2014 m. spalio 10 d.    
Nr. 38
(2109)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Telšių vyskupijoje

Šilalės dekanate

Spalis – Rožinio mėnuo

Rožinio kalbėtojai su kunigais:
klebonu dekanu kan. dr. Algiu Genučiu
ir kun. Vaidotu Vite

Rožinis (liaudiškai vadinamas rožančiumi) pradėtas kalbėti maždaug XII amžiaus pabaigoje, atsiradus naujai suklestinčio liaudiško pamaldumo Švč. Mergelei Marijai išraiškai. Tam didelės įtakos turėjo vienuoliai cistersai, o kiek vėliau – ir kitų vienuolijų ordinai, atkakliai kovoję prieš ano meto erezijas... Tam buvo pritaikytas didesnių ar mažesnių karoliukų vėrinys – rožinis. Jo turinį sudarė esmingiausi Marijos ir Jėzaus gyvenimo momentai. Popiežius Pijus V įvedė suderintą ir pastovią „Sveika Marija“ formulę, kuri ir šiandien sudaro Rožinio pagrindą.

Šv. popiežius Jonas Paulius II labai mėgo rožinį. Jį nuolat nešiojosi ir kasdien jį kalbėjo įvairiomis intencijomis. Trijų dalių Rožinį jis papildė dar ketvirtąja – „Šviesos slėpiniais“. Taigi, dabartinis Rožinis turi keturias dalis. Kiekviena dalis turi po penkias paslaptis. Visas Rožinio vėrinys yra sudarytas iš 20 Jėzaus ir Marijos gyvenimo paslapčių (įvykių, svarbių momentų apmastymų). Nors Rožinį pravartu kalbėti kasdien, tačiau spalį visose katalikų bažnyčiose pagal jau seną tradiciją Rožinis yra kalbamas kasdien bendruomeniškai ir garsiai. Rožinio kalbėjimui vadovauja parapijų kunigai.

Taigi, jau spalio 1-ąją po vakaro šv. Mišių Rožinio kalbėjimas pradėtas ir Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. Tam vadovauja visi trys kunigai: klebonas dekanas kan. dr. Algis Genutis, kunigai vikarai Mindaugas Alekna ir Vaidotas Vitė. Spalio 2-ąją gausus šilališkių būrys kartu su klebonu dekanu kan. dr. A. Genučiu ir kun. V. Vite Rožinį kalbėjo prie neseniai pašventinto Lurdo. Taip bus daroma tol, kol lauke bus gražus oras ir nešalta. Rožinio kalbėjimas prie Lurdo turi gilesnę maldos prasmę.

Pranciškus Žukauskas

Autoriaus nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija