Išnašos Vienuoliško gyvenimo šydą praskleidusi knyga
Kęstutis PRANCKEVIČIUS
|
Broliai benediktinai, centre tėvas Kazimieras Milaševičius
OSB |
| Knyga Ora et labora. Palendriai |
|
Paslaptingasis Palendrių vienuolynas |
Kūrybinio įkvėpimo rezultatas Dabartinėje įvairiausių
pramogų ir skandalų išpaikintoje visuomenėje, ypač tarp jaunesnių žmonių, tikriausiai
sutiktume nedaug tokių, kurie trokštų susipažinti su aukštesnėmis gyvenimo vertybėmis,
skatinančiomis eiti dvasinio tobulėjimo keliu. Dar prieš keletą metų jaunasis
fotomenininkas Eugenijus Barzdžius iš Šiaulių, matyt, to dvasinio įkvėpimo ir
noro pagautas, sumanė praverti ne per toliausiai nuo gimtojo miesto, atokiame
užkampyje, įsikūrusio Palendrių vienuolyno duris. Kelmės rajone 1998-ųjų rudenį
įsikūrusių brolių benediktinų rami ir tyli veikla daug kam atrodė apgaubta savitos
paslapties ir mistikos... Tad 2011 metų vasarą atsidūręs vienuolyne, garsėjančiame
griežtai uždaru gyvenimu ir giliu pamaldumu, Eugenijus ryžosi praskleisti šią
paslapties skraistę. Ne vieną dieną čia praleidusiam jaunajam fotografui pavyko
ne tik iš arčiau susipažinti su brolių benediktinų veikla liturginių apeigų metu,
bet ir įamžinti akimirkas iš kasdienio vienuolių gyvenimo aplinkos.
Benediktinų vienuolyno prioras tėvas Kazimieras Milaševičius OSB prisimena, jog
kūrybinio įkvėpimo apimtas svečias tąsyk atskleidė savo rimtus ketinimus išleisti
solidžią, fotografijomis iliustruotą knygą apie Lietuvoje mažai kam pažįstamą
benediktinų vienuolišką gyvenimą. Eugenijaus planai kaip
tik atitiko ir mūsų dar seniau puoselėtas idėjas paskleisti žinią apie benediktinų
gyvenimą. Dažnas lankytojas, pabuvojęs vienuolyne, ne kartą apipildavo mane ir
kitus brolius klausimais, kaip ir iš kur jūs atsiradote, kuo skiriatės nuo pranciškonų,
domininkonų ar jėzuitų? Taigi, jau tada susimąstėme, jog ne pro šalį visuomenei
būtų paskleisti bent kokią platesnę žinią apie benediktinus, jų veiklą, tradicijas,
tačiau šis klausimas dėl įvairių priežasčių taip ir likdavo nuošalyje. Džiugu,
kad puikus svečio sumanymas, sutapęs su mūsų mintimis, po kelerių bendradarbiavimo
metų pavirto kūnu ir siela knyga Ora et labora. Palendriai jau pasiekė ir
skaitytojus, viename iš knygos pristatymų, neseniai vykusiame sostinėje, pasidžiaugė
tėvas Kazimieras. Laikas itin brangus
Gausiomis ir spalvingomis fotoiliustracijomis papuoštos, beveik pusantro šimto
puslapių knygos pavadinimas atspindi esminį benediktinų vienuolių gyvenimo principą
Melskis ir dirbk. Gaila, kad paties leidinio autoriaus E. Barzdžiaus pristatyme
nebuvo: 35 metų jaunasis fotomenininkas studijuoja fotografijos meną Jungtinėje
Karalystėje, Velso universitete. Benediktinų vienuolių gyvenimą ir tradicijas
plačiai nušvietęs tėvas Kazimieras teigė, jog pagrindinį knygos turinį sudaro
Palendrių Šv. Benedikto vienuolyno gyvenimo vaizdai. Šias nuotraukas savo nuožiūra
atrinko pats Eugenijus, o broliams benediktinams teko įterpti tekstus. Tokiu būdu
buvo siekta sugretinti dvejopą (fotografo ir vienuolių) požiūrį į benediktinų
gyvenimą. Šioje knygoje-albume, rasime dešimtį tekstų iš Šv. Benedikto regulos.
Parinkti žodžiai geriausiai atspindi tą paslaptingą vienuolių gyvenimo bei veiklos
dvasią. Dalindamasis savo įžvalgomis apie benediktinų
vienuolių bendruomenę, Eugenijus Barzdžius pabrėžė, jog kiekviena kelionė į Palendrių
vienuolyną yra savotiška paslaptis. Čia gyvena ir dvasinę veiklą puoselėja 13
brolių. Rašydamas knygą, Eugenijus ne kartą susimąstė: o kas yra vienuolis? Tai
neišmatuojamos meilės kupina asmenybė, atsisakiusi pasaulio malonumų. Vienuolynas
man asocijuojasi su Tyla, Malda ir Meile, rašo autorius.
Pasak Eugenijaus, šis nuošalus Žemaitijos kampelis lyg savotiška dvasios oazė,
kur keliaujantis žmogus ieško ramybės, tylos ir susikaupimo. Atvykus į vienuolyną
ne iškart atsivėrė šventovės durys. Reikėjo paaukoti nemažai laiko ir kantrybės.
