2014 m. liepos 11 d.    
Nr. 28
(2099)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Mylėjo Dievą, Tėvynę Lietuvą ir jos žmones

Minint Lietuvos Laisvės kovų dalyvės Marytės Gudaitytės-Klimienės pirmąsias mirties metines

Marytė Gudaitytė-Klimienė su vaikais

Lietuvos Laisvės kovų dalyvė Marytė Gudaitytė-Klimienė gimė 1965 m. gegužės 7 d. Skersabalio k., Prienų r. tikinčių lietuvių patriotų tremtinių šeimoje. Tikroje lietuviškoje šeimoje augo kartu su savo penkiais mylimais broliais, iš kurių du tapo kunigais. Gimtų namų pastogėje iš tėvų gavo gilią išmintį ir tvirtus pagrindus gyvenimui – Meilę Dievui, Tėvynei Lietuvai, jos žmonėms. Todėl gerai suprato gyvenimo ir aukos prasmę. 1978 metais Tartupio aštuonmetės mokyklos mokytojos ėmė auklėti Marytę, kad su tėvais per dažnai lankanti bažnyčią. Kadangi Marytė ateistų prievartai nepasidavė, nukentėjo pažymiai. Tai buvo pirmas tikros Sūduvos krašto lietuvaitės įrodymas ateistams, kad ji gerai suvokia gyvenimo prasmę šiame pasaulyje. Ji savo tvirta valia parodė tikrą Meilę Dievui, Tėvynei Lietuvai, jos žmonėms. Marytė buvo aktyvi katalikiško jaunimo sambūrio „Eucharistijos bičiuliai“ narė, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“, pogrindinės spaudos platintoja, aktyvi parašų rinkėja po Tikinčiųjų teisėms ginti komiteto paruoštais pareiškimais bei protestais prieš sovietinės okupacinės valdžios viršūnių vykdomą politiką. „LKB Kronika“ – partizaninės kovos tęsinys. Ten buvo priešinamasi fiziniam, o čia – dvasiniam tautos genocidui. „LKB Kronikoje“ skaitau: „Jei ne šitie be galo geri ir pasiaukoję žmonės, jei ne jų triūso vaisiai, ilgametis genocidas būtų visiškai palaužęs lietuvio dvasią. Šitie žmonės atvedė Lietuvą į Nepriklausomybę, žmonės teikė viltį. Marytė Gudaitytė-Klimienė – viena iš tų.


Laisvės gynėjas ir publicistas

A†A Eugenijus Rimvydas Stancikas (1934–2014)

Eugenijus Rimvydas Stancikas

Mes apsakysim baisią Odisėją,
Prie židinio susėdę šilimoj,
Kokius mes kruvinus kelius tesėjom
Vorkutoj, Karagandoj, Kolymoj.

A. Miškinis.
Iš „Psalmių“

Liepos 3 dieną į amžinybę išėjo Laisvės gynėjas, buvęs politinis kalinys Eugenijus Rimvydas Stancikas.

Eugenijus Rimvydas gimė laisvoje šalyje, palaimingoje šeimoje, tačiau gerų metų šeimai buvo likę nedaug. Vėliau liko tik paguodžianti buvusių metų vizija, dėl kurios vertėjo grumtis nelygioje kovoje. Pirmoji bolševikinė okupacija parodė brangią laisvės vertybių kainą. Nors Eugenijus Rimvydas buvo dar tik vaikas, bet ir dvasiškai ir fiziškai pajuto vertybių pasikeitimą ne tik į blogesnę, bet ir į blogiausią pusę. Okupacija brandino paauglio ir jaunuolio patriotinį sąmoningumą, troškimą atsikovoti valstybingumą, tapti laisvais laisvos valstybės piliečiais.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija