2014 m. birželio 20 d.    
Nr. 25
(2096)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Paminėtos Gedulo ir vilties dienos

Monika Kutkaitytė

Valstybės vėliavos pakėlimo
Nepriklausomybės aikštėje
ceremonijoje –
Lietuvos valstybės vadovai
Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka

Šeštadienį, Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dieną, Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje įvyko iškilmingas minėjimas, skirtas pirmajai sovietinei okupacijai ir masinėms tremtims atminti. Renginio dalyviai tylos minute pagerbė žuvusiuosius ir nukankintus tremtyje ir visus žuvusius kovoje už Lietuvos laisvę.

Iškilmingame renginyje kalbėjo Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijos provincijolas kun. Gintaras Vitkus SJ, Seimo nariai tremtiniai: Vida Marija Čigriejienė, Vytenis Povilas Andriukaitis, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Juozas Olekas ir bendrijos, pradėjusios pirmąsias ekspedicijas į politinių kalinių įkalinimo bei tremties vietas, „Lemtis“ narė Ramunė Driaučiūnaitė ir 2013 metų projekto „Misija Sibiras“ dalyvis Matas Kasperavičius.


Referendumą išprovokavo Lietuvos žemės aferos

Prof. Vladas Vilimas

Referendumo iniciatyva atsirado ne lygioje vietoje. Ją išprovokavo Lietuvos žemės aferos. Bet kyla klausimas – kas jų autoriai? „Seimo nariai, padarę pasaulio praktikoje negirdėtą absurdą svarbiausią ir visame pasaulyje pripažintą nekilnojamąjį turtą – žemę – pavertę kilnojamuoju ar persikeliamuoju į prestižiškiausias vietas turtu, turėjo dingti visiems laikams iš įstatymų leidybos institucijos, bet nedingo, ir šiandien jie puikuojasi renkamųjų ar išrinktųjų sąrašuose. Vadinasi, iš tos klaidos nepasimokyta. O ar norima pasimokyti iš klaidos be apribojimų užsienio piliečiams parduoti žemę, tą prie Baltijos išlikusį žemės lopinėlį, kurį tūkstančius metų krauju laistė ir prakaitu vilgė nuo pat ledynmečio pabaigos čia gyvenę mūsų protėviai?“ (iš R. Pakalnio pasisakymo Sąjūdžio 25-mečio minėjime).


Šiaulių dovana Panevėžiui

Prie meninės kompozicijos šalia
Nevėžio – Vilius Puronas (priekyje),
Panevėžio ir Šiaulių merai Vitalijus
Satkevičius ir Justinas Sartauskas

Prie Panevėžio bendruomenių rūmų šalia Nevėžio iškilmingai atidaryta meninė kompozicija šiauliečiams pažįstama – primena mieste atsirandančius meninius akcentus. Tai – Panevėžyje gimusio šiauliečio dizainerio Viliaus Purono dovana gimtinei – miesto pavadinimo legendą iliustruojanti metalo lankstinių kompozicija „Panevėžio vėžys“.

Pasak atidarymo renginyje dalyvavusio Šiaulių mero Justino Sartausko, tai – savotiška 777 metų Šiaulių miesto dovana jaunesniajam broliui – 510 metų Panevėžiui. O V. Purono kūriniai tarsi pažadina visuomenę, skatina diskutuoti: „Vieni vertina vienaip, kiti kitaip. Tačiau kūrėjas eina savo keliu. Ir Panevėžiui mes jo tikrai negrąžinsime“.

Kaip teigė pats V. Puronas, jo siekis – kad kūrinys visiškai įsilietų į Panevėžio erdves, taptų savas ir būtų dar vienas traukos šaltinis turistams.


Pasveikinta vyriausia Šiaulių miesto garbės pilietė

Gražbylė Venslauskaitė ir Šiaulių
meras Justinas Sartauskas

Šiaulių meras Justinas Sartauskas 102-ojo gimtadienio proga pasveikino Šiaulių miesto garbės pilietę, mecenatę Gražbylę Venslauskaitę. Miesto vadovas jai įteikė dėžutę jos itin mėgstamų „Rūtos“ šokoladinių saldumynų ir piniginę dovaną.

100-ąjį gimtadienį jubiliatė sutiko simboliškai eidama miesto vadovės pareigas, pernai gimtadienio šventės proga G. Venslauskaitė atviru autobusu važinėjosi po miestą. Šį kartą sukaktuvininkė svečius priiminėjo savo namuose. Bene labiausiai garbiąją šiaulietę džiugino saldžios dovanos, G. Venslauskaitė prisipažino juodą šokoladą valganti kas dieną. Daržoves ir vaisius nelabai mėgstanti senolė sako, tik neseniai paragavusi ir pamėgusi juodą duoną. „Apetitu nesiskundžiu, valgau visą dieną ir dar naktį atsikėlusi užkandu, bet vis tiek mano gydytoja sako, kad tokio lieso žmogaus nėra mačiusi“, – šmaikštavo G.Venslauskaitė.


Minėjimas su skausmu ir viltimi širdyse...

Prie paminklo tremtiniams kalba
LPKTS Šilalės skyriaus pirmininko
pavaduotojas Antanas Rašinskas

Buldozerinė sovietmečio tremtis neaplenkė ir Šilalės krašto gyventojų: ūkininkų, gydytojų, moksleivių, studentų ir visų kitų, kurie nuoširdžiu darbu, pavyzdingu gyvenimu bei patriotizmu mylėjo savo Tėvynę Lietuvą. Tarp tūkstančių tūkstančiais į „juodąjį sąrašą“ tremčiai įrašytų lietuvių buvo ir šimtai Šilalės krašto gyventojų.

Birželio 15-osios sekmadienį, prisimenant šias rūsčias ir skaudžias dienas, su širdgėla pažymint Lietuvos gyventojų tremties metines, šilališkiai su skausmu ir viltimi širdyse 12 valandą rinkosi į Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią dalyvauti Sumos šv. Mišiose, kuriose buvo meldžiamasi už tremtinius. Sumos šv. Mišias aukojo Šilalės klebonas dekanas kan. dr. Algis Genutis. Su vėliavomis stovėjo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Šilalės skyriaus nariai. Homiliją pasakė kan. dr. A. Genutis. Šv. Mišių auką papuošė adorantės ir ministrantai, darniai ir nuoširdžiai giedojęs Šilalės parapijos choras. Pamaldose dalyvavę tikintieji aktyviau ėjo išpažinties, o Šv. Komuniją aukojo už savo artimuosius bei už visus tremtyje žuvusius.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija