|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Ištikimai tarnavęs tikintiesiems
AA kun. jubil. Vaclovas ALEKSANDRAVIČIUS
Kovo 29 dieną mirė Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos altaristas kun. Vaclovas Aleksandravičius. Jis gimė 1916 m. gruodžio 13 d. Čiobiškio miestelyje (Širvintų r.), parapijos vargonininko šeimoje. Pradžios mokyklą baigė Nemaniūnuose 1928 metais. 19291935 metais mokėsi Alytaus gimnazijoje, kurią baigęs įstojo į Kauno kunigų seminariją. Gavęs seminarijos vadovybės leidimą, nuo 1941 metų tęsė mokslą Kauno konservatorijos vargonų klasėje. Vyresnieji tada pripažino, kad V. Aleksandravičius turi aiškių gabumų ir yra perspektyvus muzikas. 1942 m. gruodžio 19 d., baigęs kunigų seminariją, V. Aleksandravičius buvo įšventintas kunigu ir dar kurį laiką studijavo Kauno konservatorijoje, tačiau 1943 metų kovą, nebaigęs muzikos studijų, pats pasiprašė skiriamas pastoraciniam darbui. Jo kunigystės pradžia buvo II pasaulinio karo metai, todėl labai dažnai keitėsi jo darbo vietos. Pirmoji paskyrimo vieta buvo Šiaulėnų parapija, kur jaunasis kunigas porą metų dirbo vikaru. 1945 metų balandį kun. V. Aleksandravičius buvo paskirtas Krakių parapijos vikaru, tačiau, praėjus vos aštuoniems mėnesiams, turėjo vykti į Baisogalą, kur pavadavo išvykusį parapijos kleboną. Dar po aštuonių mėnesių, grįžus į Krakes, jam buvo pavestos ir Dotnuvos Šv. Petro ir Povilo (Akademijos) bažnyčios rektoriaus pareigos, bet jas ėjo tik savaitę, nes buvo atleistas iš Krakių parapijos vikaro pareigų ir paskirtas Paliepių parapijos klebonu. Ten užsibuvo tik mėnesį ir 1948 m. rugsėjo 15 d. buvo paskirtas Šiluvos parapijos administratoriumi. Visi šie tarsi iš gausybės rago besipilantys paskyrimai yra gyvas atvaizdas tų neramių laikų, kuomet kunigams teko ieškoti, kaip kuo geriau pasitarnauti tikintiesiems, tuo pat metu jaučiant ateistinės valdžios priespaudą ir panieką. 1949 metų gegužę kun. V. Aleksandravičius paskiriamas Pabaisko parapijos klebonu, 1950 metų vasarį perkeliamas klebonu į Girdžius, o 1951 metų sausio mėnesį paskiriamas Vadžgirio parapijos klebonu. Šioje parapijoje jis jau užsibuvo kiek ilgiau. 1954 m. vasario 6 d. skiriamas Kauno Šv. Kryžiaus (Karmelitų) parapijos klebonu, o 1958 metais Kauno Arkikatedros Bazilikos administratoriumi. Kurį laiką kunigui Vaclovui buvo pavesta aptarnauti ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto) bažnyčią. Arkikatedros administratoriaus pareigose kun. V. Aleksandravičius išdirbo vienuolika metų, o paskui buvo perkeltas į Juodaičius klebono pareigoms. Ten išbuvo aštuonis mėnesius, po kurių 1969 metų sausį buvo paskirtas Skarulių parapijos klebonu, dar po metų klebonu į Šimkaičius. 19731974 metais ėjo Upninkų parapijos administratoriaus pareigas, 1974 metais porą mėnesių buvo Rudiškių parapijos administratoriumi, o 1974 m. birželio 19 d. buvo paskirtas Kriukų parapijos administratoriumi, kur darbavosi šešerius metus. 1980 metais kun. V. Aleksandravičius pasiprašė išleidžiamas į altariją. Pirmiausia buvo paskirtas Kauno Šv. Antano parapijos altaristu, o 1981 m. gegužės 30 d. perkeltas altaristo pareigoms į Kauno Kristaus Prisikėlimo parapiją, kur darbavosi daugiau nei trisdešimt metų iki pat mirties. Kunigas Vaclovas pasižymėjo atkakliu, gal kiek uždaru būdu, tačiau visuomet labai aukštai vertino savo kunigiškąjį pašaukimą, rūpinosi kaip galima tiksliau laikytis visų savo luomo reikalavimų. Gal ir dėl to kartais jo pasisakymai ar reikalavimai atrodė griežtoki, ne visuomet visiems suprantami ir priimtini, tačiau kunigas Vaclovas sugebėdavo išlikti savimi, visuomet paklusdamas teisėtiems savo viršininkų reikalavimams. Dar pirmaisiais jo kunigystės metais Šiluvos dekanas, pateikdamas jaunojo vikaro charakteristiką arkivyskupui, pažymėjo, kad kunigas Vaclovas nepaprastai mėgsta ir su įkarščiu pasineria į pastoracinį darbą. Toks jis išliko visą savo gyvenimą ir kiek galėdamas ėjo patarnauti tikintiesiems klausykloje, jam buvo neįsivaizduojama, kad būtų galima praleisti dieną, neaukojus šv. Mišių. Kovo 29-ąją, per vakarines šv. Mišias išgirsta žinia apie Tėvelio mirtį daugeliui parapijiečių buvo netikėta, nes jį buvo įpratę matyti Paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje sekmadieniais per Sumą ar kasdien