus bei kėslus. |
|
Dėl pavojingos Lietuvos saugumui tarptautinės padėties
Kovo 29-ąją Vilniuje vykusiame Lietuvos laisvės kovotojų
sąjungos (LLKS) visuotiniame ataskaitiniame susirinkime buvo priimta rezoliucija
Dėl pavojingos Lietuvos saugumui tarptautinės padėties. Joje sakoma: Pastarąsias
savaites su nerimu stebime įvykius Ukrainoje. Pasinaudodama politiniu nestabilumu
kaimyninėje šalyje, Rusija okupavo Krymą, o vėliau priverstinio ir tarptautinės
bendruomenės nepripažįstamo referendumo būdu prisijungė šią teritoriją. Rusijos
prezidentas Vladimiras Putinas Sovietų Sąjungos žlugimą dar kartą atvirai pavadino
istorine klaida, o kai kurie šios šalies politikai ragina aneksuoti Rytų Ukrainą
bei kitas iš sovietų jungo išsivadavusias valstybes. Optimizmo neteikia ir vangi
Europos Sąjungos reakcija į Rusijos agresiją, negebėjimas imtis efektyvių sankcijų
ir Prancūzijos nenoras sustabdyti karinių Mistral laivų pardavimo Rusijai.
LLKS pabrėžia, kad įvykiai Ukrainoje yra itin aktualūs ir Lietuvai. Matydami agresyvėjantį
Rusijos elgesį bei šios šalies lyderių dabar jau ir atvirai reiškiamas revanšizmo
paskatintas imperialistines ambicijas, turime suvokti, kad Lietuvos padėtis irgi
nėra saugi. Lietuvos kaimynystėje, Kaliningrado srityje bei Baltarusijoje, dislokuoti
gausūs Rusijos kariuomenės daliniai. Lietuvoje veikia Kremliaus propagandą retransliuojantys
televizijos kanalai bei kitos žiniasklaidos priemonės, veikia penktajai kolonai
priskirtinos organizacijos bei atskiri veikėjai. Atkreiptinas dėmesys į prastą
gynybos finansavimo būklę Lietuvoje. Šiuo metu krašto apsaugai skiriami 0,76 proc.
BVP (vietoj įsipareigojimo NATO skirti 2 proc.) leidžia tik išsaugoti būtiniausias
kariuomenės funkcijas ir niekaip nesuteikia galimybės stiprinti valstybės gynybos
pajėgumus. Buvimas NATO nare garantuoja kitų šalių paramą agresijos atveju, bet
tai nereiškia, jog mažiau svarbios tampa mūsų pačių gynybos pajėgos. Reikia suvokti,
kad į Lietuvos teritoriją įsiveržus kitos šalies kariuomenei, prireiktų kažkiek
laiko, kol į pagalbą atskubėtų kitų NATO šalių pajėgos, o iki tol Lietuva turėtų
pasikliauti savo jėgomis. Tačiau įstojus į NATO, Lietuvos kariuomenė buvo pakreipta
orientacijai į ekspedicines misijas, o ne į krašto gynybą. |
| |