|
Dėl asmenvardžių rašybos
Pirmadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje Dėl lietuvių kalbos išsaugojimo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas Valentinas Stundys pabrėžė, kad šiandien aktualu kalbėti apie valstybinės kalbos situaciją ir galimus neigiamus poveikius, kuriuos gali padaryti šiuo metu Seime įregistruotas socialdemokratų Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės siūlymas įteisinti pavardžių rašybą tautinių mažumų lotyniškos abėcėlės pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose. Tai leistų lenkų tautinei mažumai savo vardus ir pavardes oficialiuose dokumentuose rašyti lenkiškai, o ne juos sulietuvinant.
|
|
Rašytojai nepritaria ketinimams Lietuvos piliečių pasuose rašyti pavardes ne valstybine kalba
45 lietuvių rašytojai išreiškė nepritarimą Lietuvos valdžios ketinimui įteisinti pavardžių nelietuviškais rašmenimis rašybą Lietuvos respublikos asmens dokumentuose. Viešai išplatintame laiške Prezidentei, Seimo pirmininkei, Premjerui bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkei rašytojai priminė Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą, kad įteisinus nelietuviškus rašmenis būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla. Rašytojai perspėjo, kad, įteisinus pavardžių rašybą nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, į lietuvių kalbos vartoseną tektų įtraukti apie 150 naujų raidžių ir diakritinių ženklų, o tai, pasak kreipimosi autorių, sukeltų visišką painiavą tiek tariant, tiek užrašant pavardes. Kreipimosi autoriai perspėjo, kad priėmus pataisas būtų diskriminuojama dalis Lietuvos piliečių, kurių pavardės originalo kalba rašomos ne lotyniškomis raidėmis. Socialdemokratai yra įregistravę įstatymo projektą, kuris leistų kai kurių Lietuvos Respublikos piliečių pasuose asmens vardus ir pavardes rašyti ne valstybine kalba.
|
|
Anklavas Lietuvoje lietuvių rankomis?
Vilnijos draugijos konferencija dėl vardų ir pavardžių rašybos dokumentuose įstatymo bei Tautinių mažumų įstatymo projektų antikonstitucinio pobūdžio
Vilnijos draugija Vilniuje ir Kaune neseniai surengė dviejų dalių konferenciją Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios aktai kam jie nepatinka? Daug faktų, įdomių minčių bei pasiūlymų savo pranešimuose pateikė prof. V. Radžvilas, Kovo 11-osios akto signataras R. Ozolas, Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas V. Žilius, Seimo nariai V. Stundys ir R. Kupčinskas, prof. K. Garšva, prof. A. Butkus, istorijos dr. A. Veilentienė, Tautininkų sąjungos strateginio komiteto pirmininkas G. Songaila.
|
|
Seimo narius ragino apginti valstybinę kalbą
Antradienį Vilniuje, prie Seimo įvyko Vilnijos draugijos, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir Lietuvos Sąjūdžio surengtas mitingas už valstybinę kalbą. Mitingo dalyviai pasisakė prieš socialdemokratų ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijų Seime įregistruotus įstatymo projektus, kuriais numatoma oficialiuose Lietuvos dokumentuose vietoje įrašų valstybine kalba leisti įrašus kitomis kalbomis. Buvo protestuojama prieš ketinimus leisti vietovardžius bei gatvių pavadinimus Vilniaus krašte rašyti lenkų kalba. Vardų ir pavardžių rašymo oficialiuose Lietuvos Respublikos dokumentuose ne valstybine kalba įstatymo projekto iniciatorių G. Kirkilo ir I. Šiaulienės pavardes mitingo dalyviai prikalė prie improvizuoto gėdos stulpo. Mitingo dalyviai priėmė Seimui ir Vyriausybei adresuotą pareiškimą. Juo Lietuvos valdžiai primenama, kad vienintelė valstybinė kalba Lietuvoje yra lietuvių kalba, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog Lietuvos piliečių asmenvardžių ar vietovardžių rašymas ne lietuvių kalba prieštarautų Konstitucijai, o Valdemaro Tomaševskio partijos atstovų reikalavimai įteisinti nelietuvišką vardų, pavardžių, gatvių ir gyvenviečių pavadinimų rašybą yra antikonstituciniai ir nuolatos grindžiami melagingais argumentais apie tariamai Lietuvoje pažeidžiamas mažumų teises. Mitingo dalyviai pabrėžė, kad antikonstitucinius reikalavimus siūlantys įteisinti socialdemokratų G. Kirkilo ir I. Šiaulienės įregistruoti įstatymų projektai privalo būti atmesti kiekvieno priesaikos valstybei besilaikančio Lietuvos politiko. Mitingo dalyvių Seimui ir Vyriausybei adresuotame pareiškime rašoma: Lietuva negali daryti teisiškai nepagrįstų nuolaidų to reikalaujantiems politikams, nes tuo išduotų savo valstybę ir imperinės Rusijos nuolatos dėl tautinių mažumų padėties spaudžiamas Latviją ir Estiją. Atsakingi ir valstybei bei kalbai ištikimi Lietuvos piliečiai negali Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose palaikyti kandidatų, kurie nėra atvirai išreiškę nedviprasmiškos paramos valstybinės lietuvių kalbos statusui ir neįsipareigoja priešintis LLRA keliamoms bei socialdemokratų įgyvendinamoms dvikalbystės pretenzijoms.
|
|
|