| RUBRIKOS |
| ARCHYVAI |
| 2001
metai |
| Naujas Apaštališkasis nuncijus atvyko į Lietuvą
Kaip jau esame rašę, kovo 8 dieną popiežius Pranciškus Lietuvai paskyrė naująjį Apaštališkąjį nuncijų. Tai ispanas arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana (Petro López Quintana ). Balandžio 14-ąją, pirmadienį po pietų, jis lėktuvu atskrido į Lietuvą. Vilniaus oro uoste jį pasitiko Lietuvos vyskupai. Naujasis nuncijus ketina Vilniaus Arkikatedroje dalyvauti Velykų Tridienio pamaldose ir švęsti Velykų iškilmę. Trečiadienį Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė naujojo Šventojo Sosto nuncijaus arkivyskupo P. L. Kvintanos skiriamuosius raštus. Šalies vadovė su nuncijumi aptarė glaudų Lietuvos ir Vatikano bendradarbiavimą, įtvirtintus teisinius santykius. Lietuva yra vienintelė valstybė Vidurio ir Rytų Europoje, kurioje Bažnyčios statusas yra visiškai apibrėžtas. Prezidentė su nuncijumi kalbėjo apie Europos Sąjungos ir Šventojo Sosto puoselėjamas bendras vertybes: taiką, žmogaus orumą ir demokratiją. Šventasis Sostas savo pareiškimu paragino dėl įvykių Ukrainoje laikytis tarptautinės teisės, o ne vykdyti veiksmus, kurie skatintų kraujo praliejimą. Pasak šalies vadovės, tokia pozicija yra labai svarbi. Susitikime taip pat kalbėta apie Jono Paulius II ir Jono XXIII kanonizaciją, kurioje balandžio 27 d. dalyvaus ir Lietuvos Prezidentė. | ||
|
| ||
Lietuva ir toliau nie(nai)kinama be jokio referendumo? KTU doc. emeritas, techn. m. dr. Vytautas Venckevičius Mes
iš niekur neatkeliavome... A. Patackas Mūsų, lietuvių, tauta yra sėsli žino, kur ir kada gimė, būtent... Kai iš Europos šiaurės atsitraukė paskutiniai ledynai, kai jos lygumos vėl apaugo giria, toje girioje gimėme ir mes baltai, aisčiai. Ši giria mūsų gimtinė, mūsų prigimtoji būtovė. Joje tebegyvename ir dabar, bet jau mentaline prasme, nes tūkstantmečiai negalėjo praeiti be pėdsakų, nepalikti įspaudo tiek fizinėje, tiek dvasinėje genetikoje | ||
| | ||
Šešių Seimo frakcijų atstovai pateikė alternatyvų siūlymą dėl asmenvardžių ir kreipėsi į VLKK Visų, išskyrus Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA), Seimo frakcijų atstovai balandžio 11-ąją užregistravo Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo siūloma įteisinti originalią nelietuvišką vardų ir pavardžių rašybą asmens tapatybės dokumentų papildomame puslapyje. Pagrindiniame paso puslapyje ir toliau būtų galima rašyti tik valstybine kalba. Papildomo paso puslapio įrašas galėtų būti tik lotyniško pagrindo ženklais. Vienas projekto iniciatorių, buvęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys teigia, kad šis įregistruotas siūlymas kompromisinė išeitis iš politinės aklavietės. Ne pirmus metus Lietuvos lenkų atstovais besiskelbiantys LLRA politikai ir Lenkijos valstybės valdžia reikalauja Lietuvoje įteisinti asmenvardžių rašybą lenkų kalba ir vadina tai žmogaus teise. Nė viena kita tautinė bendrija Lietuvoje tokio su valstybės Konstitucija nesuderinamo reguliavimo nereikalauja. Įrašas ne lietuvių kalba gali būti pateiktas papildomame paso puslapyje, pagrindiniame paliekant įrašą valstybine kalba. Tokia tvarka sėkmingai galioja Latvijoje, o Lenkija jokių pastabų dėl lenkų padėties šioje šalyje neturi. Tai leidžia suprasti, kad įrašai papildomame puslapyje tenkina kaimynų supratimą apie tautinių bendrijų poreikius, tvirtina politikas. Jis priduria, kad šis siūlymas įregistruotas kaip alternatyva mėnesio pradžioje Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės pateiktam asmenvardžių rašymo projektui. Šie socialdemokratų atstovai pasiūlė leisti asmenvardžių rašybą nelietuviškais rašmenimis pagrindiniame paso puslapyje vietoje įrašo valstybine kalba. Ligšioliniais Konstitucinio Teismo išaiškinimais (1999 m. ir 2009 m.) toks įrašas prieštarauja Konstitucijos 14 straipsniui, teigiančiam, kad valstybinė kalba Lietuvoje yra lietuvių kalba. Ar nelietuviški įrašai gali būti suderinami su valstybiniu lietuvių kalbos statusu, artimiausiu laiku turėtų įvertinti Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK). Alternatyvaus projekto autoriai kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, prašydami pateikti išvadas, ar jų siūlomas nelietuviškų asmenvardžių rašybos reglamentavimas yra suderinamas su reikalavimais, kylančiais iš lietuvių kaip valstybinės kalbos statuso. Seimo nariai tikisi, kad jų siūlomas projektas yra mažiau prieštaraujantis, taigi ir lengviau suderinamas su lietuvių kalbos vartojimo nuostatomis nei socialdemokratų pateiktas projektas. Komisija savo išvadas turės pateikti per 30 dienų. | ||
| | ||
Paminėtas Prezidento institucijos 95-etis
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė balandžio 4-ąją dalyvavo Kaune, istorinėje Prezidentūroje vykusiame, Prezidento institucijos 95-mečio minėjime ir apdovanojo istorinių žinių turnyro nugalėtojus. Prezidento institucijos jubiliejui skirtame turnyre varžėsi moksleiviai iš Kauno Antano Smetonos, Ukmergės Antano Smetonos, Kazlų Rūdos Kazio Griniaus, Kaišiadorių Algirdo Brazausko ir Raseinių Jono Žemaičio gimnazijų. | ||
| |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |