2014 m. rugpjūčio 15 d.    
Nr. 30
(2101)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Paminėti buvę klebonai

Bronislava BUCHIENĖ

Tytuvėnų moterų klubas „Raskila“
ir renginyje dalyvavę kunigai
Eduardas Semaška, Rimantas
Žaromskis bei Rimvydas Adomavičius

TYTUVĖNAI. Moterų klubas „Raskila“ iš savo idėjų skrynelės vėl traukia naujų sumanymų ir juos įgyvendina. Kadangi šiemet Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, bažnyčia pažymi 400-ąsias gyvavimo metines, moterys nusprendė prisidėti prie šventinių renginių. Ši kartą raskilietės nutarė prisiminti ir pagerbti Tytuvėnų parapijoje tarnavusius kunigus Pranciškų Bastį ir Liudviką Semašką. Moterų vadovė poetė Teresė Rimulaitytė pasitelkė į pagalbą kun. L. Semašką gerai pažinojusį Nidos Marijos, Krikščionių Pagalbos, bažnyčios kleboną kun. Rimvydą Adomavičių bei Joniškio Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios kleboną ir dekaną kun. Eduardą Semašką, kunigo Liudviko sūnėną.

Minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis. Jas koncelebravo svečiai kunigai R. Adomavičius ir E. Semaška bei Tytuvėnų parapijos klebonas Rimantas Žaromskis. Prašyta Dievo globos ir melstasi už Tytuvėnuose tarnavusius kunigus – už gyvuosius ir mirusiuosius, už sergančiuosius. Ypatingą dėmesį ir padėką kunigas Rimvydas skyrė Teresei Rimulaitytei bei visoms „Raskilos“ moterims, kurių  giesmės, dainos bei eilės papuošia dažną Tytuvėnų šventę.

Po šv. Mišių geru žodžiu prisiminti ne vienerius metus Tytuvėnų parapijoje tarnavę bei prasmingais darbais garsėję klebonai kunigai Pranciškus Bastys (1915 10 02–1939 06 03–1984 07 02) ir Liudvikas Semaška (1925–1996). Abu kunigai, anot kun. R. Adomavičiaus, džiaugėsi Tytuvėnų bažnyčios išore ir vidumi, dirbo ne tik sielovados, bet ir ūkio darbus, tvarkė ir gražino aplinką, pastatus.

Kun. P. Bastys Tytuvėnų klebonu paskirtas 1959 metais. Čia gyveno ir dirbo iki 1970 metų. Kad Pranukas tapo kunigu, didelės įtakos turėjo šeima ir tėvo sesuo, teta Kotryna. Daug laiko praleido gamtoje, tetai padėjo tvarkyti bityną. Bitės ilgam laikui tapo pomėgiu ir laisvalaikio užsiėmimu. Buvo tylus, kuklus, nuoširdus, darbštus, kaip bitė, tikras samarietis – guodžiantis, užjaučiantis, lankantis namie tuos, kas negali ateiti į bažnyčią, sergantiems ir vaikams nešantis lauktuvių, medaus iš savo bityno. Nedaug belikę žmonių, kurie galėtų paliudyti apie klebono veiklą, tačiau prisimenama apie didelius Tytuvėnų bažnyčios remonto darbus bei parašytą ir viešumoje iškabintą bažnyčios istoriją.

Apie buvusį kleboną kun. L. Semašką prisiminimais dalinosi abu Tytuvėnų parapijos svečiai. Į Kauno kunigų seminariją R. Adomavičių ir kunigo Liudviko sūnėną E. Semašką vežė pats to meto Tytuvėnų klebonas. Iš Tytuvėnų kilęs Rimvydas šiltai prisiminė visomis prasmėmis didelį žmogų, nuoširdų dvasios tėvą, kuris visą laiką drąsino, palaikė, gynė, rūpinosi, mokė. Ne viena diena ir ne vienas vakaras, praleisti kartu su dėde Liudu, įsirėžė į Joniškio klebono Eduardo atmintį. Jis apie kun. L. Semašką pasakojo daug: apie garbanoto ilgaplaukio penktojo vaiko laimingoje Semaškų šeimoje vaikystę, jo mokslus namuose įsikūrusioje pradinėje mokykloje ir Raseiniuose, apie išdykavimus su bičiuliais ir pirmąsias tarnavimo Dievui pamokas Žaiginio bažnyčioje, apie nelengvą, bet kryptingą kelią į tarnystę, apie pokario laiką, kai, gavęs pirmąjį paskyrimą į Pagirių parapiją, netrukus buvo suimtas, tardytas, „troikos“ nuteistas dešimčiai metų. Pasakojo ir apie tikėjimą, viltį bei veiklą Sibire, apie džiaugsmą, kai atėjo žinia apie „tautų tėvo“ mirtį... Į Lietuvą kun. L. Semaška grįžo 1956 metais. Tarnavo Višakio Rūdoje, Kelmėje, Upninkuose, Paberžėje, Butkiškėje, Vadžgiryje. 1983 metais atvyko į Tytuvėnus ir beveik devynerius metus čia klebonavo. Kaip sakė sūnėnas, čia praleisti gražiausi metai, nes tuo metu prasidėjo Sąjūdis, atkovota nepriklausomybė. Jo dėdei, Lietuvos patriotui, tai buvo labai svarbus gyvenimo laikotarpis. Paskutinė kun. L. Semaškos tarnystės vieta – Juodaičių parapija.

Pasakojimus jungė „Raskilos“ atliekamos giesmės, o popietės pabaigoje operinio dainavimo talentą turintis Nidos klebonas kun. R. Adomavičius atliko keletą dainų.

Po renginio raskilietės, tarsi sekdamos vaišingumu garsėjusių kunigų P. Basčio ir L. Semaškos pavyzdžiu, svečius pakvietė pasivaišinti pyragu ir arbata.

Kelmės rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija