|
Nieko nekeisti nebegalima
Prezidento rinkimuose, turėsiančiuose tęsinį po dviejų savaičių, rinkėjai išreiškė savo valią. Klaipėdoje, Kaune ir Panevėžyje antrą vietą laimėjo nepriklausomas kandidatas Naglis Puteikis. Politologai, ekspertai, viešųjų ryšių specialistai jau dabar balsavusius už N. Puteikį vadina protesto balsais, tik, tiesa, ne visi išdrįsta įvardinti, prieš ką. Galima daryti prielaidą, kad tuo būdu buvo išreikštas nusivylimas partinių suokalbių valdymu, valdžios pataikavimu reikalingų žmonių interesams, daugumos piliečių lūkesčių negerbimu.
Keistai atrodo nuomonė, kai balsavusieji už N. Puteikį priskiriami prie primityvių, neišsilavinusių žmonių. Ši pozicija priimtina save vadinantiems politiniu elitu, nes jie pagal lojalumą jų partijų kandidatams nustato žmonių intelektinį koeficientą.
Žmonės, balsuodami už N. Puteikį, išreiškė norą susigrąžinti valstybę. Tai negali įvykti pagal iš anksto surežisuotus politinės grietinėlės rinkimus. Žmonės, balsuodami už N. Puteikį, tokį scenarijų sugriovė. Ar rinkimai būtų demokratiški, jei prezidentė, nesugebanti pripažinti savo klaidų, būtų laimėjusi pirmajame ture? Ar jos atžvilgiu skeptiškai nusiteikusiems rinkėjams atsiradusi alternatyva N. Puteikio asmenyje nesutrukdė į antrąjį turą prasibrauti juodosios buhalterijos kniaziaus partijos atstovui?
Viešai ne kartą esu išsakęs nuomonę, jog Lietuvos valstybė bus pažeidžiama tiek, kiek bus priklausoma nuo savanaudiškų partijų, kiek lojalumas valstybei ir jos žmonėms bus siejamas su atsidavimu vienam asmeniui. Pirmajame prezidento rinkimų ture Lietuvos žmonės valdžios partijoms ir asmeniškai prezidentei nusiuntė aiškią žinią: nieko nekeisti nebegalima. Įdomu, kaip šią gautą žinią sugebės iššifruoti kandidatai į Lietuvos Respublikos prezidentus Dalia Grybauskaitė ir Zigmantas Balčytis?
Povilas URBŠYS,
Seimo narys
© 2014 XXI amžius
|