2014 m. lapkričio 7 d.    
Nr. 42
(2113)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Paminklas Lietuvos laisvės armijos vadui

Paminklą LLA vadui, brigados
generolui Kaziui Veverskiui šventina
mons. Augustinas Paulauskas

Praėjusį penktadienį, spalio 31 dieną, Užliedžių seniūnijoje, Romainių kaime, šalia nugriauto senojo Raudondvario tilto per Nevėžį, atidengtas paminklas Lietuvos laisvės armijos (LLA) vadui, brigados generolui Kaziui Veverskiui. Iš juodo metalo sukurtas monumentas iškilo kairiajame Nevėžio krante, ties Nevėžio kraštovaizdžio draustinio riba, toje vietoje, kur 1944 m. žuvo LLA vadas.

Į iškilmingą ceremoniją atvyko Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, Seimo nariai Raminta Popovienė ir Antanas Nesteckis, Krašto apsaugos viceministras Ramūnas Usonis, Karinių oro pajėgų vadas Audronis Navickas, Lietuvos laisvės kovų štabo viršininkas, legendinis partizanas Vytautas Balsys, Šaulių sąjungos vadovai, Raudondvario ir Užliedžių seniūnijų gyventojai, Kultūros paveldo departamento atstovai.


Vieno kapo paslaptį atskleidus...

Vytautas BAGDONAS

Gimtojo krašto istorija besidomintis
Kalvių kaimo gyventojas Jonas
Bendorius žino ir apie Kazio Bražiūno
bei Juozo Jurgelionio žūtį

Visai šalia Anykščių ir Rokiškio rajonų ribos, prie lietuvių literatūros klasiko kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto aprašyto, išgarsinto Juodonių piliakalnio, stūkso kapinaitės. Išlakių pušų prieglobstyje esančios Juodonių kapinės – veikiančios, gražiai tvarkomos, rūpestingai prižiūrimos, jose tebelaidojama.

Užrašas viename antkapiniame paminkle – „1941 m. birželio 23–24 d. Juozo Jurgelionio ir Kazio Bražiūno iš kovos laukų surinkti kūnai“ – dvelkia paslaptingumu, verčia pasidomėti šiame kape besiilsinčių žmonių likimais.

Taip jau atsitiko, kad šią vasarą Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai skirtame renginyje ant Juodonių piliakalnio sutikau gimtojo krašto istorija besidomintį, tikrą savo Tėviškės patriotą, Kamajų seniūnijos Kalvių kaimo gyventoją Joną Bendorių. Kai jo pasiteiravau apie šiuos du žmones, kurių kūnai „iš kovos laukų surinkti“, gerbiamas Jonas papasakojo, kad tą lemtingą dieną net jam pačiam teko pamatyti Kazio Bražiūno žūtį. Tai atsitiko per Jonines, birželio 24-ąją.


Tragiškas pirmojo gimnazijos direktoriaus likimas

Vytautas BAGDONAS

Toks išliko fotografijoje ir jį
pažinojusių žmonių atmintyje
svėdasiškis mokytojas, pirmasis
Svėdasų gimnazijos direktorius
Boguslavas Matulevičius

Šią vasarą sukako 70 metų, kaip tragiškai žuvo pirmasis Svėdasų gimnazijos direktorius Boguslavas Matulevičius.

Bejausmis laikas nesugebėjo ištrinti iš svėdasiškių atminties šio darbui pasišventusio pedagogo paveikslo. Daugelis garbaus amžiaus Svėdasų krašto žmonių labai pagarbiai atsiliepia apie savo mokytoją, kai kas net ir ašarą nuo skruosto nubraukia.

Pasak svėdasiškių, tai buvo puikus matematikas, labai išsilavinęs, apsišvietęs pedagogas, mokėjęs keletą kalbų, jį be galo gerbė, mylėjo vaikai bei jų tėvai. Prieškariu Boguslavas baigė ir Karo mokyklą, tačiau pasirinko pedagogo darbą. Gabus, nuoširdus, principingas pedagogas buvo paskirtas pirmuoju gimnazijos direktoriumi. Nuoširdžiai vykdė savo pareigas, iš visos širdies rūpinosi mokymo įstaigos reikalais, savo kolektyvu, moksleiviais. Daug padėjo ir netoli Svėdasų, Gykių kaime, gyvenusiems artimiesiems. Jis net savo šeimos kurti neskubėjo, nes pernelyg rūpinosi kitais...


Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Liudvikas Simutis

Antradienį, lapkričio 4 dieną, mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Liudvikas Simutis. Jis gimė 1935 m. rugpjūčio 27 d. Kaunatavos bažnytkaimyje, Telšių apskrityje. 1955 metais buvo suimtas už dalyvavimą Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdyje (partizanas, karys savanoris) ir nuteistas sušaudyti. Nuosprendį pakeitus į 25 metų įkalinimo bausmę, į laisvę išėjo 1977 metais. Iki 1990 metų dalyvavo pogrindinėje antisovietinėje veikloje. 1990–1992 metais buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. „Balsavimas parlamente už Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą buvo man viso sunkaus gyvenimo, darbų, vargų, kovų, kančių, svajonių vainikas, kuris, beje, buvo ne tik be galo malonus, bet ir slegiantis. Slėgė už tai kovojusių ir žuvusių partizanų aukos neįvertinimas. Slėgė ir nuojauta, kad nepriklausomą valstybę atstatyti bus nepalyginamai sunkiau, nei už tai pabalsuoti ir pasirašyti“, – sakė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras L. Simutis. Jis buvo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Lietuvos Sąjūdžio tarybos, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio narys (karys savanoris). Yra paskelbęs daug straipsnių politine tematika įvairiuose leidiniuose, tarp jų – ir pogrindžio. Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (1998), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000), Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2000), Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos žymeniu „Už Lietuvą“.


Mirė Vištyčio klebonas

A†A kun. Linas DŪKŠTA
(1972 02 10 – 1996 07 20 – 2014 11 02)

Kun. Linas Dūkšta 2003 metais
Rūtos Averkienės nuotrauka

Lapkričio 2 dieną staiga mirė Vilkaviškio dekanato Vištyčio klebonas kun. Linas Dūkšta.

Kun. L. Dūkšta gimė 1972 m. vasario 10 d. Senojoje (I-joje) Varėnoje. Mokėsi Varėnos 3-joje vidurinėje mokykloje ir baigė 1990 metais. Tų pačių metų rudenį, išgyvenant Tėvynės atgimimą, įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. 1995 metais ją baigė ir 1996 m. birželio 3 d. Kaišiadorių Katedroje vyskupo Juozo Matulaičio buvo įšventintas diakonu. 1996 m. liepos 20 d. Marijampolės Šv. arkang. Mykolo Bazilikoje vyskupo Juozo Žemaičio MIC įšventintas kunigu. Atlikdamas kunigo tarnystę Linas Dūkšta darbavosi: nuo 1996 m. liepos 20 d. – vikaru Alytaus Šv. Angelų Sargų parapijoje; 1998 – 1999 m. – klebonu Būdviečio ir Mindaugų parapijose; 1999 – 2003 m. – klebonu Ežerėlio ir Zapyškio parapijose;  1999 – 2002 metais kartu studijavo bažnytinę teisę Vytauto Didžiojo universitete bei Liublino katalikiškame universitete ir įgijo kanonų teisės licenciato laipsnį; 2003 metais – lietuvių sielovadoje Šv. Kazimiero parapijoje Monrealyje, Kanadoje; 2003 – 2004 metais – Alytaus Šv. Angelų Sargų parapijoje; nuo 2004 m. birželio 17 d. iki mirties – klebonu Vištyčio parapijoje. Per aštuoniolika kunigiškos tarnystės metų Linas Dūkšta buvo draugiškas su broliais kunigystėje taip pat lengvai rasdavo bendrą kalbą su tikinčiaisiais. Ypatingą dėmesį skyrė bažnyčių atnaujinimui ir remontams. Vištytyje jis puikiai užsiimdavo su vaikais, rengdavo stovyklas vaikams, kurie ruošėsi priimti Pirmąją Komuniją. Kun. L. Dūkšta organizuodavo  krepšinio turnyrą, kuriame dalyvaudavo ne tik parapijos jaunimas, bet ir komandos iš kitų rajono vietovių.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija