Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Bažnyčios atsakas į Ebolos epidemiją Vakarų Afrikoje

Mindaugas BUIKA

Kun. Migelis Pacharezas

Aukos ir farmacijos „biznio“ etika

Pastaruoju metu tarptautinei katalikų žiniasklaidai telkiant dėmesį į neseniai įvykusį popiežiaus Pranciškaus vizitą Pietų Korėjoje ir į  krikščionių kančias konfliktų apimtose Artimųjų Rytų šalyse, neužmirštama ir grėsminga  Ebolos epidemija Vakarų Afrikos valstybėse (Gvinėjoje, Siera Leonėje, Liberijoje ir Nigerijoje), kurios aukomis tampa čia dirbantys misionieriai bei gausių bažnytinių sveikatos apsaugos institucijų darbuotojai. Štai didelė tragedija ištiko bonifratrų (Šv. Kryžiaus Jono hospitalerių) vienuolijai priklausančią Liberijos sostinėje Monrovijoje veikiančią Šv. Juozapo ligoninę, kurioje nuo gydomų ligonių Ebolos virusu užsikrėtė ir čia dirbęs personalas. Rugpjūčio pradžioje nuo Ebolos mirė pats ligoninės direktorius bonifratras kunigas Patrikas Nšamdzė (Petrich Nshamdze) ir jo padėjėjas brolis Džordžas Kombis (George Combey). Rugpjūčio 7 dieną skubiai į tėvynę Ispaniją buvo išgabentas Ebola apsikrėtęs čia dirbęs 75 metų misionierius bonifratras kunigas Migelis Pacharezas (Miguel Pajares), kuris po kelių dienų mirė vienoje Madrido ligoninių. Šis dvasininkas, ilgus metus tarnavęs Bažnyčiai ir žmonėms ir visomis išgalėmis stengęsis sielovadiškai padėti ligoniams, tapo pirmuoju europiečiu, kurį pakirto Ebolos liga.

Kas man yra Kristus?

Kun. Vytenis Vaškelis

Žinome, jog neįmanoma tarnauti dviem šeimininkams (plg. Mt 6, 24), nes kas tai daro, laikosi dvigubais standartais grindžiamos netvarkingos meilės, kuri asmenį iki ausų klampina dvasinės savigriovos pelkėje. Su apaštalu Pauliumi pripažįstame, kad nors Dievo įstatymas yra teisingas, bet dėl mumyse veikiančių ir mažiausių gimtosios kaltės padarinių neįstengiame jo visada laikytis ir neretai pakliūvame į nuodėmės nelaisvę (plg. Rom 7, 22–23). Taigi žmogaus viduje kylanti gėrio ir blogio priešprieša – tarsi dviejuose fronto pusėse kariaujantys pėstininkai...

Kai į savo širdį kviečiame nenugalimąjį karvedį Viešpatį Jėzų, Jis sutrauko mūsų susipynusių minčių raizgynes, įlieja nežemiškai gydančio balzamo, sugrąžina sveiką loginį mąstymą, kuris padeda suvokti, kad pataikavimas egocentrizmui stumia į bedugnę (plg. Rom 8, 6), o besąlygiškas klusnumas Dievui bet kurią sumaišties dvasią veja lauk ir įveda į tikros santarvės sodą su savimi bei artimu.