Gimtinė:
žmonės
ir darbai

Bendruomenėse

400 metų jubiliejuje – naujas altorius ir koncertas

Romas BACEVIČIUS

Šv. Mišių auka prie naujojo altoriaus (iš kairės): br. Astijus Kungys OFM, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis bei Kelmės klebonas ir dekanas kun. Arūnas Urbelis

Klebonas kun. Rimantas Žaromskis su Tytuvėnų bažnyčios Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslo kopija

Maestro Virgilijus Noreika džiugino savo balsu

Knygą „Tytuvėnų bažnyčia ir vienuolynas, 400 metų“ pristatė jos sudarytojai prof. hab. dr. Alfonsas Motuzas ir dr. Liepa Griciūtė- Šverebienė (dešinėje)

Jubiliejinių šv. Mišių dalyviai Tytuvėnų bažnyčioje

Smuiku grojo Karalienės Mortos premijos laureatė Gintė Grigaitytė

Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblio kiemas. Centre – Kristaus laiptų koplyčia

Vienuolyno ansamblis išsiskiria Kryžiaus kelio stotimis, kurioms dar reikia restauracijos

Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis ir Šiaulių vyskupijos kancleris kun. Evaldas Alūza eina į bažnyčią

Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis pamokslą sakė iš sakyklos

Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis krizmos aliejais patepė ir pašventino naująjį bažnyčios altorių. Dešinėje – br. Astijus Kungys OFM

Sveikina savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė ir Kelmės rajono meras Vaclovas Andrulis

Žiūrovai klausosi Virgilijaus Noreikos koncerto

Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno jubiliejų žymintis ženklas

Į Tytuvėnų bažnyčią

TYTUVĖNAI. Rugpjūčio 17 dieną, sekmadienį, čia paminėtas Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, bažnyčios ir vienuolyno ansamblio 400 metų jubiliejus. Minėjimo renginiai prasidėjo 12 valandos šv. Mišiomis, kurias aukojo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, koncelebravo Kelmės klebonas ir dekanas kun. Arūnas Urbelis ir br. Astijus Kungys OFM. Pamoksle iš sakyklos Šiaulių ganytojas pasidžiaugė esama švente ir baigiamaisiais atstatymo darbais, restauruojamą bažnyčią poetiškai vadindamas „nuotaka, dar pasipuošusia nuometu“. Vėliau vyskupo žvilgsnis krypo į šventovės vidų – naująjį altorių, o nuo ten – link dvasingumo ir tikėjimo svarbos. Altorius, anot Šiaulių vyskupo, šventovėje yra svarbiausia vieta, kur iš dviejų indų mus maitina Viešpats. Šie indai – Viešpaties Žodis ir Eucharistinė Duona, teikianti stiprybės kasdienybėje bei rengianti amžinajam gyvenimui. Kalbėti apie dabartinio gyvenimo teikiamus iššūkius Šiaulių vyskupas pradėjo primindamas Evangelijos skaitinį. „Skaudu motinai matyti demono apsėstą dukrą. Šiandien matome daug žmonių, dėl kurių tėvai lieja ašaras, – sakė ganytojas. – Matome daug skaudžių įvykių, kuriuos sukelia apsvaigimas alkoholiu, narkotikais ir kitos priklausomybės, atsiradusios rūpinantis savąja gerove ir patogumais“. Tikintys, anot vyskupo, supranta, kad didesnis tikslas žemėje yra pašlovinti Viešpatį. Mylėdami Viešpatį sugebėsime mylėti savo artimą. Nuostabiu žmogaus gyvenimas tampa tada, kai visa širdimi pamilsta amžinąją Meilę. Kaip sakė ganytojas, ypač tai matome žvelgdami į šventųjų gyvenimus, pateikdamas pavyzdį iš šv. Teresėlės biografijos. Viena seserų didžiausią komplimentą jai pasakiusi gana neįprastais žodžiais: „Tu esi Dievo apsėsta“. Šv. Teresėlė jai atsakiusi, kad nori viską daryti taip, kaip Dievas nori. „Todėl šv. Teresėlės kelias tarsi meteoritas suspindėjo visos žemės istorijoje“, – sakė vyskupas. Svarbiausias ganytojo duotas patarimas susirinkusiems, o ypač tėvams, – padovanoti savo brangiausiems tikėjimo tiesą; perteikti ją su didele atsakomybe ir meile. Bijančius įsipareigoti santuokai Šiaulių vyskupas ragino įsiklausyti į Kristaus žodžius, kviečiančius būti drąsiais ir nebijoti. „Tik tikėjimo šviesoje galime padovanoti naują gyvenimo žvilgsnį“, – tvirtino Šiaulių vyskupas E. Bartulis.

Po Žodžio liturgijos Šiaulių vyskupas krizmos aliejais patepė ir pašventino naująjį bažnyčios altorių.

Lietuvos prezidentės Dalios Grybausaitės sveikinimą jubiliejaus proga perskaitė Šiaulių vyskupijos kancleris kun. Evaldas Alūza. Sveikino ir atvykusieji į iškilmes svečiai. Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius sakė, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo vėliavininko Andriaus Valavičiaus dėka Tytuvėnuose įsikūrus bernardinų vienuoliams, ši vieta tapo dvasinės ir kultūrinės traukos centru. „Žmonių dalyvavimas 1863 metų sukilime, Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus ir vietos gyventojų kova už šios bažnyčios išsaugojimą buvo reikšminga carinės priespaudos metais, o šiandien mums visiems yra gražus tikėjimo ir pilietiškumo pavyzdys. Tai – didingas mūsų tautos dvasios paminklas, liudijantis gyvą tikėjimą, meilę Dievui, Bažnyčiai ir Tėvynei“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Seimo narys Kęstutis Masiulis minėjo jubiliejaus prasmingumą, nes, anot jo, išlieka tik tie darbai, kurie yra nukreipti į amžinybę arba daromi žmonių labui.

Kelmės rajono meras Vaclovas Andrulis kalbėjo, kad ansamblis gyveno įvairiais istoriniais laikotarpiais ir turėjo daug įtakos miestelio dvasiniam, kultūriniam ir ekonominiam augimui. 2008 metais buvo pradėti ansamblio atstatymo darbai, tačiau po 2012 metų gaisro atsirado papildomų rūpesčių atstatyti tai, kas buvo padaryta. Meras minėjo, jog dovana šventovei likviduojant gaisro padarinius buvo visų (Bažnyčios, Savivaldybės, Vyriausybės) bendros pastangos, ir džiaugėsi, kad Tytuvėnų vienuolynas baigia pamiršti skaudžius gaisro padarinius. Minėjime dar dalyvavo mero pavaduotojas Kęstutis Bilius bei savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė.

Tytuvėnų seniūnas Romas Čerkauskas pabrėžė, jog Tytuvėnų bažnyčia ir vienuolynas yra ne tik medžiaginis, bet ir dvasinis turtas. Brolis Astijus, paminėjęs svarbiausius su bernardinų vienuolynu susijusius istorinius įvykius bei jų reikšmingumą, pirmąjį vienuolių vyresnįjį Bernardiną Švabą, dėkojo parapijos klebonui kun. Rimantui Žaromskiui: „Ačiū tau, klebone, kad tu saugai, išlaikai maldos dvasią ir visa, ką gauni iš Aukščiausiojo, atiduodi žmonėms!“ Pabaigoje buvo padėkota altoriaus fundatoriui Konradui Juzeliūnui (gaila, kad dėl ligos jis negalėjo dalyvauti) – jam atvežtas popiežiaus Pranciškaus palaiminimas. Padėka įteikta ir meistrui Vyteniui Mazuraičiui.

Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis, išsiskiriantis didesniu nei įprasta Kryžiaus kelio stočių skaičiumi (25 tapytos stotys ir 14 Kryžiaus kelio stočių) ir Kristaus laiptų koplyčia garsus ne tik Šiaulių vyskupijoje, bet didžiai vertinamas visoje Lietuvoje. Tytuvėnų miestelio centre esantis Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis vadinamas istorijos, architektūros ir dailės paminklų lobynu. Jo pradžia siejama su 1614 metais, kai LDK vėliavininkas bei Žemaičių žemės teisėjas Andrius Valavičius Tryškiuose surašė bernardinų vienuoliams skirtą aktą apie ketinimą funduoti vienuolyną Tytuvėnuose. Kaip rašo istorikai, A. Valavičius norėjo proporcingo, elegantiško, bet nedidelio vienuolyno dvylikai vienuolių ir bažnyčios, kurioje numatė savo šeimos mauzoliejų. Šiuo metu tai – unikalus, vienas įdomiausių ir didžiausių XVII–XVIII amžių Lietuvos sakralinės architektūros gotikos, renesanso ir baroko stilių dermės kompleksų.

Po vyskupo palaiminimo prasidėjo meninė programa. Smuiku grojo Karalienės Mortos premijos laureatė Gintė Grigaitytė.

Naują knygą „Tytuvėnų bažnyčia ir vienuolynas. 400 metų“ pristatė jos sudarytojai prof. hab. dr. Alfonsas Motuzas ir dr. Liepa Griciūtė-Šverebienė. Prof. A. Motuzas pabrėžė, kad Tytuvėnų vienuolynas ir bažnyčia yra ne tik viena svarbiausių Lietuvos, bet ir Europos šventovių. „Šis ansamblis buvo kaip tikėjimo tvirtovė, ginanti nuo stačiatikybės ir reformacijos“, – sakė jis. Buvo apdovanoti kiti, prisidėjusieji leidžiant šią knygą.

Šventės dalyviai buvo pakviesti į nedidelę ekskursiją po vienuolyną, kuriame buvo pristatyta bažnytinio paveldo paroda.

Paskui pranešta, kad vyks „Tytuvėnų vasaros festivalio“ renginys – maestro Virgilijaus Noreikos ir vargonininkės Jurgitos Kazakevičiūtės koncertas ,,Istoriniams Tytuvėnų vargonams 250 metų“. Jį parėmęs Jonas Jagminas buvo apdovanotas Tytuvėnų bažnyčios Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslo kopija. Pilna bažnyčia klausėsi maestro dainų ir giesmių. Šiltai žiūrovų sutiktas V. Noreika dainavo ne tik stovėdamas aukštai prie vargonų, bet ir nulipęs žemyn, prie altoriaus. Jis pagiedojo ir kelias sakralines giesmes.

Šventę vainikavo 16 valandą prasidėjęs koncertas „Kad laimė lietųsi ant jūsų“. Koncertavo Klaipėdos „Brass“ kvintetas: Vilmantas Bružas (trimitas), Alius Maknavičius (trimitas), Steponas Sugintas (trombonas), Algirdas Ulteravičius (valtorna), Jurgis Dargis (tūba) ir solistė Rasa Ulteravičiūtė (sopranas).

Kelmės rajonas
Aurimo DIMINDAVIČIAUS nuotraukos

© 2014 „XXI amžius“