Lietuvos
kultūros
galerija

Atmintis

Nepalūžęs dėl likimo negandų

Paminklas Lietuvos kariuomenės kūrėjui ir aklųjų švietimo pradininkui

Paminklą Pranui Dauniui šventina Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

Kauno miesto tarybos narė Loreta Kudarienė ir Katalikiškojo Prano Daunio fondo vadovas mons. Juozapas Antanavičius prie atidengto paminklo Karinių oro pajėgų nuotraukos

Kaunas. Šalia Aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro rūmų atidengtas paminklas Lietuvos kariuomenės kūrėjui savanoriui, Lietuvos aklųjų sąjungos ir Kauno aklųjų instituto įkūrėjui Pranui Dauniui. Aklųjų ir kurčiųjų švietimo pradininko, lietuviškosios brailio abėcėlės sudarytojo P. Daunio atminimas įamžintas bronzine natūralaus dydžio skulptūra. Paminklo pastatymu rūpinosi 1992 metais įkurtas Katalikiškasis Prano Daunio fondas, vadovaujamas mons. Juozapo Antanavičiaus. Paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo Prano Daunio provaikaitis Gediminas Daunys, anūkas – Arvydas Daunys, krašto apsaugos viceministras Marijus Velička.

Paminklą pašventino Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, o atidengimo iškilmėse dalyvavę Vyriausybės, Seimo, Kauno miesto tarybos, Kauno aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro atstovai ir darbuotojai, Lietuvos Šaulių sąjungos šauliai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno 2-osios rinktinės ir Karinių oro pajėgų štabo kariai gėlėmis ir eilėmis pagerbė P. Daunio atminimą.

„Jūsų rūpestis ir pasiaukojantis darbas niekuomet nebus pamirštas, o šis paminklas primins Lietuvos didžiavyrio nuveiktus darbus ir taps įkvėpimo šaltiniu ateities kartoms“, – mero Andriaus Kupčinsko padėkos žodžius Katalikiškojo Prano Daunio fondo prezidentui mons. J. Antanavičiui perdavė Kauno miesto tarybos narė Loreta Kudarienė.

„Regintis yra tas, kuris moka save dalinti kitiems“, – kalbėdamas apie P. Daunio nuveiktus darbus sakė arkivyskupas  S. Tamkevičius.

Pasak Seimo narės Rasos Juknevičienės, net ir būdamas aklas P. Daunys prisidėjo prie gražesnės Lietuvos kūrimo, kovojo už jos nepriklausomybę ir yra puikus pavyzdys šiuolaikinei visuomenei, kaip reikia džiaugtis ir mylėti gyvenimą.

P. Daunys buvo Lietuvos kariuomenės savanoris. Kovose dėl Tėvynės laisvės ir nepriklausomybės jis buvo sužeistas, neteko regėjimo ir iš dalies klausos. Ištiktas sunkaus likimo smūgio pačioje jaunystėje, jis nepalūžo, energingai ėmėsi Lietuvos aklųjų švietimo ir socializacijos reikalų, pats mokėsi Rygos aklųjų institute, išmoko aklųjų rašto ir užsienio kalbų, skambinti fortepijonu, domėjosi aklųjų švietimu bei aklųjų globa įvairiose šalyse. Grįžęs į Lietuvą, jis su bendraminčiais 1926 metais įkūrė Lietuvos aklųjų sąjungą, įsteigė Kauno aklųjų institutą, sukūrė lietuvišką Brailio abėcėlę, dirbo Institute muzikos mokytoju. Parašė tris knygas, kūrė eilėraščius, muziką. P. Daunys skelbė straipsnius tuometinėje Lietuvos spaudoje ne tik aklųjų, kurčiųjų bet ir kitomis šaliai aktualiomis temomis.

„Nuostabu, kaip žmogus, netekęs regėjimo, įveikė visus gyvenimo sunkumus ir padarė begalę gerų darbų, todėl juos tęsdami turime atkreipti dėmesį į aklųjų ir silpnaregių problemas ir stengtis jiems padėti“, – paminklo atidengimo ceremonijoje kalbėjo Kauno miesto tarybos narė L. Kudarienė.

„Visos lietuvių kovos, pradedant 1831 metų sukilimu ir baigiant partizaniniu pasipriešinimu, rėmėsi Lietuvos savanoriais, kurie niekieno neverčiami ėjo ginti savo šalies. Ne išimtis buvo ir P. Daunys, kuris kovose prarado regėjimą, tačiau nepasidavė ir nepalūžo. Džiaugiuosi, jog geresnes sąlygas regėjimo negalią turintiems lietuviams kūręs P. Daunys ir jo atminimas įamžinti šiame monumente“, – teigė krašto apsaugos viceministras Marijus Velička.

Už nuopelnus Tėvynei P. Daunys 1928 m. gegužės 15 d. aktu Respublikos Prezidento Antano Smetonos buvo apdovanotas Pirmos rūšies trečiojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių ir Lietuvos nepriklausomybės medaliais. Tai – pirmasis Lietuvos neregys, gavęs tokius aukštus valstybės apdovanojimus. Tačiau sovietmečiu jis patyrė pažeminimą, persekiojimą ir skurdą.

„Kurdamas skulptūrą daugiausiai galvojau apie akluosius, problemas, su kuriomis jie susiduria. Teko nemažai bendrauti su šiais žmonėmis, ant paminklo Brailio raštu akliesiems užrašiau porą žodžių ir nuo savęs“, – sakė paminklo autorius, skulptorius Jonas Gencevičius.

Paminklo pastatymu rūpinosi 1992 metais įkurtas Katalikiškasis Prano Daunio fondas. Lėšas paminklui pirmieji pradėjo aukoti Lietuvos aklieji, kurie iš savo kuklių pajamų surinko daugiau kaip 12 tūkst. litų. Paminklo statymą parėmė kelios komercinės struktūros. Paramą skyrė Kauno miesto savivaldybė ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Paminklo sukūrimas, pastatymas ir skverelio įrengimas kainavo 150 tūkst. litų.

Prano Daunio įamžinimui 1992 metais įkurtas jo vardo fondas akliesiems remti, 1996 metais ant daugiabučio pastato (Savanorių pr. 204, Kaune), kur įsikūrusi Kauno aklųjų biblioteka, buvo atidengta memorialinė lenta. 2000 metais Kauno apskrities aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras pavadintas Kauno Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centru.

XXI

© 2014 „XXI amžius“