Lietuvos
kultūros
galerija

Kronika

Po 22 metų atgijo „Senvagė“

Bronius VERTELKA

Tolesnio bendradarbiavimo sutartį leidžiant „Senvagę“ pasirašė verslininkas Alvydas Ivoškus ir miesto Savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Aurelija Matulevičienė

Kultūros bendražygės (iš kairės): „Senvagės“ redaktorė, rašytoja Liuda Jonušienė ir Dailės galerijos direktorė Jolanta Lebednykienė

PANEVĖŽYS. Gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Dailės galerijoje vyko atgimusio kultūros ir istorijos žurnalo „Senvagė“ pirmojo numerio sutiktuvės. Čia susirinko didžiulis miesto šviesuomenės būrys. Šventėje dalyvavo žurnalo leidėjai, redkolegijos nariai, rėmėjai, autoriai, bendradarbiai. Jų dėka skaitytojus pasiekė 22 metus tylėjusi „Senvagė“.

Tai, kad panevėžiečiai šiandien sklaido solidų kultūros ir istorijos žurnalą, „kalčiausia“ jo redaktorė, keliolikos knygų autorė Liuda Jonušienė. Lietuvos Rašytojų sąjungos narė turėjo išklausyti gausybę jai skirtų draugiškų palinkėjimų. Miesto mero patarėjas Petras Luomanas linkėjo prozininkei, poetei ir žurnalistei stiprybės, tvirto būdo ir ištvermės. Gerų žodžių nešykštėjo miesto Tarybos narės Zita Kukuraitienė ir Marija Danutė Kažukauskienė. Seimo nario Povilo Urbšio sveikinimus perdavė jo padėjėja Nomeda Simėnienė. Miesto savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė pabrėžė, kad svarbiausia ne idėja, o žmogus, kuris ją sugebėjo įgyvendinti.

Istoriją, kaip pavyko atgaivinti „Senvagę“, susirinkusiems pasakojo pati redaktorė. Lygiai prieš 24 metus, Sąjūdžio laikais, ką tik paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, Panevėžyje pasirodė profesionaliai paruoštas kultūros ir istorijos žurnalas „Senvagė“. Tai buvo pirmas nepriklausomas spaudos leidinys mieste, su niekuo jo nederinant ir niekieno neatsiklausiant. Verslininkai jo spausdinimui skyrė nemažą kiekį popieriaus, lėšų aukojo keletas išeivių, atvykusių į Tėvynę. Absoliučiai privataus leidinio pasirodymas tuo metu buvo tiesiog unikalus atvejis. Žurnalą rengė trys žmonės: rašytoja Liuda Jonušienė, poetai Elena Mezginaitė ir Bronius Ribokas. Iš viso skaitytojus pasiekė penki „Senvagės“ numeriai. Tačiau susiklostė tokia situacija, kad jos leidybą teko nutraukti. L. Jonušienė subrandino mintį, kad „Senvagė“ vėl turėtų pasirodyti. Didžiulis postūmis tam buvo Panevėžio paskelbimas Lietuvos kultūros sostine. Glaudžiai bendradarbiaujant su miesto Viešąja biblioteka buvo parengta keletas projektų. Taip kauptos lėšos žurnalo leidybai. Gražaus sumanymo šį kartą neparėmė verslininkai, tačiau palaikė individualūs mecenatai, draugai, pažįstami. O pats didžiausias rėmėjas buvo Spaudos, televizijos ir radijo rėmimo fondas, be kurio nebūtų buvę ir šio žurnalo. Redaktorė nuoširdžiai padėkojo visiems tiems, kas prisidėjo prie „Senvagės“ atgimimo. Ypač dėkinga žurnalo leidėjai ir jos savininkui Alvydui Ivoškui buvo UAB „Amalkeros leidyba“. Jis ir miesto savivaldybės Viešosios bibliotekos direktorė Aurelija Matulevičienė pasirašė tolesnio bendradarbiavimo sutartį leidžiant „Senvagę“. Šiemet turi pasirodyti dar vienas jos numeris.

Tinkamai buvo pagerbti žurnalo leidėjai, rėmėjai, redkolegijos nariai, autoriai, talkininkai. Lituanistė Lionė Lapinskienė sveikino L. Jonušienę su 35 metų sukaktimi, kai jai buvo įteiktas Vilniaus universitete žurnalistės diplomas. Pedagogė rašytojai linkėjo nenuleisti rankų redaguojant žurnalą. Vilniaus Mykolo Riomerio universiteto prof. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė žnybtelėjo į valdžios šoną, sakydama, jog ji pirmiausia turi padėti, o ne ateiti sveikinti, kai jau viskas padaryta.

Šviesių akimirkų šventėje pateikė koncertavę šių metų „Aukso paukštės“ laureatas, folkloro ansamblis „Raskila“ ir neseniai susikūrusi V. Mikalausko menų gimnazijos moksleivių džiazo-roko grupė „Four lives“.

Autoriaus nuotraukos

© 2014 „XXI amžius“