Pagyvenęs drauge su benediktinų bendruomene, Eugenijus įsitikino, kad broliai
ten itin brangina laiką. Kiekviena minutė vienuolyne yra suplanuota. Diena prasideda
5 val. ryto ir baigiasi 21 val. vakaro. Septynios valandos skirtos maldai ir susikaupimui.
Likusį laiką rūpinamasi žemiškais dalykais, už kuriuos jie yra atsakingi. Tiesa,
dar kartais pasiklauso rimtos klasikinės muzikos, pasižiūri filmų istorijos, meno
ar gamtos temomis. Dėl to vienuoliai neturi nė vienos dykos minutės...
Savo fotografijų knyga siekiu parodyti vieną vienuolyno gyvenimo dieną tokią,
kai niekur neskubama, viskas daroma su atsidavimu ir meile. Nuotraukomis bandau
praskleisti vienuolyno kasdienybę dengiantį šydą, kurdamas vizualų pasakojimą
iš savo išgyventų momentų, bandydamas prisiliesti prie to, kas kiekvienam iš mūsų
yra paslaptis, teigia knygos autorius E. Barzdžius.
Šv. Benediktas Europos globėjas Tarsi patvirtindamas
knygos autoriaus mintis apie vienuolyne tvyrančią griežtą tvarką, rimtį ir susikaupimą,
tėvas Kazimieras priminė, kad benediktinai iš tiesų nuo seno ištikimai laikosi
savo tradicijų. Nuolatinė malda, vienatvė, susikaupimas, tyla esminė mūsų vienuoliško
gyvenimo dalis, o pagrindiniai įžadai neturtas, skaistumas ir paklusnumas. Gyvename
kontempliatyvų gyvenimą, neturime išorinio apaštalavimo. Savo kasdiene dvasine
veikla stengiamės tapti tobulais Kristaus mokiniais, sakė tėvas Kazimieras.
Pasak prioro, benediktinai seniausias katalikų vienuolių ordinas pasaulyje.
Jį dar VI amžiaus pradžioje įkūrė šv. Benediktas (480547). Benediktinai svariu
indėliu prisidėjo prie Europos kultūros ir visuomenės formavimo. Viduramžiais,
kaip piligrimai ir misionieriai, pasklidę po įvairias Europos tautas, dėjo pagrindus
krikščioniškai Senojo Žemyno tapatybei, kuri ir šiandien išliko kaip bendros Europos
kultūros pamatas. Ne išimtis buvo ir Lietuva. Kovo 9-ąją
minėjome 1005-ąsias metines, kai pirmąsyk istorijoje nuskambėjo mūsų valstybės
vardas. Kad Lietuva kaip ir kiti pagoniški baltų kraštai taptų civilizuota ir
krikščioniška, stengėsi prisidėti ir benediktinų vienuolis iš Vokietijos Brunonas
Kverfurtietis (9741009), tačiau jo misija baigėsi tragiškai istorinių šaltinių
liudijimu, drauge su kitais savo broliais jis buvo nužudytas Lietuvos pasienyje.
Vis dėlto pirmasis benediktinų vienuolynas Lietuvoje buvo įkurtas 1405 metais
Senuosiuose Trakuose. Kaip tik tais laikais Lietuvą valdęs didysis kunigaikštis
Vytautas, lankydamasis Krokuvos benediktinų abatijoje, pakvietė vienuolius į Lietuvą
ir dovanojo jiems savo gimtąją Senųjų Trakų pilį. Daugiau nei 4 šimtmečius gyvavusi
benediktinų abatija buvo uždaryta XIX amžiaus viduryje, kai okupacinė carinė Rusijos
valdžia nusprendė nuslopinti tautinį religinį judėjimą mūsų šalyje. Vienuolyno
veikla Lietuvoje atsinaujino tik daugiau nei po 130 metų pertraukos...
Prieš 16 metų Palendriuose įsikūręs benediktinų vienuolynas tęsia senąsias savo
pirmtakų krikščioniškas tradicijas. Puoselėdami dvasinę veiklą, vienuoliai ištikimai
laikosi savo įkūrėjo šv. Benedikto paliktos Regulos, kurioje nubrėžtas esminis
benediktų gyvenimo principas Ora et labora. Už šį ilgus amžius praktikuojamą
vaisingą ir prasmingą religinį vienuoliško gyvenimo būdą 1964 m. spalio 24 d.
popiežius Paulius VI Benediktą paskelbė Europos globėju.
Vienuoliškame gyvenime darbas ir malda yra itin glaudžiai susiję: darbas tampa
malda, o malda darbu. Pagrindinė mūsų misija šlovinti ir dėkoti Viešpačiui,
melstis už brolius, užtarti visą žmoniją. Gyvename sunkiu ir sudėtingu laiku,
kuomet žmogiškos vertybės praranda savo svarbą ir prasmę pasaulyje. Todėl mums
visiems labai svarbu drauge atrasti tai, kas gali parodyti kelią pas gyvąjį Dievą!
teigė tėvas Kazimieras. Eugenijaus Barzdžiaus nuotrauka
© 2014 XXI amžius |