2014 m. liepos 18 d.    
Nr. 29
(2100)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos
kultūros
galerija


XXI Amžius


Kronika

Krašto kryždirbių pėdsakais

Kalba Jonas Juodelis

Kalba jaunoji kraštotyrininkė
Neringa Dilytė

ANYKŠČIAI. Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos nariai vykdė projektą – organizavo kraštotyros ekspediciją „Anykščių krašto kryždirbių pėdsakais“.

Anykštėnai kraštotyrininkai tęsė menotyros dr. Jolantos Zabulytės prieš dvejus metus pradėtą Anykščių krašto lietų, kaltų geležinių, akmeninių kryžių bei įvairių tipų medinių paminklų fiksaciją ir tyrimą, duomenų apie kryždirbius ir jų sukurtus paminklus rinkimą. Ekspedicijos metu užfiksuoti Anykščių, Debeikių ir Viešintų seniūnijų kaimų kapinių, pakelių, sodybų kryždirbystės paminklai, jų įrašai, stengtasi nustatyti autorystę ir pastatymo intencijas, kontekstinius folklorinius motyvus.

Ekspedicijoje dalyvavo ir jaunieji kraštotyrininkai: Anykščių vaikų ir jaunimo užimtumo centro lankytojai – Neringa Dilytė, Kornelija Petronytė, Gabrielė Petronytė, Julita Strižiūnaitė, Paulius Strižiūnas, Augustė Aurylaitė – ir mokiniai iš Viešintų miestelio – Rūta Mordasaitė, Jokūbas Mameniškis, Karolis Selevičius ir Nedas Čirūna.

Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriuje organizuota ekspedicijos metu užfiksuotų vertingesnių paminklų nuotraukų paroda „Anykščių krašto kryždirbystė: Anykščių, Debeikių, Viešintų seniūnijos“. Parodoje – 60 nuotraukų, kuriose paminklai bei ekspedicijos akimirkos.

Neseniai paroda eksponuota Anykščių bendruomenei. Menotyrininkė, ekspedicijos vadovė J. Zabulytė parodos atidarymo metu apžvelgdama kryžių ir paminklų tipus, išskirdama retesnius, pabrėžė, kad ne tik medinius, bet ir geležinius bei akmeninius kryžius reikia restauruoti, prižiūrėti, nes laikas ir žmonės naikina šį kultūros paveldą. Pasak Jolantos, Anykščių krašte randami kryžiai yra saviti ir unikalūs. Anykščių krašto kapinėse yra tokių paminklų, kokių niekur kitur Lietuvoje nepamatysi. Savitumu išsiskiria ir autoriniai kalvių darbai.

Renginyje dalyvavęs Kraštotyros draugijos narys Jonas Juodelis papasakojo, kaip jo tėvas, irgi Jonas Juodelis, su Pačinskais kūrė Anykščių senosiose kapinėse 1917 metais pastatytą A. Pačinskui kryžių. Tai – ypatingas kaltas kryžius, kurį, pasak menotyrininkės J. Zabulytės, būtų galima dėti į visus paminklų katalogus.

Jaunoji kraštotyrininkė N. Dilytė dalinosi savo įspūdžiais po apsilankymo senosiose Anykščių krašto kapinėse ir prisipažino, kad ekspedicijoje pabuvojus, pamačius senuosius paminklus ir išgirdus dr. J. Zabulytės pasakojimus, dabartinės kapinės jai nebeatrodo gražios.

Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos valdybos pirmininkas Tautvydas Kontrimavičius padėkojo visiems ekspedicijos dalyviams už nuveiktus darbus, o mokiniams įteikė po knygą „Anykščių biblioteka istorijos vingiuose 1937–2007“.

Audronė BEREZAUSKIENĖ,
Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija