Lietuva neteko monsinjoro Alfonso Svarinsko
Bijau tiktai dabar, ar visa padariau, ką Dievas norėjo (mons. A.
Svarinskas) |
|
Monsinjoras Alfonsas Svarinskas |
Ketvirtadienį,
liepos 17 dieną, po ilgos sunkios ligos mirė nenuilstantis kovotojas už Lietuvos
laisvę ir nepriklausomybę, tikinčiųjų teisių gynėjas, ilgametis sovietinių kalėjimų
ir lagerių kalinys monsinjoras Alfonsas Svarinskas.
Atsisveikinimas su monsinjoru A. Svarinsku Monsinjoro
Alfonso Svarinsko palaikai atsisveikinimui pašarvoti šiandien, liepos 19 dieną,
šeštadienį, Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčios (Šv. Ignoto g. 6) kriptoje. Atsisveikinimas
šeštadienį nuo 11.00 iki 22.00 valandos ir sekmadienį nuo 9.00 iki 13.00 valandos.
Sekmadienį, 13.00 val., palaikai bus perkelti į Šv. Ignoto
bažnyčią. Atsisveikinimas bažnyčioje sekmadienį nuo 13.00 iki 22.00 valandos ir
pirmadienį nuo 8.00 iki 11.00 valandos. 11.00 val.
karstas su palaikais bus palydėtas į Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo
arkikatedrą baziliką. Laidotuvių šv. Mišios Vilniaus
arkikatedroje bazilikoje pirmadienį, liepos 21 dieną, 12.00 valandą. Po šv. Mišių,
paties monsinjoro prašymu, laidotuvės vyks Dukstynos partizanų kapinėse netoli
Ukmergės. Kovotojas už Bažnyčią ir Tėvynę
A. Svarinskas gimė 1925 metų sausio 21 dieną Kadrėnuose, Deltuvos valsčiuje, tuometinėje
Ukmergės apskrityje. 19321936 metais mokėsi Vidiškių pradžios mokykloje, 19361942
metais Ukmergės A. Smetonos gimnazijoje. 19421946 metais studijavo Kauno tarpdiecezinėje
kunigų seminarijoje. Dar gimnazijoje įsitraukęs į pogrindinę veiklą, tęsė ją ir
seminarijoje. 1946 metų pavasarį sovietinio saugumo pareigūnų pradėtas persekioti,
todėl paliko nebaigtas studijas seminarijoje ir išėjo partizanauti. 1946 metų
vasarą buvo Ukmergės apylinkėse veikusios pogrindinės Šarūno partizanų grupės
ryšininkas, pasirinkęs Laisvūno slapyvardį. Jis aprūpindavo partizanus medikamentais,
spauda, dokumentais. 1946 metų gruodžio 21 dieną buvo
areštuotas, keletą mėnesių tardytas ir žiauriai kankintas, paskiau už tautinę
patriotinę ir partizaninę veiklą nuteistas dešimt metų darbo pataisos lagerių
ir penkeriems metus be teisių. 19471956 metais kalėjo Abezės (Komija, Rusija)
lageryje, dirbo naktiniu sargu, felčeriu. 1954 metų spalio 3 dieną lageryje kartu
kalėjęs vyskupas Pranciškus Ramanauskas slapta įšventino A. Svarinską kunigu.
1956 metais grįžo į Lietuvą. 19561957 metais tarnavo
altarista Kulautuvos (Kauno r.) parapijoje, 1958 metais tris mėnesius buvo vikaras
Betygalos (Raseinių r.) parapijoje. 1957 metų gruodžio mėnesį sovietų saugumas
kratos metu rado keletą senų knygų, išleistų dar Nepriklausomoje Lietuvoje, tarp
jų A. Šapokos redaguotą Lietuvos istoriją. 1958 metų balandžio mėnesį vėl areštuotas
ir nuteistas 6 metams nelaisvės už lietuviškos literatūros laikymą. 19581964
metais kalėjo Mordovijos lageriuose. 1961 metais už akių jį dar nuteisė ir LSSR
Aukščiausiasis teismas, pripažinęs A. Svarinską ypač pavojingu recidyvistu. Tuomet
A Svarinskas buvo perkeltas į ypatingojo režimo kalėjimą.
1964 metų balandžio 9 dieną buvo išleistas į laisvę ir grįžęs į Lietuvą, tik po
20 mėnesių vėl gavo leidimą dirbti kunigu, nuolat buvo sekamas saugumo. 19651971
metais buvo Miroslavo Švč. Trejybės parapijos vikaras ir Kudirkos Naumiesčio Šv.
Kryžiaus Atradimo parapijos vikaras. 19711976 metais buvo Igliaukos Šv. Kazimiero
parapijos klebonas, kartu aptarnavo ir Patilčių Šv. Petro Išvadavimo parapiją.
Nuo 1972 metų bendradarbiavo pogrindiniame leidinyje Lietuvos Katalikų Bažnyčios
kronika. 19761983 metais buvo Viduklės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas. Kvietė
tikinčiuosius ginti Bažnyčios laisvę ir savo pilietines teises, rengė tikinčiųjų
eisenas ir religines iškilmes, ugdė jaunimą. Nenuilstantis
kovotojas 1978 metų lapkričio 13 dieną kartu su kitais
keturiais kunigais įkūrė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą, skelbė jo
dokumentus. 1983 metų sausio 26 dieną Viduklėje buvo areštuotas trečią kartą.
1983 metų gegužės 6 dieną nuteistas 7 metams griežtojo režimo lagerio ir 3 metams
tremties. 19831988 metais kalėjo Čiusavovo rajono (Permės sritis, Rusija) griežtojo
režimo lageriuose. 1987 metais KGB užsakymu apie jį sukurtas propagandinis LKS
filmas Kas jūs, kunige Svarinskai? (režisierius Ferdinandas Kauzonas, scenarijaus
autorius Justinas Lazauskas, operatorius Juozas Matonis), kuriuo buvo norima sukompromituoti
okupantams nepasiduodantį kunigą, tačiau kino teatruose demonstruojamas kino filmas
susilaukdavo žiūrovų plojimo. Išlaisintas ir... ištremtas
1988 metais Maskvoje lankęsis JAV prezidentas Ronaldas
Reaganas paprašė SSRS vadovo Michailo Gorbačiovo išlaisvinti A. Svarinską. 1988
metų liepos 11 dieną A. Svarinskas buvo paleistas ir grįžo į Viduklę, o rugpjūčio
23 dieną ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti į Lietuvą. 19881990 metais
lankė lietuvių kolonijas visame pasaulyje, bendravo su daugeliu pasaulio veikėjų
kaip Lietuvos disidentas, net dvylika kartų susitiko su popiežiumi Jonu Pauliumi
II. Tik Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę grįžo į Lietuvą.
Darbai nepriklausomoje Lietuvoje 19901991 metais buvo
kardinolo Vincento Sladkevičiaus kancleris. 19911992 metais - Lietuvos Aukščiausiosios
Tarybos Atkuriamojo Seimo deputatas. 19911995 metais - Lietuvos kariuomenės
vyriausiasis kapelionas, pirmasis šias pareigas Lietuvoje ėjęs dvasininkas. A.
Svarinskui suteiktas atsargos pulkininko laipsnis. 19971998 metais buvo Kauno
Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčios rektorius bei Kauno Prisikėlimo bažnyčios
kunigas talkininkas. 19982000 metais klebonavo Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo
bažnyčioje. Nuo 2000 metų buvo Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos
rezidentas. A. Svarinskas 1998 metais apdovanotas Vyčio
Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi, 2000 metais - Lietuvos nepriklausomybės medaliu,
2001-aisiais - Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. Už žmogaus teisių
gynimą jis buvo apdovanotas diplomu Detroite (JAV), Pueblo (Meksika) miesto premija,
gavo Venesuelos apdovanojimą II Grand Cordon, buvo Lecco miesto (Italija) garbės
pilietis.
Monsinjoras
A. Svarinskas prisidėjo prie Sąjūdžio gimimo žmonių širdyse, taip agentūrai
BNS sakė Kauno arkivyskupijos vyskupas augziliaras Kęstutis Kėvalas. Vyskupas
pabrėžė monsinjoro drąsą, nepalaužiamą tikėjimą kovos už laisve pergale. Jo besąlygiškas
ištikimybės liudijimas yra pati žaviausia dovana Tėvynės laisvei. Vyskupo K. Kėvalo
nuomone, monsinjoro žodžiai formavo žmonių sąmonę ir sąžinę gūdžiais sovietiniais
metais, todėl žmonės A. Svarinsko pamokslus nešėsi širdies gilumoje ir gimė pirmiausia
širdžių Sąjūdis, o vėliau gimė ir Sąjūdis, kuris išėjo į gatves. Vyskupas K.
Kėvalas pabrėžė, kad monsinjoras A. Svarinskas buvo neeilinė asmenybė, visą gyvenimą
likęs ištikimas savo pašaukimui - liudyti tikėjimą ir laisvę. Vyskupas sakė, kad
toks ištikimybės liudijimas per visą gyvenimą, nepaisant siaubingų net 20 metų
kalėjimo, rodo, jog žmogus gali būti toks pajėgus. Prezidentė
Dalia Grybauskaitė ir Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ketvirtadienį išreiškė
užuojautą dėl monsinjoro A. Svarinsko mirties. Pasak šalies prezidentės, neišsižadėjęs
religinės ir tautinės veiklos, mons. A. Svarinskas iki paskutinių dienų kovojo
už kiekvieno žmogaus teisę tikėti, laisvę mąstyti ir kalbėti, nuolat ragino būti
su Lietuva ir rūpintis jos ateitimi. Tai buvo ypač stiprus ir sukrečiančią sovietmečio
tikrovę patyręs žmogus, išgyvenęs nuolatinius persekiojimus, kankinimus, nesibaigiančius
trėmimus ir kalėjimus, - sakoma valstybės vadovės užuojautoje.
Seimo pirmininkė L.Graužinienė savo ir Seimo vardu taip pat išreiškė užuojautą.
Lietuva neteko atsidavusio ir iškilaus katalikų dvasininko, atkaklaus kovotojo
už tėvynę Lietuvą, nuoširdaus ir gėrį skleidusio žmogaus. Alfonso Svarinsko gyvenimas
nebuvo lengvas, jam teko patirti tremties ir lagerių rūstybę. Tačiau ne skaudi
gyvenimo patirtis atsispindėjo jo veide ir visoje esybėje, o žmonėms dalinama
šviesa ir išmintis, rašoma Seimo pirmininkės užuojautoje.
Seimas plenariniame posėdyje tylos minute pagerbė A. Svarinsko atminimą.
Informacija dėl eismo Vilniaus Senamiestyje. Šeštadienį monsinjoro Alfonso
Svarinsko laidotuvių metu bus draudžiamas transporto eismas. Vilniaus miesto savivaldybė
informuoja, kad Lietuvos laisvės kovų dalyvio, disidento ir politinio veikėjo,
Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiaus kavalieriaus, Lietuvos kariuomenės kūrėjo
savanorio, pirmojo atkurtos Lietuvos kariuomenės vyriausiojo kapeliono, monsinjoro
dim. plk. Alfonso Svarinsko laidotuvių metu senamiestyje nuo šeštadienio bus draudžiamas
transporto eismas. Nuo šeštadienio 8 val. iki pirmadienio 12 val. 30 min. bus
draudžiamas transporto eismas Benediktinių ir Šv. Ignoto gatvėse. Tuo tarpu pirmadienį
nuo 7 val. iki 12 val. 30 min. eismas bus draudžiamas Benediktinių, Šv. Ignoto,
Liejyklos, L. Stuokos-Gucevičiaus gatvėse. Taip pat pirmadienį nuo 11 val. iki
12 val. 30 min. eismas bus ribojamas T. Vrublevskio ir Šventaragio gatvėse procesijos
kolonijos formavimui ir palaikų išvežimui į Ukmergę, Dukstynos partizanų kapines.
Šiose gatvėse taip pat bus apribotas automobilių stovėjimas. Patekti į eismo ribojamas
zonas galės tik aptarnaujantis personalas. Viešojo transporto eismas nesikeis.
Eismo dalyviai prašomi būti atidūs, laikytis kelių eismo taisyklių ir eismo reguliuotojų
nurodymų, kelionių važiavimo trukmę planuotis su laiko atsarga. ©
2014 XXI amžius |