Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

 

Lietuva neteko
monsinjoro Alfonso Svarinsko

„Bijau tiktai dabar, ar visa padariau, ką Dievas norėjo“
(mons. A. Svarinskas)

Monsinjoras Alfonsas Svarinskas

Ketvirtadienį, liepos 17 dieną, po ilgos sunkios ligos mirė nenuilstantis kovotojas už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, tikinčiųjų teisių gynėjas, ilgametis sovietinių kalėjimų ir lagerių kalinys monsinjoras Alfonsas Svarinskas.

Atsisveikinimas su
monsinjoru A. Svarinsku

Monsinjoro Alfonso Svarinsko palaikai atsisveikinimui pašarvoti šiandien, liepos 19 dieną, šeštadienį, Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčios (Šv. Ignoto g. 6) kriptoje. Atsisveikinimas šeštadienį nuo 11.00 iki 22.00 valandos ir sekmadienį nuo 9.00 iki 13.00 valandos.

Sekmadienį, 13.00 val., palaikai bus perkelti į Šv. Ignoto bažnyčią. Atsisveikinimas bažnyčioje sekmadienį nuo 13.00 iki 22.00 valandos ir pirmadienį nuo 8.00 iki 11.00 valandos.

11.00 val. karstas su palaikais bus palydėtas į Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedrą baziliką.

Laidotuvių šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje pirmadienį, liepos 21 dieną, 12.00 valandą. Po šv. Mišių, paties monsinjoro prašymu, laidotuvės vyks Dukstynos partizanų kapinėse netoli Ukmergės.

Kovotojas už Bažnyčią ir Tėvynę

A. Svarinskas gimė 1925 metų sausio 21 dieną Kadrėnuose, Deltuvos valsčiuje, tuometinėje Ukmergės apskrityje. 1932–1936 metais mokėsi Vidiškių pradžios mokykloje, 1936–1942 metais Ukmergės A. Smetonos gimnazijoje. 1942–1946 metais studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Dar gimnazijoje įsitraukęs į pogrindinę veiklą, tęsė ją ir seminarijoje. 1946 metų pavasarį sovietinio saugumo pareigūnų pradėtas persekioti, todėl paliko nebaigtas studijas seminarijoje ir išėjo partizanauti. 1946 metų vasarą buvo Ukmergės apylinkėse veikusios pogrindinės Šarūno partizanų grupės ryšininkas, pasirinkęs Laisvūno slapyvardį. Jis aprūpindavo partizanus medikamentais, spauda, dokumentais.

1946 metų gruodžio 21 dieną buvo areštuotas, keletą mėnesių tardytas ir žiauriai kankintas, paskiau už tautinę patriotinę ir partizaninę veiklą nuteistas dešimt metų darbo pataisos lagerių ir penkeriems metus be teisių. 1947–1956 metais kalėjo Abezės (Komija, Rusija) lageryje, dirbo naktiniu sargu, felčeriu. 1954 metų spalio 3 dieną lageryje kartu kalėjęs vyskupas Pranciškus Ramanauskas slapta įšventino A. Svarinską kunigu. 1956 metais grįžo į Lietuvą.

1956–1957 metais tarnavo altarista Kulautuvos (Kauno r.) parapijoje, 1958 metais tris mėnesius buvo vikaras Betygalos (Raseinių r.) parapijoje. 1957 metų gruodžio mėnesį sovietų saugumas kratos metu rado keletą senų knygų, išleistų dar Nepriklausomoje Lietuvoje, tarp jų A. Šapokos redaguotą „Lietuvos istoriją“. 1958 metų balandžio mėnesį vėl areštuotas ir nuteistas 6 metams nelaisvės už lietuviškos literatūros laikymą. 1958–1964 metais kalėjo Mordovijos lageriuose. 1961 metais už akių jį dar nuteisė ir LSSR Aukščiausiasis teismas, pripažinęs A. Svarinską ypač pavojingu recidyvistu. Tuomet A Svarinskas buvo perkeltas į ypatingojo režimo kalėjimą.