vakarais koncelebruojant šv. Mišias. Nors ir būdamas garbingo amžiaus, jis prieš metus dar uoliai patarnaudavo tikintiesiems klausykloje. Trečiojo Gavėnios sekmadienio rytą velionis buvo pašarvotas mažojoje Prisikėlimo bažnytėlėje, kurioje kelios kartos tikinčiųjų klausėsi jo skelbiamo Dievo žodžio, pamokslų, per jo rankas stiprinosi Dievo teikiamomis malonėmis ir buvo laiminamos. Išgirdę liūdnąją naujieną, pavieniai tikintieji, kunigai, seserys, parapijos institucijų, pastoracinės tarybos nariai nepaliaujamai ėjo atiduoti paskutinę pagarbą savo kunigui bei tyloje pasimelsti. Prie velionio budėjo ir už jį, kalbėdamos Gailestingumo vainikėlį ir Rožinį, meldėsi būrelis Šiluvos Švč. Mergelės Marijos draugijos bei Caritas moterų. Nuo 16.30 val. bažnyčios choristai už mirusįjį giedojo Švč. Jėzaus Vardo rožinį. 18 valandą parapijos klebonas mons. Vytautas Grigaravičius aukojo šv. Mišias už kun. V. Aleksandravičių. Peržvelgdamas kunigo Vaclovo gyvenimą, klebonas jautriai ir nuoširdžiai, su sūniška meile kalbėjo apie kunigo, kuris buvo ir jo dvasios tėvas, būdingus bruožus, minėdamas jo asketiškumą, kuklumą, pareigingumą, uolumą, tvirtą charakterį bei ištikimą tarnystę, ypatingą Eucharistijos meilę. Pirmadienį 7 valandos šv. Mišias už velionį kunigą Vaclovą aukojo kun. Algirdas Akelaitis. Per homiliją kunigas Algirdas pastebėjo, kad Gavėnioje kunigo Vaclovo gyvenimas yra mums visiems gražus liudijimas. 8 valandą už kunigą Vaclovą šv. Mišias aukojo ir homiliją sakė Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ, tardamas prasmingą atsisveikinimo žodį vienam seniausių savo arkivyskupijos kunigų. Pasibaigus šv. Mišioms, Marijos legiono ir Šiluvos Švč. Mergelės Marijos draugijos narės kalbėjo Švč. Mergelės Marijos rožinį. 13.30 val. Sumos choro grupė pradėjo giedoti Švč. Jėzaus Vardo rožinį už mirusius, kurio klausydamiesi kartu meldėsi susirinkę į laidotuves parapijiečiai. Atsisveikinti su kunigu Vaclovu ir aukoti už jį laidotuvių šv. Mišių atvyko Kauno arkivyskupijos augziliaras generalvikaras vyskupas Kęstutis Kėvalas, kurijos kancleris mons. bažn. t. lic. Adolfas Grušas, prel. prof. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, 12 kunigų ir 3 diakonai. 15 valandą prasidėjo šv. Mišios, kurioms vadovavo ir homiliją pasakė vyskupas K. Kėvalas. Jis kalbėjo, kad kiekvienos laidotuvės tam tikra prasme nukelia mus į dramatišką tikrovę, kuri nesant tikėjimo sunkiai pakeliama. Kunigo gyvenimas ir pašaukimo užduotis sekti Kristų net mirties valandą. Laimingas, kuris gali su šiuo žodžiu iškeliauti. Toliau vyskupas trumpai apžvelgė kunigo Vaclovo biografiją, sakydamas, kad paskyrimų gausa yra gyvas vaizdas, kaip kunigas Vaclovas stengėsi patarnauti tikintiesiems, kad jis visą gyvenimą buvo kaip karys ten, kur labiausiai jo reikėjo, niekur neįsikūrė, tarsi Kristus buvo piligrimas. Vyskupas Kęstutis išskyrė tris būdingiausias kunigo Vaclovo savybes: rūpestį jam pavestų žmonių sielomis, subtilų humoro jausmą ir ypatingą pareigingumą, rodantį, kaip reikia ruoštis ir maldoje laukti šv. Mišių. Kunigas Vaclovas kunigiško gyvenimo pavyzdys. Štai kodėl jis buvo apdovanotas gražiu amžiumi. Išlydėdami jį į Dangiškojo Tėvo namus, melskimės, kad ir mes būtume sustiprinti tos malonės, kaip ir kunigas Vaclovas, baigė homiliją vyskupas Kęstutis. Gausiai susirinkusių parapijiečių būrys tarsi patvirtino vyskupo žodžius, kad kun. Vaclovo žemiškoji misija buvo atlikta gerai, kad jo nešta Evangelijos žinios sėkla sudygo žmonių širdyse ir duoda vaisių... Po šv. Mišių įvyko laidotuvių apeigų ceremonija, kuriai taip pat vadovavo vyskupas K. Kėvalas. Laidotuvės baigėsi visų giedama Marija, Marija, skaisčiausia lelija... Kun. V. Aleksandravičius palaidotas mažosios Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje. Ten, kur labiausiai mėgo vaikštinėti su rožiniu rankose ir malda širdyje... Dėkojame Tau, mielas kunige, už parodytą krikščioniško gyvenimo pavyzdį, ištikimą tarnystę ir įdiegtą širdyse tikėjimą. Būdamas Dievo akivaizdoje užtark mus pas Dievą ir toliau melskis už mus, dar tęsiančius savo kelionę! Amžinąjį atilsį duok savo ištikimam tarnui, Viešpatie!
Pagal Kauno arkivyskupijos kurijos ir Kristaus Prisikėlimo parapijos informaciją
© 2014 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |