Lietuvos
kultūros
galerija

Kronika

Varnas varnui akies nekerta?

Adomas Varnas. Politikos pamoka

Kaunas. Istorinėje Lietuvos Prezidentūroje pristatomi prieš 100 metų sukurti įžymaus lietuvių dailininko tapytojo, grafiko, pedagogo Adomo Varno (1879–1979) politikos ir visuomenės veikėjų šaržai, tapybos, grafikos darbai, pašto ženklai, pirmieji lietuviški pinigai bei jų eskizai. Lietuvos politinį ir visuomeninį gyvenimą fiksavęs dailininkas savo darbais – pašto ženklais ir banknotų eskizais – nuoširdžiai prisidėjo prie jaunos valstybės kūrimo, o šaržais nevengė pašiepti Lietuvos nepriklausomybe abejojančių politikų, visada likdamas ištikimas tautinės valstybės idėjai.

Politikos ir visuomenės veikėjai Adomo Varno akimis

1914 metais sukūręs pirmuosius Vilniaus lietuvių visuomeninių veikėjų šaržus ir išspausdinęs juos žurnale „Vairas“, A. Varnas iš redaktoriaus Antano Smetonos sulaukė padrąsinimo ir toliau kurti charakteringus portretus. Daugiausia politinių šaržų gimė A. Varnui stebint lietuvių veikėjų pasisakymus 1917 m. birželio 9–17 d. Peterburge įvykusiame Visos Rusijos lietuvių seime. Pirmojo pasaulinio karo metu į Rusiją pasitraukę lietuviai stebėjo politinę situaciją, telkė bendruomenę, puoselėjo tautinę kultūrą ir pasinaudodami palankiomis tarptautinėmis aplinkybėmis, tikėjosi atkurti nepriklausomą valstybę. Nors Seime buvo susirinkę 330 lietuvių atstovų, tačiau A. Varnas įamžino tik pačius aktyviausius kalbėtojus. Dailininkas rėmė Lietuvos nepriklausomybės šalininkus, todėl pastarieji – advokatas Stasys Šilingas, istorikas, prof. Augustinas Voldemaras, advokatas Martynas Yčas, teisininkas Mykolas Sleževičius – šaržuose vaizduojami orūs ir išmintingi. Lietuvos nepriklausomybei nepritariančius socialistus ir bolševikus – ekonomistą Stasį Digrį, mokytoją Petrą Balį, rašytoją Jurgį Smalstį-Smolskį ir kitus – menininkas „papuošė“ velnio ausimis ir kanopomis. A. Varno sukurtus šaržus į vieną rinkinį „Ant politikos laktų“ sudėjo ir su šmaikščiais komentarais 1922 metais publikavo kun. Juozas Tumas-Vaižgantas. A. Varnas stengėsi pagauti šaržuojamų asmenų mimikas, nuotaikas, todėl paliko daugybę eskizų. Parodoje (kuratorė – dr. Ingrida Jakubavičienė) eksponuojami Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomi A. Varno baigtiniai kūriniai bei jų eskizai. Ekrane rodomos muziejaus fonduose saugomos A. Varno nuotraukos bei leidinyje „Ant politikos laktų“ publikuoti visuomenės veikėjų šaržai.

Adomo Varno taikomieji darbai

Lietuvos istorija ir šalies visuomeninis gyvenimas atsispindi ne tik A. Varno tapybos, grafikos darbuose, bet ir jo sukurtuose pašto ženkluose bei popierinių litų ir centų atvaizduose. 1920–1939 metais dailininkas sukūrė net 11 laidų pašto ženklus, kuriems būdingi lietuvių liaudies meno motyvai. 1922 metais dailininkui buvo pavesta pasirūpinti pašto ženklų spausdinimu Prahoje. Sužinojęs apie šią dailininko komandiruotę, finansų prekybos ir pramonės ministras Vytautas Petrulis paprašė pasirūpinti dar ir lietuviškų pinigų atspausdinimu. A. Varno laukė milžiniškas ir įtemptas darbas. Litų piešinius teko komponuoti naktimis, o dieną spaustuvėje prižiūrėti lietuviškų pašto ženklų gamybą. Prahoje A. Varnas sukūrė 1, 2, 5, 10, 20, 50 centų ir 1, 2, 5, 10, 20, 50, 100 litų banknotų projektus. Juos kurdamas naudojo tautinius motyvus, gausią liaudišką kryžių spindulių ornamentiką, kunigaikščių Gedimino ir Vytauto atvaizdus, simboliškas šv. Kristoforo, sėjėjo figūras. Dailininkas stengėsi pinigus apsaugoti nuo padirbėjų: banknotų dugnui sudarė tinklinį piešinį ir jungė tokias spalvas, kurių negalima perfotografuoti. Dėl griežtos sutarties su spaustuve ir labai tikslių banknotų spausdinimo terminų dailininkas turėjo skubėti ir todėl pats niekada nebuvo patenkintas savo darbo rezultatais. Jam atrodė, kad banknotams vis dar trūksta lietuviškos dvasios, tautinių siužetų. Apie litų kūrimą jis sakė: „Nebuvau tokiam reikalui pasiruošęs ir specializavęsis. Tai buvo daugiau mėgėjo darbas“. Nepaisydamas sutarties sąlygų sunaikinti visus litų eskizus, bandomuosius vienpusius ir dvipusius atspaudus, A. Varnas išsaugojo ir parsivežė į Lietuvą nors ir nedidelę dalį tos „makulatūros“, kuri pateko į kolekcininkų bei muziejų rinkinius. Parodoje eksponuojamas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomas A. Varno sukurtų banknotų projektų albumas bei pirmųjų Lietuvos pinigų pavyzdžiai.

Apie Adomą Varną

Adomas Varnas (1879 m. sausio 1 d. Joniškyje – 1979 m. liepos 19 d. Čikagoje, JAV) – dailininkas tapytojas, grafikas, fotografas, liaudies meno rinkėjas, propaguotojas ir puoselėtojas, dailės pedagogas, scenografas. Dailės mokėsi Sankt Peterburgo Imperatoriškojoje dailės mokykloje ir A. Štiglico centrinėje taikomosios dailės mokykloje, studijavo Krokuvos, Ženevos dailės akademijose. 1919 metais grįžo į Vilnių, dėstė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje. 1920 metais apsigyveno Kaune ir kartu su kitais menininkais įkūrė Lietuvių meno kūrėjų draugiją. 1923–1939 metais dėstė Kauno meno mokykloje. 1941 metais persikėlė į Vilnių ir dėstė dailę Valstybiniame dailės institute. 1944 metais pasitraukė į Vokietiją, o 1949-aisiais – į JAV. A. Varnas įsikūrė Čikagoje ir tapo aktyviu lietuvių išeivijos veikėju bei tautinės kultūros puoselėtoju.

Paroda veiks iki birželio 20 dienos.

© 2014 „XXI amžius“