1964 metų balandžio 9 dieną buvo išleistas į laisvę ir grįžęs į Lietuvą, tik po 20 mėnesių vėl gavo leidimą dirbti kunigu, nuolat buvo sekamas saugumo. 1965–1971 metais buvo Miroslavo Švč. Trejybės parapijos vikaras ir Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos vikaras. 1971–1976 metais buvo Igliaukos Šv. Kazimiero parapijos klebonas, kartu aptarnavo ir Patilčių Šv. Petro Išvadavimo parapiją. Nuo 1972 metų bendradarbiavo pogrindiniame leidinyje „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“. 1976–1983 metais buvo Viduklės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas. Kvietė tikinčiuosius ginti Bažnyčios laisvę ir savo pilietines teises, rengė tikinčiųjų eisenas ir religines iškilmes, ugdė jaunimą.

Nenuilstantis kovotojas

1978 metų lapkričio 13 dieną kartu su kitais keturiais kunigais įkūrė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą, skelbė jo dokumentus. 1983 metų sausio 26 dieną Viduklėje buvo areštuotas trečią kartą. 1983 metų gegužės 6 dieną nuteistas 7 metams griežtojo režimo lagerio ir 3 metams tremties. 1983–1988 metais kalėjo Čiusavovo rajono (Permės sritis, Rusija) griežtojo režimo lageriuose. 1987 metais KGB užsakymu apie jį sukurtas propagandinis LKS filmas „Kas jūs, kunige Svarinskai?“ (režisierius Ferdinandas Kauzonas, scenarijaus autorius Justinas Lazauskas, operatorius Juozas Matonis), kuriuo buvo norima sukompromituoti okupantams nepasiduodantį kunigą, tačiau kino teatruose demonstruojamas kino filmas susilaukdavo žiūrovų plojimo.

Išlaisintas ir... ištremtas

1988 metais Maskvoje lankęsis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas paprašė SSRS vadovo Michailo Gorbačiovo išlaisvinti A. Svarinską. 1988 metų liepos 11 dieną A. Svarinskas buvo paleistas ir grįžo į Viduklę, o rugpjūčio 23 dieną – ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti į Lietuvą. 1988–1990 metais lankė lietuvių kolonijas visame pasaulyje, bendravo su daugeliu pasaulio veikėjų kaip Lietuvos disidentas, net dvylika kartų susitiko su popiežiumi Jonu Pauliumi II. Tik Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę grįžo į Lietuvą.

Darbai nepriklausomoje Lietuvoje

1990–1991 metais buvo kardinolo Vincento Sladkevičiaus kancleris. 1991–1992 metais - Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas. 1991–1995 metais - Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas, pirmasis šias pareigas Lietuvoje ėjęs dvasininkas. A. Svarinskui suteiktas atsargos pulkininko laipsnis. 1997–1998 metais buvo Kauno Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčios rektorius bei Kauno Prisikėlimo bažnyčios kunigas talkininkas. 1998–2000 metais klebonavo Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Nuo 2000 metų buvo Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos rezidentas.

A. Svarinskas 1998 metais apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi, 2000 metais - Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2001-aisiais - Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. Už žmogaus teisių gynimą jis buvo apdovanotas diplomu Detroite (JAV), Pueblo (Meksika) miesto premija, gavo Venesuelos apdovanojimą „II Grand Cordon“, buvo Lecco miesto (Italija) garbės pilietis.


Monsinjoras A. Svarinskas prisidėjo prie Sąjūdžio gimimo žmonių širdyse, – taip agentūrai BNS sakė Kauno arkivyskupijos vyskupas augziliaras Kęstutis Kėvalas. Vyskupas pabrėžė monsinjoro drąsą, nepalaužiamą tikėjimą kovos už laisve pergale. Jo besąlygiškas ištikimybės liudijimas yra pati žaviausia dovana Tėvynės laisvei. Vyskupo K. Kėvalo nuomone, monsinjoro žodžiai formavo žmonių sąmonę ir sąžinę gūdžiais sovietiniais metais, todėl žmonės A. Svarinsko pamokslus nešėsi „širdies gilumoje ir gimė pirmiausia širdžių Sąjūdis, o vėliau gimė ir Sąjūdis, kuris išėjo į gatves“. Vyskupas K. Kėvalas pabrėžė, kad monsinjoras A. Svarinskas buvo neeilinė asmenybė, visą gyvenimą likęs ištikimas savo pašaukimui - liudyti tikėjimą ir laisvę. Vyskupas sakė, kad toks ištikimybės liudijimas per visą gyvenimą, nepaisant siaubingų net 20 metų kalėjimo, rodo, jog žmogus gali būti toks pajėgus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ketvirtadienį išreiškė užuojautą dėl monsinjoro A. Svarinsko mirties. Pasak šalies prezidentės, neišsižadėjęs religinės ir tautinės veiklos, mons. A. Svarinskas iki paskutinių dienų kovojo už kiekvieno žmogaus teisę tikėti, laisvę mąstyti ir kalbėti, nuolat ragino būti su Lietuva ir rūpintis jos ateitimi. „Tai buvo ypač stiprus ir sukrečiančią sovietmečio tikrovę patyręs žmogus, išgyvenęs nuolatinius persekiojimus, kankinimus, nesibaigiančius trėmimus ir kalėjimus“, - sakoma valstybės vadovės užuojautoje.

Seimo pirmininkė L.Graužinienė savo ir Seimo vardu taip pat išreiškė užuojautą. „Lietuva neteko atsidavusio ir iškilaus katalikų dvasininko, atkaklaus kovotojo už tėvynę Lietuvą, nuoširdaus ir gėrį skleidusio žmogaus. Alfonso Svarinsko gyvenimas nebuvo lengvas, jam teko patirti tremties ir lagerių rūstybę. Tačiau ne skaudi gyvenimo patirtis atsispindėjo jo veide ir visoje esybėje, o žmonėms dalinama šviesa ir išmintis“, – rašoma Seimo pirmininkės užuojautoje.

Seimas plenariniame posėdyje tylos minute pagerbė A. Svarinsko atminimą.


Informacija dėl eismo Vilniaus Senamiestyje. Šeštadienį monsinjoro Alfonso Svarinsko laidotuvių metu bus draudžiamas transporto eismas. Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad Lietuvos laisvės kovų dalyvio, disidento ir politinio veikėjo, Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiaus kavalieriaus, Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio, pirmojo atkurtos Lietuvos kariuomenės vyriausiojo kapeliono, monsinjoro dim. plk. Alfonso Svarinsko laidotuvių metu senamiestyje nuo šeštadienio bus draudžiamas transporto eismas. Nuo šeštadienio 8 val. iki pirmadienio 12 val. 30 min. bus draudžiamas transporto eismas Benediktinių ir Šv. Ignoto gatvėse. Tuo tarpu pirmadienį nuo 7 val. iki 12 val. 30 min. eismas bus draudžiamas Benediktinių, Šv. Ignoto, Liejyklos, L. Stuokos-Gucevičiaus gatvėse. Taip pat pirmadienį nuo 11 val. iki 12 val. 30 min. eismas bus ribojamas T. Vrublevskio ir Šventaragio gatvėse – procesijos kolonijos formavimui ir palaikų išvežimui į Ukmergę, Dukstynos partizanų kapines. Šiose gatvėse taip pat bus apribotas automobilių stovėjimas. Patekti į eismo ribojamas zonas galės tik aptarnaujantis personalas. Viešojo transporto eismas nesikeis. Eismo dalyviai prašomi būti atidūs, laikytis kelių eismo taisyklių ir eismo reguliuotojų nurodymų, kelionių važiavimo trukmę planuotis su laiko atsarga.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija