2014 m. liepos 18 d.    
Nr. 29
(2100)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos
kultūros
galerija


XXI Amžius


Kronika

Tautinis kostiumas vis madingas?

Daiva Červokienė

Parodos „Tautinis kostiumas – graži
ir nesenstanti mada“ kūrybinė grupė:
muziejininkės Genovaitė Varaneckienė,
Eglė Raškovskienė, Bronė Staskonytė,
Lina Ausiejienė, Alina Žemienė,
Ona Danutė Aleknienė ir Eglė Žinienė
(O. D. Aleknienė yra ir parodos kuratorė)

Vilnius. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta paroda „Tautinis kostiumas – graži ir nesenstanti mada“. „Mes apgavome savo lankytojus – eksponuojame ne autentiškus, o atkurtus kostiumus ir jie nieko neįtaria“, – atskleidė paslaptį Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė, parodos, kuri veiks iki lapkričio 3 dienos, atidaryme.

Lietuvos nacionalinio muziejaus muziejininkės, ilgą laiką kaupusios valstiečių aprangos pavyzdžius, tyrinėjusios tautinį kostiumą, 1992–1996 metais parengusios parodų ciklą „Lietuvių tautinis kostiumas“, ilgokai ieškojo galimybių, kaip jį paįvairinti ir praturtinti.

„Pasižiūrėjus į etnografinių ansamblių dalyvių aprangas kartais net apmaudu pasidarydavo – visų kostiumai vienodi ar labai panašūs. Moterys nei kažkada anksčiau, nei dabar nenori vilkėti taip kaip kita; to ir nebuvo. Tik tautiniai kostiumai dažniausiai atkuriami pagal išlikusius pavyzdžius, šįkart mes pasiryžome tai padaryti pagal muziejaus fonduose išlikusius audinių pavyzdžius, kad būtų didesnė įvairovė“, – sakė etninės kultūros skyriaus vedėja Elvyra Lazauskaitė ir parodos dailininkė Giedrė Narbutienė.

Išmokusios tradicinių audimo technikų, susipažinusios su drabužių siuvimu ir puošyba, iš nenaudotų audinių pavyzdžių rinkinio muziejininkės atkūrė ir sukomplektavo 22 vyriškus ir moteriškus XVIII–XX amžiaus pradžios kostiumus. Jie pasiūti iš rankinėmis audimo staklėmis pačių muziejininkių išaustų lininių, vilnonių, pusvilnonių audinių, puošti tradicinėmis siuvinėjimo technikomis, nėriniais, mezginiais. Greta audinių, dažytų ir austų tradiciniais būdais, atskiroms kostiumo dalims parinkti ir fabrikiniai aksominiai, šilkiniai audiniai.

Parodą papildo eksponatai iš muziejaus rinkinių: XIX amžiaus juostos, skaros, skarelės, karoliai, nosinės, vyriški krepšiai, delmonas, Mažajai Lietuvai būdinga puošni juosmeninė kišenė. Daug dėmesio skiriama juostoms.

Liepos 6-ąją, minint Tautinio kostiumo dieną, Lietuvos nacionalinis muziejus išleido katalogą „Tradicinės aprangos priedai“. Tai – pirmas leidinys, skirtas aprangos priedams, kurių originalus galima pamatyti parodoje.

Parodos atidaryme ne kartą nuskambėjo mintis, kad tautinis kostiumas nėra tik istorija. Etiketo žinovai priduria, kad tai universalus iškilmingoms progoms tinkamas drabužis, o muziejininkės, išmokusios austi, derinti spalvas ir raštus, ketina steigti tautinio kostiumo mokyklėlę, kurioje visi norintys galėtų išmokti patys susikurti tautinį drabužį ar bent jo detalę.

Autorės nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija