Panevėžio vyskupijoje
Anykščių dekanate
Tituliniai atlaidai, bažnyčios gimtadienis ir koncertas
|
Eucharistinė Šv. arkangelo
Mykolo atlaidų procesija aplink
gimtadienį minėjusią bažnyčią
|
|
Muziejininkas ir kraštotyrininkas
Raimondas Guobis pasakoja
bažnyčios istoriją
|
|
Nuotaikingą koncertą padovanojo
solistai Elena Kalvaitytė-Vitkauskienė
ir Nerijus Petrokas
|
|
Po koncerto su Anykščių kultūros
centro direktore Dijana Petrokaite
savo įspūdžiais dalijasi Svėdasų
klebonas kun. Vydas Juškėnas
|
SVĖDASAI. Rugsėjo 28-ąją čia vyko tituliniai Šv. arkangelo Mykolo atlaidai. Jie sutapo su bažnyčios 220-osiomis metinėmis. Visus gausiai besirenkančius į savąją bažnytėlę pasitiko ant maldos namų sienos iš žolynų supintas paveikslas su skaičiumi 220. Tokiu originaliu šventovės papuošimu pasirūpino talentinga svėdasiškė šviesuolė, bažnyčios patarnautoja Irena Guobienė, kurios rankos labai gražiai sukomponuoja įvairioms šventinėms floristinius kilimus, puošnias kompozicijas iš gėlių ir kitų augalų (buvusios mokytojos, tautodailininkės, kultūrininkės I. Guobienės veikla prieš keletą metų buvo įvertinta Svėdasų seniūnijos įsteigta Vaižganto mažąja premija Už kūrybinius nuopelnus Svėdasų kraštui).
Prieš prasidedant atlaidų šv. Mišioms, parapijos klebonas kun. Vydas Juškėnas pakvietė mintimis nukeliauti į praeitį ir prisiminti bažnyčios istoriją. Su ja įdomiai, konkrečiai ir išraiškingai supažindino svėdasiškis kraštotyrininkas, literatas, Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus darbuotojas, Anykščių rajono savivaldybės Teresės Mikeliūnaitės kultūros premijos laureatas Raimondas Guobis. Pasak istorija besidominčio R. Guobio, archyviniuose dokumentuose jau 1522 metais paminėta Svėdasų bažnyčia. Tačiau vėliau ji perduota reformatams, nes Svėdasų dvarą valdę didikai Radvilos slopino katalikybę. 1575 metais kunigaikščio Kristupo Mikalojaus Radvilos fundacija buvo pastatyta kalvinų bažnyčia po kurio laiko atiteko katalikams. Po gero šimtmečio Svėdasuose iškilo nauja mūrinė bažnyčia, tačiau, metams bėgant, ir naujoji šventovė pasidarė per maža. 1794 metais klebonas kanauninkas Mykolas Smolskis-Smolenskis, remiamas bažnyčios globėjų kunigaikščio Karolio Radvilos ir grafienės Pliaterienės, prie senosios mūrinės bažnyčios pristatė naują medinę bažnyčią. Taip ir atsirado dabartinė bažnyčia, sėkmingai tarnaujanti parapijiečiams, tapusi traukos centru ištisoms kartoms. Pranešėjas nepamiršo plačiau paminėti bažnyčios statytojo klebono Mykolo Smolskio-Smolenskio (17511826) biografinių duomenų bei ganytojiškos veiklos. Jis baigė Vilniaus akademiją, buvo jėzuitų ordino narys. Klebonaudamas Svėdasuose ėjo ir Kupiškio dekanato dekano pareigas. Lankydamas parapijas, patyrė, kad kai kurių parapijų klebonai per mažai laiko skiria švietėjiškai veiklai, klebonijose neturi sukaupę knygų skaitymui, o daugiau domisi ūkio reikalais bei pramogomis. Dekanas turėjo priekaištų klebonams, kad šie per mažai moka vikarams, todėl šie ieškodami pelningesnio užmokesčio, tampa dvarų ir mokyklų kapelionais... Parapijiečiams buvo įdomu sužinoti ir apie kitus čia dirbusius kunigus, palikusius Svėdasuose ryškius pėdsakus. Klebono Juozo Rusecko iniciatyva šventorius aptvertas mūrine tvora. Klebonaujant Kanutui Saurimavičiui, skarda uždengtas medinės bažnyčios stogas, pastatyta varpinė. Klebonaujant Antanui Lenkevičiui, buvo įkurtas lietuviškos literatūros knygynėlis, klebonas Kazimieras Kazlauskas režisuodavo scenos veikalus. O klebonas Antanas Lenkevičius, kunigavęs 19001907 metais, rūpinosi dar didesnės, erdvesnės naujos bažnyčios statyba. Jau buvo parengtas ir projektas, platinami grafiniai naujosios Svėdasų bažnyčios atvaizdai. Tiktai klebono mirtis ir prasidėjęs karas sutrukdė tuos statybos darbus... Pasak muziejininko R. Guobio, Svėdasų dvasininkai rūpinosi kultūra, visuomenės reikalais. Garbaus amžiaus svėdasiškiai dar gerai prisimena čia dirbusius, uoliai besirūpinusius sielovada ir bažnyčia kunigus Kazimierą Girnių, Ignotą Šiaučiūną, mena Vlado Rabašausko, Rimanto Kauniečio klebonavimo metus. Nuo 2006-ųjų Svėdasuose klebonauja kun. V. Juškėnas. Čia per visą bažnyčios gyvavimo laikotarpį dirbo 20 klebonų, 54 vikarai, daug į altariją išėjusių kunigų. Iš Svėdasų krašto kilę kunigai Juozas Tumas-Vaižgantas, Antanas Antanėlis, Jonas Vizbaras, Jonas Balaišis, Antanas Braknė, Aleksandras Bubnys, Steponas Matulis, Feliksas Balaišis, Aleksandras Papučka, Steponas Galvydis sėkmingai tarnavo Dievui ir žmonėms įvairiose parapijose. Svėdasų bažnyčios ir krašto istorijoje ryškius pėdsakus paliko vargonininko Petro Vinkšnelio suburtas 3040 giesmininkų choras, kuris dalyvavo visose keturiose prieškario Lietuvos dainų šventėse, o jo suburtas mergaičių kanklininkių ansamblis neturėjo sau lygių, su pasisekimu koncertuodavo įvairiose šalies vietovėse... Pateikęs šiuos ir daugybę kitokių įdomių faktų, daugeliui net visai nežinomų, kraštotyrininkas R. Guobis linkėjo visiems svėdasiškiams branginti krikščionišką bendravimą, tautinę savimonę, tikėjimo tiesas, moralines vertybes, saugoti ir gerbti savąją bažnyčią, sulaukusią tokio garbingo jubiliejaus...
Atlaidų proga vyko tikinčiųjų procesija apie bažnyčią, o visiems susirinkus atgal, šv. Mišias aukojo ir įsimintiną pamokslą pasakė Anykščių dekanato dekanas ir klebonas kun. Petras Baniulis. Po šv. Mišių dekanas kartu su klebonu kun. V. Juškėnu Sigitai Zobarskienei, Irenai Guobienei, Onutei ir Antanui Gradeckams įteikė Panevėžio vyskupo Liongino Virbalo SJ Padėkos raštus Caritas atkūrimo 25-mečio proga už aktyvų darbą šios organizacijos veikloje.
Po pamaldų Svėdasų kultūros namuose vyko koncertas Švelnumas. Čia Lietuvos ir užsienio autorių dainas apie meilę dovanojo Kauno valstybinio choro ir Panevėžio muzikinio teatro solistė Elena Kalvaitytė-Vitkauskienė (sopranas) bei iš Anykščių kilęs daugybės muzikinių spektaklių režisierius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei Kauno Vytauto Didžiojo universiteto ir Muzikos akademijos dėstytojas doc. Nerijus Petrokas (bosas). Solistai atliko penkiolika populiariausių dainų ir duetų iš miuziklų (ir viską tiktai lietuviškai!), sulaukė žiūrovų plojimų, gėlių. Nemokamas koncertas svėdasiškiams, kurį mielai žiūrėjo ir kitų vietovių gyventojai, buvo parodytas Anykščių kultūros centro iniciatyva, įgyvendinant Lietuvos kultūros ministerijos remiamą projektą Kūno ir sielos bendrystė.
Vytautas BAGDONAS
Autoriaus nuotraukos
© 2014 XXI amžius
|