Lietuvos
kultūros
galerija

Kronika

Vaizdų ir garsų darna

Bronius VERTELKA

Jaunoji menininkė Milda Butkevičiūtė

Panevėžio Kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas ir parodos autorė Milda Butkevičiūtė Autoriaus nuotraukos

Panevėžys. Kraštotyros muziejaus filiale, Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejuje, vyko Mildos Butkevičiūtės kūrybos parodos „Miesto garsovaizdžiai“ pristatymas. Didžioji atėjusiųjų dalis buvo jaunimas, kaip ir pati jos autorė. Tokia paroda – pirmoji muziejaus istorijoje.

Menininkės pasiūlymą parodyti savo darbus visuomenei muziejujaus darbuotojai sutiko atsargiai: kuo gi gali nustebinti toks jaunas žmogus? Kai susipažino su jos kūrinių aprašu ir biografija, apstulbo: Vilniaus dailės akademijoje baigė fotografiją ir videomeną, parodose dalyvauja nuo 2005 metų. Patiko jaunosios menininkės idėja: tai bus nauja, rodys ne vien vaizdus, bet skambės ir garsai. Įgyvendindama projektą, panevėžietė su fotoaparatu rankoje žvalgėsi po Panevėžį, nes norėjo įprasminti tai, kas atrodė svarbiausia, – aptiko dar nežinomų gatvių, nors čia augo. Taip „užsiaugino“ mintį, kad stebėdamas ekrane vaizdus žiūrovas nors kiek prasilavintų.

Pati įrašinėjo vaizdus atitinkančius garsus, lankėsi parodų pristatymuose, šiaip renginiuose. Užsukus į požeminius Respublikinės ligoninės tunelius, pirminė idėja buvo nufotografuoti moterį, vežimėliu vežančią vaistus. Padarė keletą nuotraukų, nors galėjo būti visas jų ciklas. Vaikščiodama tuneliais vos nepasiklydo. Vienas jų nuvedė net iki lavoninės. Kokybiškų garsų įrašyti buvo neįmanoma, kadangi lauke vyko remontas: siaubingai ūžiantis traktorius stumdė žemes, tačiau menininkė ir čia surado išeitį.

„Tai, ką išgirdau, man labai priminė Šiaulių KGB kalėjimo rūsį. Lyg kažkas girgždintų geležinius vartus ar varstytų kameras“, – kalbėjo Sibiro kančias kentęs panevėžietis dailininkas Zigmantas Plėštys.

Ekrane pasirodžiusioje nuotraukoje – knygų kalnas ir aidi tam tinkamas garsas. Supranti, kad tai vyksta knygyne. Girdimas pardavėjų ir pirkėjų bendravimas. Kitas kadras: sužalotas medžio kamienas, prisiglaudęs prie bažnyčios mūro. O iš šventovės vidaus sklinda iškilmingų šv. Mišių aidas. Pasijunti taip, tarsi jose pats dalyvautum. Toks balsų grožis tiesiog persmelkia širdį. Jauti nežmonišką palaimą. O štai – tuštutėlė teatro salė su daugybe eilių kėdžių. Ir čia kažkas skambina pianinu. Menininkė įamžino daugiabučio laiptinę. Girdisi sunkiai laiptais kopiančio žmogaus, pavargusio po darbo ar su pirkiniais iš parduotuvės grįžtančio, žingsniai, rakinamos buto durys ir jų trinktelėjimas užsiveriant.

Parodai pateikta 21 nuotrauka. Kiekvienai iš jų – trys minutės garsų, bet neprailgs valandą trunkantis susipažinimas su paroda. Čia būdamas netgi ilsėsies. Juk kiekviena nuotrauka turi savo istoriją. Labai gerai sukomponuota garso ir vaizdo dermė. Tai iš karto „užveda“.

„Jeigu ateityje tektų fotografuoti miestą, tikriausiai elgčiausi kitaip. Galbūt ieškočiau kitų personažų, žmonių su savo istorijomis, nes iš esmės istoriją pasakoja pats pastatas, vieta arba renginys. Tačiau ne kiekvienas žmogus išdrįstų apie save pasakoti“, – sakė M. Butkevičiūtė.

Jaunosios menininkės debiutas muziejuje buvo stulbinantis. Apie jį kalbėta tik palankiai.

Panevėžietis fotomenininkas Stanislovas Bagdonavičius, vertindamas parodą, sakė, kad jam tai labai primena Janinos Lapinskaitės kino filmus. Ši paroda –  kaip režisierės gerų darbų pratęsimas. Be to, jis pastebėjo: šiandien norint išgarsėti, būtina sukurpti skandalą arba įpūsti intrigą. Vienas svarbus Panevėžio veikėjas, duodamas interviu vienam laikraščiui, teigė, kad jis buvęs Sąjūdyje, bet nė viena nuotrauka to neužfiksavo. Tuomet sulipdė fotomontažą. Prezidentės atstovę spaudai tik keli žmonės būtų žinoję, jeigu ne dėl jos kilęs skandalas. „Literatūrinės žiemos“ Panevėžyje metu, kur dalyvavo žymiausi šalies poetai, savo eiles ėmė skaityti miesto meras. Susirinkusieji sėdėjo nustėrę, o poetai žvilgčiojo į savo batus. Bet atsirado vikruolė, merui kyštelėjusi diktofoną. Taigi, anot S. Bagdonavičiaus, reikia tokio skandalo, kad apie M. Butkevičiūtę žinotų ne vien Panevėžyje, Kupiškyje, bet ir Ariogaloje, Vilniuje. Su humoru pateiktus tokius tvirtinimus susirinkusieji palydėjo darniu juoku. Parodos autorei fotomenininkas įteikė naminės uogienės stiklainiuką. Vartoti ją patarė vakare su arbatėle, nes girdėjo, kad per Šv. Kalėdas jaunąją kūrėją buvo prigriebęs gripas.

Nuoširdžiai, tarsi savo dukrą M. Butkevičiūtę sveikino vyresniosios kartos fotomenininkė, pasaulyje žinoma kūrėja Irena Giedraitienė. Kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas parodos autorei linkėjo neblėstančio kūrybiškumo, pabrėžė jos įdėto darbo reikalingumą ir džiaugėsi, kad tai sugebėjo padaryti panevėžietė.

M. Butkevičiūtė padėkojo visiems, kas prisidėjo ir padėjo ruošti parodą, nes vienai tam būtų prireikę metų ar daugiau.

Moksleiviams, kolegijos studentams, šiaip jauniems žmonėms paroda netgi edukacinė. M. Butkevičiūtė kvies keliauti po miestą, skatins kurti. Tai, kas gimė tokių kūrybinių kančių metu, parodyta paskutinę parodos dieną – vasario 28-ąją.

Autoriaus nuotrauka

© 2014 „XXI amžius“