Gimtinė:
žmonės
ir darbai

Projekto rubrikos: „Atmintis“, „Bendruomenėse“,
„Istorija ir dabartis“, „Naujakuriai“, „Pažintis“, „Susitikimai“,
„Tarp lietuvių“, „Tėviškės lobiai“, „Žvilgsnis“.

Susitikimai

Naisiai tampa kultūros, sveikos gyvensenos, naujų tradicijų ir švenčių pavyzdžiu

Asociacijos „Naisių bendruomenė“ pirmininkė Rita Žukauskienė

Naisiai paskelbti 2015 metų Mažąja Lietuvos kultūros sostine. Naisiai – gyvenvietė, esanti Meškuičių seniūnijoje, 17 kilometrų atstumu nutolusi nuo Šiaulių ir tik 7 km iki visiems gerai žinomo Kryžių kalno. Čia gyvena per 550 žmonių. Šiandien Naisiai daugeliui labai gerai žinomi iš televizijos serialo „Naisių vasara“, penktą kartą įvykusio festivalio visai šeimai „Naisių vasara“, „Naisių vasaros teatro“ spektaklių bei daugelio kitų čia vykstančių projektų. Šiemet vykęs festivalis visai šeimai „Naisių vasara“ sukvietė jau penktus metus iš eilės, tiek pat laiko jau gyvuoja ir asociacija „Naisių bendruomenė“, vienijanti per 330 Naisių ir aplinkinių kaimų ir žemių žmonių, atstovaujanti jų interesams, sprendžianti vietos problemas, organizuojanti įvairius renginius, vykdanti projektus ir visada kviečianti prisijungti. Apie turiningą veiklą pasakoja asociacijos „Naisių bendruomenė“ pirmininkė Rita Žukauskienė.

Bendruomenėse

Kaimo švente palydėjo vasarą

Bronius VERTELKA

KATINAI –  gyvenvietė 15 kilometrų nuo Panevėžio važiuojant Vadoklių link. Čia paskutinį vasaros šeštadienį jautėsi didžiulis pakilimas. Kaimo šventės dalyviais tapo gausus būrys žmonių. Koplytėlėje (bendruomenės namuose) šv. Mišias aukojo Uliūnų parapiją aptarnaujantis Naujamiesčio klebonas kun. Raimondas Kazlauskas.

Renginyje dalyvavo ir kalbėjo Velžio seniūnas Alfonsas Bakšys. Už suteiktą realią paramą bei glaudų bendradarbiavimą Katinų kaimo gyventojų bendruomenės centro pirmininkė Liubovė Sprainaitienė jam įteikė dovanų – šiųmečio medaus kibirėlį ir šakotį. Susirinkusius pasveikino rajono Tarybos narė Angelė Narbutienė – Jotainių žemės ūkio bendrovės vyr. finansininkė. Buvo pagerbti šiemet savo gyvenimo jubiliejus šventę ar dar švęsiantys sodiečiai. Katiniškai yra žinomi ir kaip ilgaamžiai. Vyriausias iš vyrų – 94 metų Vladas Ruzas. Su keliais metais už save jaunesne žmona Ona jis aplanko ne tik Uliūnų, bet ir kaimynines bažnyčias. Šį rudenį savo 100-ąjį gimtadienį minės Birutės Banienės mama, iki šiol vaikštanti ir sugebanti savimi pasirūpinti. Katinų vienkiemyje gyvenęs Antanas Povilonis šį pasaulį paliko tik kelių metų pritrūkęs iki 100-mečio. Jo uošvis Antanas Janickas išgyveno 94 metus, o uošvė Leonora mirė sulaukusi net 108 metų. Buvusi A. Povilonio kaimynė Katryna Kuodienė, išauginusi 8 vaikus, jau įpusėjo 103-iuosius metus (dabar ji gyvena Panevėžyje).

Bendruomenėse

Mokyklos pradžią prisiminus

ŠAKYNA. Šiemet sukanka 210 metų, kai Šakynoje pradėjo veikti parapinė pradžios mokykla, ir 120 metų, kai buvo uždaryta slapta daraktorių mokykla. Šakynos seniūnija, bendruomenė ir mokykla nutarė šias sukaktis minėti kartu. Prieš dešimtmetį švenčiant mokyklos 200-ąjį įsteigimo jubiliejų buvo pastatyta skulptūra. Dabar ji atnaujinta ir perkelta arčiau mokyklos. Daraktorių mokyklos jubiliejui įamžinti Šakynos bendruomenės pirmininkas Stasys Šalkauskas padarė atminimo lentą. Ji pritvirtinta prie pastato. Grojant pučiamųjų orkestrui, Šakynos parapijos klebonas kun. Jordanas Urbonas lentą pašventino, ir visi susirinkusieji užsuko į dabartinę mokyklą. Eisenos dalyviams kelią rodė dvi anuometinėmis mokyklinėmis uniformomis pasipuošusios mokinės. Mokykloje stendai su daugybe nuotraukų priminė mokykloje praleistus metus, svečiams buvo dovanojamos jubiliejinės emblemos ir lankstinukai. Šventiniame koncerte sulaukta daug sveikinimo žodžių, kalbų, tačiau labiausiai džiugino, kad susirinko daug žmonių, kuriems mielas savo kraštas. Po koncerto visi dalyviai vaišinosi didžiuliu mokyklos mokytojų iškeptu tortu.

Bendruomenėse

Susigrąžino praeitį

ŽUKAI. Bendruomenė, švęsdama Žolinę, renginyje „Kai praeitį atgal susigrąžinam“ turėjo puikią progą paminėti ir bendruomenės 10-metį bei evangelikų liuteronų bažnyčios 110 metų sukaktį. Prasminga šventė prasidėjo evangelikų liuteronų bažnyčioje ekumeninės pamaldomis, kurias skaitė kunigai: evangelikų liuteronų – Edikas Šulcas, katalikų – Kazys Žutautas. Abu kunigai priminė parapijos istoriją.

Iki Antrojo pasaulinio karo Žukų parapijai priklausė beveik pustrečio tūkstančio tikinčiųjų. Po karo bažnyčioje ir toliau vyko pamaldos, tačiau netrukus bažnyčia buvo sovietų valdžios nusavinta ir nuniokota, o daugelis protestuoti bandžiusių parapijiečių ištremti į Sibirą. Šiandien parapija vienija per pusšimtį narių. Žukų kaimas pažymėtas 1665 metais braižytame Ragainės apskrities žemėlapyje. Prie kultūros paminklų priskiriama senoji Žukų mokykla, įkurta 1833 metais. Informaciją apie Žukų istoriją pagarsino tradiciniai šventės vedėjai – metraštininkai. Vėliau svečiai ir šventės dalyviai buvo pakviesti uždegti atminties žvakeles prie kaimo kryžiaus.

Bendruomenėse

Bibliotekos įkurtuvės – per atlaidus

LIUBAVAS. Liepos 20 dieną Švč. Trejybės parapijoje švęsti Švč. Mergelės Marijos (Škaplierinės) atlaidai. Šv. Mišias aukojo Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijos altaristas kun. Petras Kražauskas. Po šv. Mišių atidarytą ir Liubavo seniūnijos administracijos pastate įsikūrusią biblioteką pašventino Liubavo klebonas kun. Romas Budrevičius. Sveikinimo žodį tarė Kalvarijos viešosios bibliotekos direktorė Laima Karpavičienė, Liubavo padalinio bibliotekininkė Marija Stepšienė bei valdžios atstovai. Skambėjo kanklių, pučiamųjų orkestro atliekami kūriniai, tarpukario dainos, kurias atliko tenoras Egidijus Bavikinas ir bosas Liudas Mikalauskas. Visus šokdino kapela „Sadūnai“.

Kalvarijos savivaldybės informacija