Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Telšių vyskupijoje

Šilalės dekanate

Per bažnyčios 190 metų gimtadienį pagerbti jos fundatorių palaikai

Mero Jono Gudausko padėka Benjaminui Bendikui

Kan. dr. Algis Genutis šventina naujus karstus su palaikais

Jubiliejines šv. Mišias Tūbinių bažnyčioje aukoja Šilalės parapijos klebonas dekanas kan. dr. Algis Genutis (viduryje) ir vikarai (iš kairės) Vaidotas Vitė ir Mindaugas Alekna

Sutvarkius nišas, šie karstai vėl bus padėti į šventoriuje esančios koplyčios požemį

Tūbinių Dievo Apvaizdos bažnyčia

Žemaičių Krikšto jubiliejui skirti koplytstulpiai bažnyčios šventoriuje ir koplyčia, kurioje ilsisi fundatorių palaikai

TŪBINĖS. Iš visų Šilalės dekanate esančių bažnyčių pati seniausia yra Tūbinių Dievo Apvaizdos bažnyčia, kuriai spalio 17 dieną sukako 190 metų. Tad verta pažvelgti į šios nedidelės medinės šventovės atsiradimo ištakas. Tam pasinaudoju buvusio kraštiečio, dabar gyvenančio Šiauliuose inžinieriaus Benjamino Bendiko išleistu lankstinuku „Tūbinės Dievo Apvaizdos bažnyčiai 190 m.“, kuriam istorijos medžiagą jis po kruopelytę rinko iš įvairių šaltinių, ypač susidomėjo kun. Vincento Juzumo, nuo 1881 metų klebonavusio Varnių parapijoje ir parašiusio knygą „Žemaičių vyskupijos istorija“ (1899) veikla. B. Bendikas Tūbinių parapijos ir joje esančios bažnyčios istorijai parašyti medžiagą rinko ir iš kitų šaltinių, senesnės kartos žmonių prisiminimų. Be galo mylėdamas savo gimtąją parapiją, B. Bendikas, visų surinktą medžiagą apdorojęs, patikrinęs faktus, kunigų fundatorių pavardes, viską ir sudėjo į savo lankstinuką. Čia rašoma, jog XIX amžiaus pirmoje pusėje Tūbinių savininkas buvo itin pamaldus, pavyzdingas žemvaldys, bajoras, Telšių apskrities maršalka Ignotas Jacevičius, gyvenęs savo Tūbinių dvarelyje. Atitrūkęs nuo namų šurmulio, vienumoje, jis ilgai ir nuoširdžiai melsdavosi ne tik savo, bet ir visų žmonių išganymui. Tam reikalui netoli dabartinės Tūbinių bažnytėlės, prie pušyno, šis bajoras pasistatė nedidelį namelį, kuriame ilgas valandas praleisdavo paskendęs maldose. Taip karštai besimeldžiant, jam kilo mintis toje vietoje pastatyti bažnyčią, kad joje galėtų melstis ne tik jis pats, bet ir Tūbinių bei aplinkinių kaimų žmonės. Pasitaręs su žmona Tekle Godliauskaite, 1820 metais ėmėsi įgyvendinti savo sumanymą. Tuo reikalu I. Jacevičius kreipėsi į tuometinį kunigaikštį, žemaičių vyskupą Juozapą Giedraitį ir jo koadjutorių oficiolą Gailevičių. Pagal tuomet galiojusią teisę Jacevičiai oficialiai užrašė valaką (mažiau negu hektaras) žemės suplanuotai bažnyčios statybai, o kunigui paskyrė 80 sidabro rublių algos metams. Minėtas vyskupas, gavęs Dvasinės kolegijos sutikimą, 1821 metais leido Jacevičiams funduoti Tūbinių bažnyčios statybą. Jau 1822 metais vyskupo įgaliotas Šilalės klebonas kun. Tomas Pilsudskis su kunigais altaristu ir vikaru pašventino būsimos šventovės akmenį, 1823 metais Dievo namų statyba jau buvo baigta. Kartu su bažnyčios statyba buvo mūrijamos ir dvi koplyčios: viena kapinėse (Šv. Kryžiaus), o kita – prie pušynėlio. Kol atėjo valdžios leidimas, teko laukti visus metus, todėl, oficiolui kun. Gailevičiui leidus, jau anksčiau, 1823 metais, Šv. Kryžiaus koplyčia pašventinta kaip bažnyčia ir joje pradėtos aukoti šv. Mišios. Pagaliau, kai 1824 metais atėjo leidimas statyti Tūbinėse bažnyčią, tuomet vyskupo kunigaikščio Juozapo Giedraičio įgaliotas Šilalės klebonas kun. T. Pilsudskis tų pačių metų spalio 17 dieną, dalyvaujant gausybei žmonių, pašventino naują bažnyčią ir joje įvyko pirmosios pamaldos. O 1824 m. kovo 8 d. buvo gautas vyskupo J. Giedraičio leidimas bažnyčios teritorijos valdose sumūryti koplytėles Kristaus kančią pavaizduotiems paveikslams patalpinti. Tų koplytėlių buvo 12, belikusios tik keturios. Gražiai sutvarkytose Tūbinių kapinėse ypač įspūdingai atrodo Šv. Kryžiaus koplyčia.

Šventoriuje esančios koplyčios rūsyje aptikti užmūryti, manoma, kad šios bažnyčios fundatorių Ignoto ir Teklės Godliauskaitės Jacevičių ir dar, spėjama, trijų jų giminaičių (vienas iš jų – vaikas) palaikai: kaukolės ir kaulai, kurie matėsi tarp įgriuvusių plytų. Atsargiai pašalinus sudužusias plytas, iš nišų ištraukti supuvę mediniai karstai su dar likusiais palaikais – kaulais. Pagarbiai sudėti į naujus penkis karstus bus patalpinti į buvusias nišas, jas sutvarkius. Karstų įsigijimą finansavo Šilalės rajono savivaldybė, o juos parvežė, padarė cementinius laiptus į šią mirusių buveinę – koplyčią – Šilalės kaimiškoji seniūnija, vadovaujama Stanislovo Lidžiaus ir seniūnaičio Vlado Montrimo.

Spalio 19-ąją, sekmadienį, Misijų dieną, į Tūbinių Dievo Apvaizdos bažnyčią švęsti šios šventovės 190 metų sukaktį susirinko ne tik tūbiniškiai, bet ir aplinkinių parapijų tikintieji. Šia bažnytėle besirūpinantis Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios klebonas dekanas kan. dr. Algis Genutis nusprendė ją nudažyti, sutvarkyti aplinką bei vidų. Padedant Šilalės rajono savivaldybei, vadovaujamai mero Jono Gudausko, Šilalės kaimiškajai seniūnijai, Tūbinių parapijos bažnyčios darbuotojams ir visiems kitiems geros valios parapijiečiams, inžinieriui iš Šiaulių B. Bendikui labai kruopščiai lankstinuke užfiksavus surinktą istorinę medžiagą, iliustruotą spalvotomis nuotraukomis, buvo kruopščiai pasiruošta bažnyčios sukakčiai. Visų susirinkusių į iškilmę dėmesį patraukė stendas, kuriame atsispindi visa Tūbinių parapijos, bažnyčios, koplyčių istorija. Stendo medinę dalį padarė tūbiniškis Renatas Gečas.

B. Bendikas džiaugėsi, kad Tūbinėse didėja gyventojų skaičius. Antai, jeigu 1847, 1923 ir 2001 metais buvo 160, 262, 202 gyventojai, tai dabar, 2014 metais, jų jau yra 250. Tūbiniškiai labai myli savo gimtinę, saugo savo istorinę praeitį, kuri siekia Ignoto ir Teklės Jacevičių laikus, palikusius tūbiniškiams dvasinį bei kultūrinį palikimą. Planuojama pastatyti kaimo centre kadaise stovėjusį paminklą Vytautui Didžiajam. Paminklo vietą 1974 metais fotografijoje yra įamžinęs Upynos kraštotyrininkas Klemensas Lovčikas.

Iškilmingą Misijų sekmadienį šv. Mišias aukojo klebonas dekanas kan. dr. A. Genutis, koncelebravo Šilalės vikarai kunigai Vaidotas Vitė ir Mindaugas Alekna. Iškilmėje dalyvavo rajono meras Jonas Gudauskas, Lietuvos žemės ūkio ministerijos viceministras Albinas Ežerskis, Šilalės kultūros paveldo vyr. specialistė Jurgita Viršilienė, Šilalės kaimiškosios seniūnijos seniūnas Stanislovas Lidžius, seniūnaitis Vladas Montrimas.

Tūbiniškiai dėkingi dekanui kan. dr. A. Genučiui, nuoširdžiai besirūpinančiam Tūbinių parapija ir visais kitais tikinčiųjų reikalais. Jo dėka, padedant rajono savivaldybei ir seniūnijai, šitokie kilnūs dalykai ir įgyvendinami.

Po šv. Mišių įvyko jubiliejinė konferencija, kurią vedė klebonas dekanas kan. dr. A. Genutis. Jis ir lankstinuko autorius B. Bendikas išsamiai apžvelgė Tūbinių parapijos bei bažnyčios praeitį, atliktus darbus, tobulinant dvasinę bei bažnytinę veiklą. Nuoširdžius žodžius išsakė rajono meras J. Gudauskas, rajono kultūros paveldo vyr. specialistė J. Viršilienė, Šilalės kaimiškosios seniūnijos seniūnas S. Lidžius ir kiti kalbėjusieji.

Po konferencijos klebonas dekanas kan. dr. A. Genutis šventoriuje esančioje koplyčioje pašventino sutvarkytus bažnyčios fundatorių I. Jacevičiaus ir jo žmonos T. Godliauskaitės bei jų giminės palaikus, uždegė žvakutes, pasimeldė, sugiedojo maldą „Viešpaties Angelas“.

Renginys baigėsi parapijos namuose surengta agape, bendruomenišku pasibuvimu, pasivaišinimu.

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Autoriaus nuotraukos

© 2014 „XXI amžius“