2014 m. balandžio 4 d.    
Nr. 14
(2085)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos
kultūros
galerija


XXI Amžius


Kronika

Premijos laidotuvių nuotaika

Romas BACEVIČIUS

„Vieno lito premijos“ laureatą
rašytoją Petrą Venclovą dailininkų
vardu pasveikino Irena Mikuličiūtė ir
įteikė R. Averincevo draugišką šaržą

„Vieno lito premijos“ laureato
knyga ir skulptoriaus Stasio
Žirgulio papuoštas vienas litas

„Vieno lito premijos“ laureatas
rašytojas Petras Venclovas

KAUNAS. Vasario 20-ąją Menininkų namuose Kauno rašytojai penkioliktąjį kartą iškilmingai bei žaismingai įteikė „Vieno lito premiją“. Galbūt tai – paskutinė 1999 metais įsteigta premija, arba, kaip sakė jos sumanytojas rašytojas Petras Palilionis, lito laidotuvės. Literatūros šventėje dalyvavo būrys Kauno rašytojų, ne vien ankstesnių šios premijos laureatų, kelios dešimtys literatūros gerbėjų. Anksčiau „Vieno lito premiją“ yra gavę Jurgis Gimberis, Markas Zingeris, Tautvyda Marcinkevičiūtė, Jonas Laucė, Violeta Šoblinskaitė Aleksa, Aldona Ruseckaitė, Donaldas Kajokas, Vladas Vaitkevičius, Rimantas Marčėnas, Zita Gaižauskaitė, Vladas Kalvaitis, Aldona Elena Puišytė, Gintautas Dabrišius, Gintaras Patackas.

Renginį vedęs rašytojas Viktoras Rudžianskas sakė, kad šiemet vertinti galėjo 59 rašytojus, pernai išleidusius savo knygas. Iš tokio būrio vertinimo komisijai išrinkti vieną būna sunkoka. Šįkart už naujų prozos formų paieškas „Vieno lito premija“ įvertintas prozininkas Petras Venclovas. Tų formų autorius jau ieškojo romanuose „Kartybių taurė – iki dugno“ (2011), „Iš tamsos į tamsą“ (2012), tačiau šia premija įvertintas už mažųjų romanų knygą „Peržengti ribą“ („Peržengti ribą. Sankirtos“ bei „Jauni ir nemirtingi“). Be to, artėjant 70-mečio jubiliejui, kuris bus liepos 10-ąją, gal išeis dar kokia nors knyga – pastaraisiais metais rašytojas tapo labai produktyvus.

Viename apdovanotos knygos romanų „Jauni ir nemirtingi“ P. Venclovas pristatė Lietuvos rašytojų primirštą fantastikos žanrą, pateikė savo žvilgsnį į visuomenės civilizaciją. Tai – tarsi viena iš prieš kelis dešimtmečius leistų serijos „Zenitas“ knygų. Ištraukas iš P. Venclovo knygos skaitė aktorius Andrius Žiurauskas. Abu naujus mažuosius P. Venclovo romanus sieja nerimas dėl asmenybės nuvertinimo, žmogiškųjų jausmų ignoravimo, susvetimėjimo ir abejingumo. Iš ištraukų buvo galima suprasti, kad knygos herojus – iš kitos barikadų pusės, todėl partizanus vadina banditais. Tokių veikėjų jausmų turbūt dar niekas iš rašytojų nėra perteikęs, todėl P. Venclovas, anksčiau išleidęs romaną apie rezistentų kovas „Kartybių taurė – iki dugno“, o dabar nepabijojęs pažvelgti ir iš kitos pusės, yra tikrai drąsus. Kaip sakė istorikas ir rašytojas Rimantas Marčėnas, juk ir vienoje šeimoje būna, kad tuos pačius žmones vieni vadina partizanais, kiti – miškiniais, treti – banditais.

„Vieno lito premijos“ vienas litas šįkart ne toks paprastas, koks bus jo poveikis, anot V. Rudžiansko, tik vėliau suprasime. O P. Venclovui įteiktas vienas litas įmontuotas į skulptoriaus Stasio Žirgulio sukurtą autorinį darbą. „Vieno lito premijos“ laureato diplomą pagamino Gintaras Velykis.

P. Venclovui daug sveikinimo žodžių išsakė ankstesnieji „Vieno lito premijos“ laureatai T. Marcinkevičiūtė, D. Kajokas, V Vaitkevičius, o V. Šoblinskaitė Aleksa su aktore Olita Dautartaite parodė sveikinimą – lėlių spektaklį. Viena iš vakaro vedėjų rašytoja Enrika Striogaitė ir T. Marcinkevičiūtė perskaitė negalėjusių atvykti laureatų J. Gimberio ir A. Ruseckaitės žaismingus eiliuotus sveikinimus. Dailininkų vardu pasveikino Irena Mikuličiūtė ir įteikė kolegos Romano Averincevo nupieštą draugišką šaržą.

Kauno miesto savivaldybės vicemeras Vytautas Vasilenko, žiūrėdamas į laureatą apgailestavo, kad šis labai nuliūdęs, – gal todėl, kad per anksti šią premiją gavo, – kitąmet ji būtų pusketvirto karto didesnė. Savivaldybės Kultūros ir meno komiteto pirmininkas Aušrys Kriščiūnas irgi buvo nusiteikęs, kad lito kitais metais jau nebus, todėl P. Venclovui įteiktoji „Vieno lito premija“ esanti istorinė, nes paskutinė.

Beje, P. Venclovas yra aukštaitis, gimė Žaliosios vienkiemyje, Biržų rajone. Mokėsi Kupreliškio vidurinėje mokykloje, 1969 metais baigė Vilniaus universitetą. Ten studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbo mokytoju ir direktoriaus pavaduotoju Kauno rajono mokyklose, vyr. bibliografu Kauno medicinos institute. Nuo 1975 metų darbavosi Lietuvos rašytojų sąjungos sistemoje. 1984 metais tapo Lietuvos rašytojų sąjungos nariu, yra Lietuvos meno kūrėjų asociacijos narys. Per 50 kūrybinio darbo metų išleido 16 prozos knygų, išspausdino tris dramas įvairiose dramaturgijos antologijose, yra leidinių „Kauno rašytojai“ (1992), „Kauno vainikai“ (2000), „Kauno jaunieji – prozos almanachas“ (2005) sudarytojas, dažnai spausdinasi kultūrinėje periodikoje. Jo kūriniai versti į latvių, estų, baltarusių, ukrainiečių, rusų, slovakų ir suomių kalbas.

Muzikinį foną renginiui suteikė smuikininkas Kristijonas Venclovas.

Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija