Ar suvešės Lietuvoje baudžiauninko mentalitetas?
Valdas Kilpys
Nėra ne mažiausios abejonės, kad pagrindinė praėjusios savaitės naujiena faktas, kad pirmadienį, spalio 27 dieną, į Klaipėdos uostą įplaukė Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivas-saugykla Independence. Nebūtų jokia nuodėmė, jei tą dieną tūlas lietuvis atkimštų šampano butelį. Yra dėl ko. Šio monstro atsiradimas po Lietuvos saule istorinė diena mūsų valstybei. Turime alternatyvų dujų tiekimo šaltinį. Pagaliau išsivadavome iš situacijos, kurią buvo galima palyginti su baudžiava Lietuvai: kad užtikrintum padoresnį buvimą, esi priverstas tarnauti (mokėti) vienam ponui, ir kitokio pasirinkimo tiesiog nėra. Tai tokia laisvės rūšis, kai laisvės nėra. Truputis statistikos: už minimo laivo nuomą per dieną Klaipėdos nafta mokės apie 517 tūkst. litų, per metus tai atsieis 186 mln. litų, o per 10 metų apie 1,86 mlrd. litų. Pinigai nemaži, bet niekas niekada nesakė, kad laisvė atsieina pigiai. Norvegijos bendrovė Hoegh LNG ne tik nuomos laivą su įgula, bet ir teiks jo priežiūros ir valdymo paslaugas. Po dešimtmečio Klaipėdos nafta laivą galės išpirkti, tačiau neatskleidžiama, už kokią sumą. Geroji naujiena yra tai, kad dujų minimumą terminalui tieks Norvegijos Statoil. Apie kainą šiuo metu kalbėti sunku, nes ji priklausys nuo Didžiosios Britanijos biržose generuojamo dujų indekso. Kitaip tariant, kaina nuolat kis. Terminalas bus oficialiai atidarytas gruodžio 3-iąją (proga atkimšti dar vieną šampano butelį). Kalbant rimčiau, minėto SGD terminalo atsiradimas po truputį, bet užtikrintai, viešojoje erdvėje jau tampa spekuliacijų objektu. Esu tikras ne be pagalbos iš Rytų šalies. Nors artėjant rinkimams (ir šiaip iš atsargumo) niekas iš aukštų tribūnų nepasako esminio fakto, kad SGD terminalo radimasis mums negarantuoja mažesnių kainų, tačiau tai nėra priežastis piktintis. Tai privalome aiškiai suvokti neišleisdami iš akių fakto, kad spekuliacijos šia tema bus skatinamos.
|
Žmonės vis dosniau aukoja nepasiturintiems
Susumavę prieš porą savaičių įvykusios Maisto banko akcijos rezultatus, jos organizatoriai praneša apie lietuvių dosnumą. Lyginant su pavasarį surengta akcija, Maisto bankui šįkart paaukota penktadaliu daugiau ilgo galiojimo maisto produktų nei anksčiau. Sudėjus visų parduotuvių duomenis matyti, kad jų lankytojai nepasiturinčių maitinimui paaukojo maisto už daugiau nei 1 mln. 243 tūkst. litų (beveik 360 tūkst. eurų). Pasak Maisto banko vadovo Vaidoto Ilgiaus, pastaraisiais metais sparčiai augantis lietuvių dosnumas nuolat atsispindi ir skirtingose gyventojų apklausose. Maisto skurstantiems šįkart dovanojo 142 tūkst. geradarių tai 16% daugiau, nei pavasarį. Išaugusiam surinkto maisto kiekiui įtakos šįkart neturėjo nei maisto kainų korekcija, nei geografinė plėtra.
|