Svetainė
įkurta 2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS |
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE | Reklamos
kaina - tik 1,00 Lt + PVM Pageidaujančius
prašome kreiptis į Redakciją |
|
Popiežiaus ir JAV prezidento susitikimo aplinkybės
Mindaugas BUIKA
| Popiežius
Pranciškus ir JAV prezidentas Barakas Obama | Palankumas
socialiniam mokymui Galima buvo numatyti, kad istoriniame
pirmojo juodaodžio Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Barako Obamos (Barack
Obama) susitikime su iš Lotynų Amerikos kilusiu popiežiumi Pranciškumi bus paliesta
daug Gavėnios laikotarpiui būdingų paramos vargšams temų. Nors kovoje su skurdu
ir negirdėtai išaugusia socialine nelygybe šventosios sąjungos tarp popiežiaus
Pranciškaus ir B. Obamos, kokia buvo tarp palaimintojo Jono Pauliaus II ir prezidento
Ronaldo Reigano (Renald Reagan) priešinantis sovietiniam komunizmui Rytų Europoje,
dabar negalima tikėtis, tačiau dabartiniam JAV vadovui Šventojo Tėvo mokymas dėl
socialinio teisingumo svarbos bei atitinkamas liudijimas aiškiai daro didelį įspūdį.
Kovo 27 dieną Vatikane vykusio jų susitikimo išvakarėse Baltųjų Rūmų nacionalinės
saugumo tarybos atstovas Ketlinas Heidenas (Caitlin Hayden) irgi patvirtino JAV
vyriausybės nuostatą, kad taikingos popiežiaus Pranciškaus pastangos turi didelę
reikšmę pasaulyje vykstančių konfliktų sureguliavimui, skurdo ir religinio persekiojimo
problemų sprendimui bei kreipiantis į politinius lyderius dėl žmogiškojo orumo
užtikrinimo. Bet prezidentas B. Obama vizito į Vatikaną proga duodamas interviu
didžiausiam Italijos laikraščiui Corriere della Sera patvirtino, kad dėkingas
Šventajam Tėvui už priėmimą, nes jis suteikia įkvėpimą daugybei žmonių pasaulyje,
įskaitant jį patį, ypač dėl Katalikų Bažnyčios mokymo apie kovos su nelygybe reikšmę,
skleidimą artimo meilės, užuojautos vargšams bei visiems pažeidžiamiesiems. JAV
prezidentas paminėjo, kad jam kaip ir daugeliui kitų įspūdį daro ne tik toks Šventojo
Tėvo mokymas, bet ir jo gyvenimas pagal Evangeliją iškalbingas liudijimas, rodant
paprastumo, nuolankumo ir gailestingumo gestus. Visa tai aiškiai primena kiekvieno
asmeninę atsakomybę ne tik padėti sunkiose situacijose atsidūrusiems žmonėms,
bet ir patiems gyventi teisingą vertybinį gyvenimą, aiškino minėtame interviu
B. Obama. Todėl jis dažnai kalbėdamas apie būtinumą mažinti turtinę nelygybę,
neretai stengiasi pasiremti ir popiežiaus Pranciškaus mokymu, ypač primenančiu,
jog būtų didelė klaida negailestingos rinkos sąlygomis priimti susidariusią visuomeninę
atskirtį kaip normalų dalyką. Prieš vykdamas į Europą, prezidentas panašiai kalbėjo
ir Vašingtono dienraščiui The Washington Post, sakydamas, jog viena iš Šventojo
Tėvo savybių, jam keliančių susižavėjimą, ryžtas pabrėžti mūsų laikų didžiųjų
ekonominių ir socialinių klausimų aktualumą. Žinoma, tai nereiškia, jog mes dėl
visų dalykų sutariame, bet manau, kad jo balsą pasaulis turi išgirsti.
Pasak B. Obamos, mums didelis iššūkis jo prašymas prisiminti kenčiančius žmones,
ypač vargšus, kuriuos jautriai veikia mūsų daromi sprendimai. Todėl jis kviečia
mus sustoti ir pamąstyti apie žmogiškąjį orumą. Vizito į Vatikaną proga didžiausias
JAV dienraštis The New York Times paskelbė išsamų apžvalginį straipsnį apie
katalikiškąsias B. Obamos visuomeninės veiklos šaknis. Nors dabartinis JAV prezidentas
didžiausiam šalyje katalikų tikėjimui ir nepriklauso, bet, būdamas jaunas Čikagos
teisininkas, politinę karjerą pradėjo 9-ajame dešimtmetyje, organizuodamas vietines
neturtingų juodaodžių bendruomenes pagal katalikiškų parapijų socialinės paramos
programas. B. Obama buvo didelis tuometinio socialiai labai angažuoto Čikagos
arkivyskupo kardinolo Džozefo Bernardino (Joseph Bernardin) gerbėjas.
| |
Askezė klusnumo Viešpatyje šventė
Kun. Vytenis Vaškelis Kai
dažnam postmodernios visuomenės nariui žodis askezė neretai asocijuojasi su
asmens laisvę ir iniciatyvas drausminančiu botagu, tiems, kurie nejučiomis klausia:
Kaip mano vietoje pasielgtų Kristus?, asmeninės savitvardos motyvacijos daigai
kyla iš subtilių Šventosios Dvasios inspiracijų, kurias atgena Jos nenuspėjamo
malonės vėjo gūsis (žr. Jn 3, 8). Herberto Vorgrimlerio
Naujajame teologijos žodyne rašoma: Praktikuoti krikščioniškąją askezę reiškia
sąmoningai gręžtis į mirtį, priimti ir suvokti ją kaip galimybę sekti mirštančiu
Jėzumi. Taip realizuoti mirtį reiškia ne apriboti ją paskutine agonija, bet
visą gyvenimą jos po truputį mokytis, sugriauti mirties kaip vien prievarta išgaunamos
ištikties pobūdį atsisakant paversti ją savęs perdavimo Dievui aktu. Tokia samprata
neatima galimybės dėkingai mėgautis kūrinijos dovanomis (kaip darė Jėzus, kelią
į mirtį laikęs būtinybe, bet vis dėlto susilaukęs priekaišto, jog esąs rijūnas
ir vyno gėrėjas, žr. Mt 11, 19). Konkretus krikščioniškos askezės įgyvendinimo
būdas nepavaldus jokiai schemai; tai asmeninio pašaukimo dalykas.
| |
Kronika Gerumo židinys
| Br.
Bernardas Saulius Belickas OFM | Ateik...
Tikėjimo bičiuliškasis Dievo valios žiburėli, Ateik prie mano vienišumo
kojų, Ir būkime kartu prie židinio gerumo! (Ateik
į bičiulystės rasą) Alvyra Grėbliūnienė Druskininkai.
2004 metais Eglės sanatorijoje vyko susitikimas su šviesaus atminimo tautos
poetu Justinu Marcinkevičiumi. Renginys Ką gi dar dvasia ir žodis gali? buvo
skirtas kalbos ir knygos metams paminėti. Prisimenu, kai poetas, paklaustas, kokiais
varpais reikia skambinti, kad kalba išliktų, tada pasakė: Tas varpas mumyse...
Kalbos likimas tautos likimas. Nuo to laiko esu pažįstama ir su sanatorijos
bibliotekos vedėja Adele Kudarauskiene. Ne vienas žymus poetas, rašytojas, aktorius,
gydytojas ar kitas taurios sielos žmogus vedėjos pasišventimo menui ir gėriui
dėka svečiavosi sanatorijos renginiuose ir dalinosi su susirinkusiaisiais jiems
duotomis Dievo dovanomis. |
|
Išnašos Vienuoliško gyvenimo
šydą praskleidusi knyga Kęstutis PRANCKEVIČIUS
|
Broliai benediktinai, centre tėvas Kazimieras
Milaševičius OSB | Kūrybinio įkvėpimo
rezultatas Dabartinėje įvairiausių pramogų ir skandalų išpaikintoje
visuomenėje, ypač tarp jaunesnių žmonių, tikriausiai sutiktume nedaug tokių, kurie
trokštų susipažinti su aukštesnėmis gyvenimo vertybėmis, skatinančiomis eiti dvasinio
tobulėjimo keliu. Dar prieš keletą metų jaunasis fotomenininkas Eugenijus Barzdžius
iš Šiaulių, matyt, to dvasinio įkvėpimo ir noro pagautas, sumanė praverti ne per
toliausiai nuo gimtojo miesto, atokiame užkampyje, įsikūrusio Palendrių vienuolyno
duris. Kelmės rajone 1998-ųjų rudenį įsikūrusių brolių benediktinų rami ir tyli
veikla daug kam atrodė apgaubta savitos paslapties ir mistikos... Tad 2011 metų
vasarą atsidūręs vienuolyne, garsėjančiame griežtai uždaru gyvenimu ir giliu pamaldumu,
Eugenijus ryžosi praskleisti šią paslapties skraistę. Ne vieną dieną čia praleidusiam
jaunajam fotografui pavyko ne tik iš arčiau susipažinti su brolių benediktinų
veikla liturginių apeigų metu, bet ir įamžinti akimirkas iš kasdienio vienuolių
gyvenimo aplinkos. |
|
Kronika Seirijų krašto įamžinimas
Alvyra Grėbliūnienė
|
Knygos Seirijų praeitis ir dabartis sudarytoja
Lionė Cibulskaitė-Lapinskienė | LAZDIJAI.
Baigiantis 2013 metams, dienos šviesą išvydo 2011 metais minėtoms 500-osioms
Seirijų miestelio įkūrimo metinėms įamžinti skirtos knygos Seirijų praeitis ir
dabartis I dalis (sudarytoja ir redaktorė Lionė Lapinskienė, Vilnius: Gimtasis
žodis, 2013). Leidinio sutiktuvės vyko Lazdijų rajono savivaldybės
viešojoje bibliotekoje vasario 6-ąją. Žmonių susirinko kaip į atlaidus to dar
nėra buvę. Į renginį atvyko ir Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Kartu su
juo buvo ir būrelis Lazdijų dekanato kunigų. Susirinko daug garbių svečių iš įvairių
Lietuvos vietų: leidyklos Gimtasis žodis direktoriaus pavaduotojas Vytautas
Stanelis, Lietuvos edukologijos universiteto profesorius, Seirijų vidurinės mokyklos
auklėtinis Vidas Kavaliauskas, rajono meras Artūras Margelis, Seirijų seniūnijos
seniūnė Česlova Šmulkštienė. Knygos leidyba buvo tikrai palaiminta Dievo. Jos
pirmuose puslapiuose įrašyti prasmingi Lietuvos hierarchų linkėjimai. Dievo palaimos
linki kraštietis, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ ir dėkoja visiems,
kurie pasidalijo savo prisiminimais apie Seirijų miestelį, nes niekur kitur negalima
surasti tos vietos taip atgaivinančios mūsų dvasią, kaip tie keliai ir takeliai,
kuriuos mynė mūsų vaikiškos kojos, o širdys gėrė tėvų ir draugų meilę. Vilkaviškio
vyskupas Rimantas Norvila į skaitytoją kreipiasi Šv. Rašto žodžiais: Iš tiesų,
iš tiesų sakau jums, jei kviečio grūdas nekris į žemę ir neapmirs, jis pasiliks
vienas, o jei apmirs, jis duos gausių vaisių (Jn 12, 24) ir linkėjo, kad laisvės
gynėjų kraujas, aplaistęs šią žemę, taptų Evangelijos kviečio grūdu, atnešančiu
gausių dvasinių vaisių. Lazdijų dekanato dekanas, Metelių Kristaus Atsimainymo
bažnyčios klebonas, garbės kanauninkas Vytautas Prajara šioje knygoje įamžino
žodžius: Gausios Dievo palaimos, nes gražių ir brandžių vaisių tegali duoti tik
meilė Dievui ir savo gimtajai žemei. Seirijų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės
parapijos klebonas, kun. teolog. lic. Vitas Eidukaitis, džiaugdamasis unikaliu
Seirijų kraštovaizdžiu ir šio krašto istorija, linkėjo seirijiškiams ne tik branginti
praeitį, bet jausti atsakomybę ir už dabartį, ir ateitį. Knygoje daug dėmesio
skiriama Seirijų krašte buvusioms ir esančioms katalikų bažnyčioms ir koplyčioms,
akcentuojama bažnyčios ir parapijos svarba. Pateikiama visiškai naujos vertingos
medžiagos apie krašte tarnystę atlikusius kunigus Joną Reitelaitį, prelatą Juozapą
Laukaitį, Antaną Skeltį SDB ir kitus. |
|
Kronika Medaliai už tarnavimą
Lietuvai Bronius VERTELKA
| Bendra laureatų nuotrauka teatro fojė |
Kovo 30-ąją Panevėžio J. Miltinio dramos teatre trečią
kartą buvo įteikti rašytojos, Aukštaitijos šviesuolės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės
atminimo medaliai Tarnaukite Lietuvai. Apdovanojimą Seimo valdyba įsteigė 2011-aisiais
minint jos 150-ąsias gimimo metines. Medaliai skiriami už darbą valstybės labui
ir jos gerovei, pozityvių idėjų, brandinančių visuomenės pilietiškumą, tautinę
savimonę ir kultūrinį sąmoningumą, sklaidą ir įgyvendinimą. Renginį
vedė aktorius Albinas Keleris, į rašytojos G. Petkevičaitės-Bitės vaidmenį puikiai
įsijautė aktorė Eleonora Koriznaitė. Į šventę atvyko Seimo
Pirmininkė Loreta Graužinienė. Ji kalbėjo apie reikšmingą G. Petkevičaitės-Bitės
vaidmenį Lietuvos politiniame ir visuomeniniame gyvenime. Seimo Pirmininkė pabrėžė,
kad Lietuvoje yra daug žmonių, kurių geri darbai yra didesni nei jie patys. Šie
žmonės apie savo atsidavimą ir kilnius darbus, paaukotą laiką ir sveikatą garsiai
nekalba, dažniausiai tyliai kaip bitutės pluša negailėdami savęs ir neša medų,
ne sau, mūsų bendruomenei, mūsų visuomenei, Lietuvai, jos kultūrai.
| |
Du Kaišiadorių vyskupo emerito jubiliejai
| Šv. Mišių koncelebracijai vadovauja
jubiliatas vyskupas Juozas Matulaitis | Kovo
23 dieną, sekmadienį, Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo Katedroje buvo aukojamos
iškilmingos šv. Mišios, skirtos Kaišiadorių vyskupo emerito Juozo Matulaičio kunigystės
50 metų ir vyskupystės 25 metų jubiliejinėms sukaktims paminėti. Šv. Mišių įžangoje
buvo paskelbtas popiežiaus Pranciškaus sveikinimas palaiminimas vyskupui jubiliatui:
Garbingąjį Brolį Juozą Matulaitį, buvusį Kaišiadorių Vyskupą, sveikiname su auksiniu
Kunigystės ir sidabriniu Vyskupystės Jubiliejumi, dar kartą prisimindami jo rūpestingą
uolumą, tvarkant jam patikėtą vyskupiją, veikimą vienybėje su kunigais bei rūpestį
pašaukimais ir tvirtą meilės Bažnyčiai liudijimą. Ir pareiškiame Mūsų dvasinį
palankumą, o tuo pačiu, užtariant Švenčiausiajai Mergelei Marijai ir Šventajam
Juozapui, su meile suteikiame jam Apaštališkąjį Palaiminimą Dievo malonių nešėją,
prašydami jo maldų už Mūsų Petro tarnystę. Iš Vatikano Rūmų, dvidešimt ketvirtą
dieną, vasario mėnesio, du tūkstančiai keturioliktųjų metų. Pranciškus. Arkivyskupai
Gintaras Grušas, Sigitas Tamkevičius SJ, vyskupai Eugenijus Bartulis, Jonas Boruta
SJ, Jonas Ivanauskas, Kęstutis Kėvalas, Juozas Preikšas, Lionginas Virbalas, Juozas
Žemaitis MIC, kunigai ir visi tikintieji meldėsi už vyskupą J. Matulaitį, dėkodami
Dievui už jo kunigo ir vyskupo tarnystę. Šv. Mišiose pamokslą sakė Vilkaviškio
vyskupas emeritas J. Žemaitis MIC, tą pačią dieną šventęs vyskupystės 25 metų
jubiliejinę sukaktį. |
|
Kaune išspręsta laidojimo vietų problema atidarytos Vainatrakio
kapinės
| Kapinių
akmenį šventina prel. prof. habil dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas
| Kovo 24-ąją po daugiau nei dešimtmetį
užtrukusių teisminių ginčų oficialiai atidarytos Kauno rajono teritorijoje esančios
Vainatrakio kapinės. Planuojama, jog suformuotame pirmajame vieno hektaro ploto
laidojimo kvartale per ateinančius kelerius metus amžinojo poilsio atguls 45
tūkstančiai mirusiųjų. Atidengtą simbolinį kapinių akmenį palaimino ir pašventino
prelatas prof. habil dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas. Pasak savivaldybės įmonės
Kapinių priežiūra vadovo Algirdo Verbicko, šiuo metu laidojimui paruoštas vieno
hektaro dydžio sklypas. Ateityje greta esančiuose suformuotuose sklypuose bus
galima įrengti kolumbariumą, administracines patalpas, automobilių stovėjimo aikštelę
bei plėsti kapinių infrastruktūrą atsižvelgiant į gyventojų poreikius. |
|
Kartu su NATO esame stipriausi mūsų šalies istorijoje
| Lietuvos prezidentė ir Vyriausioji
Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadė Dalia Grybauskaitė Lietuvos ir NATO
vėliavų pakėlimo ceremonijoje Roberto DAČKAUS (lrp) nuotrauka |
Kovo 29 dieną, šeštadienį, Vilniuje, S. Daukanto aikštėje,
minint Lietuvos narystės Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje (NATO) dešimtmetį
surengta iškilminga Lietuvos ir NATO vėliavų pakėlimo ceremonija. Jos metu visus
Lietuvos žmones pasveikino Lietuvos prezidentė ir Vyriausioji Lietuvos ginkluotųjų
pajėgų vadė Dalia Grybauskaitė, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir užsienio
reikalų ministras Linas Linkevičius. Prieš dešimt metų
Lietuva žengė istorinį žingsnį tapo tvirčiausios pasaulyje karinės sąjungos
NATO nare. Narystė šiame aljanse atvėrė vertybiškai naują puslapį mūsų šalies
istorijoje. Šiandien mūsų lūkesčiai dėl Lietuvos saugumo išsipildė. NATO partneriai
parodė, kad grėsmės akivaizdoje nesame vieni, sakė Prezidentė. Pasak jos, 2004
metais Lietuva įsiliejo į transatlantinę valstybių bendruomenę, kuri supranta,
kad tikroji stiprybė ne karinės galios demonstravimas, o demokratinės vertybės,
vienybė, taikos ir laisvės siekis. Pastarieji įvykiai Lietuvos kaimynystėje rodo,
jog prieš dešimtmetį Lietuvos priimtas sprendimas stoti į NATO buvo gyvybiškai
svarbus ir teisingas. Šalies vadovė pabrėžė, kad šiandien Lietuvai labai reikalinga
visų vienybė ir sutelktas darbas. Prezidentė paragino visus Lietuvos žmones toliau
branginti ir ginti Lietuvos laisvę. |
|
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių suvažiavimas
Vytautas Guliokas
|
Naujasis LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas
Jolitos Navickienės (Tremtinys) nuotrauka |
Kovo 29 dieną Kaune, Girstučio kultūros ir sporto
centre, įvyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) XXI rinkiminis-ataskaitinis
suvažiavimas. Suvažiavimo delegatai prisiminė prezidentės Dalios Grybauskaitės
žodžius, pasakytus metiniame pranešime: Tikėjimas Lietuva visų mūsų stiprybė,
išbandyta lageriais, tremtimis, okupacijomis, blokadomis ir sunkmečiais, o vieningam
darbui Lietuvos labui kvietė čia pat perskaitytas Prezidentės sveikinimas suvažiavimo
dalyviams. Ne visai paprastoje šių dienų politinės situacijos aplinkoje, suvažiavimas
privalėjo numatyti tolimesnės veiklos kryptys: įtvirtinant istorinės praeities
atminimą, stiprinti valstybės pamatus patriotizmo jausmais, susitelkti ir vieningai
atremti mums primetamus visuomenę skaldančius planus bei kėslus. |
|
Mafijos dėsniai aneksuojant Lietuvą
Prof. Vladas Vilimas, Erika Drungytė Artėja
gegužės pirmoji. Nuo šios datos įsigalios Konstitucijos 47 str. pataisos dėl žemės
pardavimo užsieniečiams. Šį pardavimą turės reglamentuoti Konstitucinis įstatymas.
Nauja jo pakeitimo redakcija priimta 2003 m. kovo 20 d. Šio įstatymo 12 straipsnyje
numatyta sudaryti nuolatinę Seimo komisiją, kurios įgaliojimus nustato Seimas,
o komisija prižiūri įstatymo įgyvendinimą. Pats įstatymas turi pradėti veikti
nuo 2014 m. gegužės 1 dienos. Atrodo, viskas logiška ir normalu. Priimamas Konstitucinis
įstatymas, kuriame sudėti visi saugikliai, su juo supažindinama visuomenė vyksta
civilizuotas žemės pardavimas kaip ir visoje Vakarų Europoje. Tačiau Lietuvoje
viskas vyksta šiek tiek kitaip... Įstatymas priimamas gerokai anksčiau, bet veikti
pradeda iš karto po priėmimo! Neaišku kieno nutarimu, atsisakoma įgyvendinti įstatymo
12 straipsnį nuolatinė Seimo komisija nesudaroma ir kontrolė nevykdoma. Taigi
situacija yra tokia žemės pardavimas turėjo prasidėti 2014 m. gegužės 1 d.,
o pardavimo procesą turėjo kontroliuoti Seimo komisija, tačiau realiai žemė pradėta
parduoti iš karto po įstatymo priėmimo ir be jokios kontrolės. Rezultatas parduota
1,86 mln. ha Lietuvos žemės, t. y. 28,5 proc. Lietuvos teritorijos! Kadangi Konstitucinio
įstatymo pataisos dar neįsigaliojusios, kažkieno nurodymu nuspręsta žemės pardavimo
sandėrius ir subjektus įslaptinti. Taigi, šiuo metu yra valstybinė paslaptis,
kas ir kiek žemės įsigijo. Pagaliau ir pats Konstitucinis įstatymas tapo kriminalizuotas,
nes nevykdoma įstatyme numatyta Seimo kontrolė. Trumpai tariant, Seimas tapo priedangos
organizacija parceliuojant Lietuvą. Ar tai galime pavadinti Lietuvos aneksija?
Iš dalies, taip, kadangi mums atsisakoma pasakyti, kas nupirko beveik 30 procentų
Lietuvos teritorijos. |
|
Nykstame ir išsižudome be karo Įvykiai
Ukrainoje, Kryme parodė, kaip greitai keičiasi geopolitinė situacija, kai buvusios
draugiškos šalys atsiduria karinio konflikto situacijoje. Rusijos pastangos įtraukti
Ukrainą į Eurazijos ekonominę sąjungą baigėsi Ukrainos asociacijos sutarties su
Europos Sąjunga pasirašymu ir vieno iš labiausiai dotuojamų Ukrainos regionų
Krymo aneksija. Tokia įvykių raida kelia rimtų abejonių Rusijos tarptautinių
įsipareigojimų patikimumu, geopolitiniais Rusijos tikslais. |
| |