2014 m. balandžio 4 d.    
Nr. 14
(2085)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Ištikimai tarnavęs tikintiesiems

A†A kun. jubil. Vaclovas ALEKSANDRAVIČIUS
(1916 12 13–1942 12 19–2014 03 29)

Kun. Vaclovas Aleksandravičius

Kovo 29 dieną mirė Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos altaristas kun. Vaclovas Aleksandravičius.

Jis gimė 1916 m. gruodžio 13 d. Čiobiškio miestelyje (Širvintų r.), parapijos vargonininko šeimoje. Pradžios mokyklą baigė Nemaniūnuose 1928 metais. 1929–1935 metais mokėsi Alytaus gimnazijoje, kurią baigęs įstojo į Kauno kunigų seminariją. Gavęs seminarijos vadovybės leidimą, nuo 1941 metų tęsė mokslą Kauno konservatorijos vargonų klasėje. Vyresnieji tada pripažino, kad V. Aleksandravičius turi aiškių gabumų ir yra perspektyvus muzikas. 1942 m. gruodžio 19 d., baigęs kunigų seminariją, V. Aleksandravičius buvo įšventintas kunigu ir dar kurį laiką studijavo Kauno konservatorijoje, tačiau 1943 metų kovą, nebaigęs muzikos studijų, pats pasiprašė skiriamas pastoraciniam darbui. Jo kunigystės pradžia buvo II pasaulinio karo metai, todėl labai dažnai keitėsi jo darbo vietos. Pirmoji paskyrimo vieta buvo Šiaulėnų parapija, kur jaunasis kunigas porą metų dirbo vikaru. 1945 metų balandį kun. V. Aleksandravičius buvo paskirtas Krakių parapijos vikaru, tačiau, praėjus vos aštuoniems mėnesiams, turėjo vykti į Baisogalą, kur pavadavo išvykusį parapijos kleboną. Dar po aštuonių mėnesių, grįžus į Krakes, jam buvo pavestos ir Dotnuvos Šv. Petro ir Povilo (Akademijos) bažnyčios rektoriaus pareigos, bet jas ėjo tik savaitę, nes buvo atleistas iš Krakių parapijos vikaro pareigų ir paskirtas Paliepių parapijos klebonu. Ten užsibuvo tik mėnesį ir 1948 m. rugsėjo 15 d. buvo paskirtas Šiluvos parapijos administratoriumi. Visi šie tarsi iš gausybės rago besipilantys paskyrimai yra gyvas atvaizdas tų neramių laikų, kuomet kunigams teko ieškoti, kaip kuo geriau pasitarnauti tikintiesiems, tuo pat metu jaučiant ateistinės valdžios priespaudą ir panieką.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija