Gimtinė:
žmonės
ir darbai

Istorija ir dabartis

Monumentas Rainių kankiniams

Daiva Beliokaitė

Birželio 24 dieną Gargždų parke po šv. Mišių atidengtas ir pašventintas monumentas, skirtas 8 Rainių kankiniams, kilusiems iš Klaipėdos rajono, atminti. Monumente iškalti Stasio Daknevičiaus, Antano Dibisterio, Stanislovo Jocio, Povilo Kardelio, Miko Lengvino, Prano Lukausko, Jono Telšinsko ir Juozo Truškos vardai. Paminklo idėjos autorius – Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Gargždų skyriaus valdybos pirmininkas Jonas Šatkus.

Renginyje dalyvavo meras Vaclovas Dačkauskas, jo pavaduotoja Rūta Cirtautaitė, Administracijos direktorius Česlovas Banevičius, kiti Savivaldybės tarybos nariai, svečiai, kankinių artimieji, tremtiniai.

Apie Rainių kankinius ir apie tai, kaip kilo idėja pastatyti jiems monumentą, Gargždų parke kalbėjo J. Šatkus.

Apie savo dėdę kankinį Antaną Dibisterį kalbėjo Vitalija Brazaitienė. Ji rinko medžiagą, bendradarbiavo su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistancijos tyrimo centru ir su kitų kankinių artimaisiais, kol galiausiai buvo išsiaiškinta, kokie konkrečiai kaliniai buvo kilę būtent iš tuometinio Kretingos apskrities Gargždų valsčiaus. Ji vertingą medžiagą perdavė Gargždų krašto muziejaus direktorei Sigitai Bučnytei.

Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas savo kalboje priminė budelių vardus:

Telšių kalėjime iš 162 kalinių buvo 76 NKGB tardyti kaliniai. Dar birželio 23 dieną visus kalinius norėta išvežti. Tuo rūpinosi kalėjimo viršininko pareigas ėjęs politinis vadovas Vaitkus. Šis planas žlugo, nes vietiniai komunistų partijos, NKVD ir NKGB vadovai pabėgo iš miesto. Jokių transporto priemonių kaliniams išvežti neskyrė. NKGB darbuotojams kilo sumanymas išžudyti kalinius. Birželio 24-osios rytą kalėjimas buvo apsuptas raudonarmiečių, kuriems vadovavo Raudonosios armijos majoru pasivadinęs Doncovas. Parengiamiesiems darbams vadovavo NKGB Kretingos apskrities viršininko pavaduotojas leitenantas Jermolajevas. Rainių miškelyje iškasus duobes, į kalėjimą atvyko NKGB Telšių apskrities viršininkas Petras Raslanas, jo pavaduotojas leitenantas Ždanovas, SSRS 8-osios armijos politinio skyriaus vadovas Kompanecas. Kartu buvo ir Telšių vykdomojo komiteto pirmininkas Domas Rocius. Jie peržiūrėjo bylas ir formaliai patvirtino mirties nuosprendžius. Raudonarmiečiai iš kamerų kalinius vedė į sargybos būstinę. Švintant birželio 25-ajai, mašinos su kaliniais pasuko Luokės link, į Rainių miškelį. Kas vyko toliau, gerai nežinoma. Lietuvoje tai buvo bene vienintelės žudynės, po kurių neliko nė vieno gyvo liudytojo. Liudijo tik egzekucijos vykdytojai. D. Rocius teigė: „Sušaudymą vykdė raudonarmiečiai. Iš mūsų ten buvo: NKGB skyriaus viršininkas Raslanas Petras, operatyvinis įgaliotinis Galkinas ir kalėjimo prižiūrėtojas Pocevičius“. Raslanas jau 1991-aisiais pabėgo į Rusiją, taip ir nesulaukė atpildo, o jo pavaduotojas Dušanskis, taip pat dalyvavęs žudynių organizavime, laimingai gyveno pasitraukęs į Izraelį. Šių valstybių Lietuvai jie niekada taip ir nebuvo išduoti teisingumui įvykdyti.

„Ką šiandien galime padaryti mes, būdami atgyjančios istorijos liudininkai? Visų pirma įsisąmoninti šio ir kitų nusikaltimų žmoniškumui ir mūsų tautai mastą, prisiminti ir kankinius, ir budelius – tinkamai įvertinti vienų žygdarbius, kitų nusikaltimus, nes pusėtina tiesa veda į naujus paklydimus“, – kalbėjo meras, ragindamas pedagogus, muziejininkus, kultūros darbuotojus, žiniasklaidos atstovus išsamiai ir teisingai perteikti skaudžios istorijos puslapius jaunajai kartai.

Daug prasmingų žodžių apie pasiaukojimą ir tikrąjį patriotizmą išsakė renginyje dalyvavę kunigai. Visi dėkojo monumentą šventinusiam Gargždų parapijos klebonui kanauninkui Jonui Paulauskui, tremtiniui, kuris visada palaikė tremtinių ir politinių kalinių iniciatyvas ir daug prisidėjo parapijoje šviesdamas visuomenę.

Renginyje kalbėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos sekretorė Monika Navickienė. Ji kartu su Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Rūta Cirtautaite įteikė padėkas monumento iniciatoriams ir aktyviai prisidedantiems prie panašių iniciatyvių partijos nariams. Taip pat kalbėjo ir padėkas teikė Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos koordinatorius Jurgis Endziulaitis.

Vėžaičių seniūnijos Gerduvėnų kaimo gyventojas Evaldas Dirgėla pasakojo apie vieną iš kankinių – Praną Lukauską. Jo iniciatyva Gerduvėnų kaime pavadinta gatvė šio Rainių kankinio vardu. Renginyje nuskambėjo pasiūlymas, kad ir kitas rajono gyvenviečių, iš kurių kilę Rainių kankiniai, gatves būtų galima pavadinti jų vardais.

Renginio pabaigoje Savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Banevičius, prisimindamas tremtyje praleistą vaikystę, dėkojo iniciatoriams, visiems aktyviems politiniams kaliniams ir tremtiniams ir sakė, kad kiekvienas atminties ženklas brangus ir svarbus jaunajai kartai. Paminklui 5000 litų skyrė Klaipėdos rajono savivaldybė, Klaipėdos rajono politinių kalinių ir tremtinių sąjunga – 3000 litų, likusius suaukojo žmonės – daugiausia Rainių kankinių giminaičiai ir artimieji, dar prisidėjo UAB „Mida“ ir UAB „Hidrostatyba“.

Klaipėdos rajonas

© 2014 „XXI amžius“