Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Istoriniai, kraujo ir dvasiniai ryšiai

Vilkaviškio ir Telšių vyskupų piligrimystė kairiąja Nemuno pakrante
Žemaičių krikšto jubiliejui paminėti

Valerija Vilčinskienė

Vyskupus Gelgaudiškyje nudžiugino zanavykiškos duonutės kepalas, įteiktas Palaimintojo J. Matulaičio draugijos pirmininkės Janinos Bakševičienės ir Marijos legiono pirmininkės Vidmantos Venciuvienės. Kairėje – Audronė ir Artūras Varankevičiai

Liepos 18 dieną, penktadienį, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila ir generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius bei Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ keliavo po Vilkaviškio vyskupijos panemunės parapijas pristatydami Žemaičių krikšto jubiliejų. Dvasininkai pirmiausia apsilankė Kaimelio Šv. arkang. Mykolo parapijoje. Juos pasitiko klebonas kun. Zenonas Stepanauskas, Sintautų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas kun. Donatas Rolskis, svečias – diakonas Donatas Liutika – ir gausus būrys parapijiečių. Vėliau, Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo parapijos klebonas kun. Kęstutis Sprangauskas, parapijos atstovai ir svečiai prie bažnyčios durų pasitiko ganytojus su juodos duonos kepalu. Susitikimo metu aplankytas Gelgaudiškio dvaras. Sustojus Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo parapijoje susitikta su klebonu kun. Vytautu Sakavičiumi ir parapijiečiais. Keliaujant toliau, stabtelėta Kretkampio Šv. diak. Stepono ir Lekėčių Šv. Kazimiero parapijose. Čia atvykusius vyskupus R. Norvilą ir J. Borutą SJ pasitiko klebonas kun. Audrius Kurapka. Vakare, Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo parapijoje aukotos šv. Mišios, skirtos Žemaičių krikšto paminėjimui. Jų metu jaunuoliams suteiktas Sutvirtinimo sakramentas.

Žolinė Pivašiūnuose

Mons. Algirdas Jurevičius

Žolinės atlaidai pagrindinėje Kaišiadorių vyskupijos šventovėje – Pivašiūnuose – vėl tapo prasmingų susitikimų, bendravimo, atsinaujinimo ir maldos įvykiu. Pastaraisiais metais buvo pastebėta, kad tarp atlaidų dalyvių vyrauja vyresnio amžiaus žmonės, todėl šiemet, Šeimos metais, didžiulis dėmesys buvo skiriamas sąmoningam jaunimo dalyvavimui Žolinės atlaiduose.

Rugpjūčio 9–12 dienomis Varkalėse prasidėjo jaunimo stovykla, kurioje jaunuoliai klausėsi mokymų, katechezių, mokėsi giesmių ir dalyvavimo liturgijoje. Katalikiškų stovyklų ir piligrimysčių patirties turintys jaunuoliai dalijosi ja su pirmą kartą į tokius renginius atvykusiais jaunuoliais. Katechezėms buvo parinktos jaunimui pritaikytos temos apie maldą kelyje, apie patyčias dėl tikėjimo, apie draugystę iki santuokos ir kitos. Jaunimas organizavo eucharistinę procesiją kaimelio gatvėmis, į kurią įsijungė ir vietiniai žmonės.

Žolinė Pažaislyje

Į Žolinės atlaidus susirinkusiuosius šventina vyskupas Kęstutis Kėvalas

Rugpjūčio 15-ąją Lietuvos Šv. Kazimiero kongregacijos seserys pakvietė į Pažaislį švęsti Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų (Žolinės) atlaidus. Iškilmingos šv. Mišios Pažaislio vienuolyno kiemelyje priešais Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią, prie Gražiosios Meilės Motinos atvaizdu papuošto altoriaus, prasidėjo 15 valandą. Joms vadovavo arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas, koncelebravo kunigai Artūras Kazlauskas ir Nerijus Pipiras. Į šv. Mišias susirinkę kauniečiai bei miesto svečiai vienuolyno kiemelyje turėjo galimybę susitaikyti su Dievu, atlikdami išpažintį – jų klausė miesto parapijose tarnaujantys Kauno I dekanato kunigai. Šv. Mišiose tradiciškai giedojo prof. Petro Bingelio vadovaujamas Kauno valstybinis choras bei solistai. Bendruomeninėje maldoje melstasi už Bažnyčią, jos ganytojus, vedančius Dievo tautą į Pažadėtąją žemę, už nesaugumo, prievartos, priespaudos kamuojamus žmones, prašydami tėviškai laiminti ir šeimas – naujos gyvybės dovanotojas. Pasibaigus pamaldoms, Kauno valstybinis choras bei solistai surengė Pažaislio muzikos festivalio koncertą, skirtą K. Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms paminėti – atliktas kompozitoriaus Vidmanto Bartulio „Taip, Donelaiti“.

Žolinė – pagrindinė atlaidų Krekenavoje diena

Lina KIRŠAITĖ

Šv. Mišių aukoti eina Krekenavos atlaiduose dalyvavę vyskupai

Krekenavos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų Mažojoje Bazilikoje rugpjūčio 14–21 dienomis švenčiami Žolinės atlaidai. Rugpjūčio 15-ąją, pagrindinę atlaidų dieną, buvo minimos Bazilikos paskelbimo 3-iosios metinės.

10 val. šv. Mišių aukai vadovavo ir pamokslą pasakė apašt. prot. Bronius Antanaitis. Koncelebravo Krekenavos altaristas kan. Petras Budriūnas. Po šv. Mišių apašt. prot. Br. Antanaitis vedė Rožinio maldą.

11 val. Krekenavos miestelio aikštėje vyko pučiamųjų orkestro koncertas.

12 val. Suma Bazilikoje prasidėjo Švč. Mergelės Marijos litanija. Panevėžio vyskupas ordinaras Lionginas Virbalas SJ pasveikino maldininkus. Šv. Mišių aukai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, koncelebravo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas ir septyni kunigai. Dar keletas kunigų bažnyčioje ir šventoriuje klausė išpažinčių. Iškilmes skambiais, darniais balsais papuošė Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios Sumos ir „Viktorijos“ chorai, vadovaujami vargonininkės Viktorijos Morkūnienės. Jie giedojo W. A. Leonard „Mišias Es-dur“.

Kelionė į Kavarską

Julė KILČIAUSKIENĖ

Kavarsko, Kurklių ir Užunvėžių klebonas kun. Norbertas Martinkus

Pačiame vasaros įkaityje, ankstyvą liepos 20-osios rytą, „XXI amžiaus“ redakcijos „ekipažo“ kelias vingiavo iš Kauno pro Ukmergę ir sustojo Kavarske. Atvykome čia į Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią dalyvauti šv. Mišiose, su klebonu ir parapijiečiais susipažinti, pasidalinti jų ir mūsų džiaugsmais bei rūpesčiais. Prieš kelionę gerai atlikome „namų darbus“ ir išsiaiškinome, kad toje vietoje, kur dabar Kavarsko miestelis, XV a. buvo Mažųjų Pienionių dvaras. Manoma, kad 1463 metais ir pirmoji bažnyčia buvo pastatyta. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras šį dvarą perleido karaliaus iždininkui Stanislovui Kovarskiui. Šiam mirus be įpėdinių, dvaras atiteko jo broliui Vilniaus katedros kanauninkui Andriui Kovarskiui. Nuo jų pavardės Mažųjų Pienionių dvaras ir pavadintas Kovarsku (vėliau – Kavarsku). Per Pirmąjį ir Antraji pasaulinius karus miestelis degė. Pokariu Kavarsko apylinkėse veikė Didžiosios kovos apygardos Lietuvos partizanai, miestelyje buvo ir NKVD-MGB bei stribų būstinės.

Dvi garbingos sukaktys

Loreta Valukonienė

Kan. Juozas Barkauskas, kun. Vytautas Užkuraitis, kun. Zigmas Gustainis, kun. Viktoras Brusokas, kun. Jonas Survila

Rugpjūčio 7-osios rytą Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų koplyčioje vykusiose šv. Mišiose gyventojai ir darbuotojai minėjo dvi prasmingas sukaktis – kunigo Zigmanto Gustainio 95-ąsias ir kunigystės 60-ąsias metines. Šv. Mišias koncelebravo kunigas jubiliatas Z. Gustainis, kan. Juozas Barkauskas, kunigai Vytautas Užkuraitis, Viktoras Brusokas, Jonas Survila – globos namuose gyvenantys kunigai.

Kun. Z. Gustainis gimė 1919 m. rugpjūčio 7 d. Karčrūdės kaime, Paluobių parapijoje, Šakių rajone, gausioje neturtingų ūkininkų Jono ir Antaninos Gustainių penkiolikos vaikų šeimoje – jis buvo dešimtasis. 1928–1932 metais jis mokėsi Antabūdžio pradžios mokykloje, 1937–1938 metais – privačiai, 1945–1949 metais – Kauno 2-ojoje suaugusiųjų gimnazijoje.