Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Vilkaviškio vyskupijoje

Šakių dekanate

Pakeitė bažnyčios stogą

Lekėčių parapijos pastoracinės tarybos nariai ir klebonas kun. Audrius Kurapka (dešinėje)

LEKĖČIAI. Dar birželio 13-ąją Šv. Kazimiero parapijos klebonas kun. Audrius Kurapka pakvietė parapijos pastoracinę tarybą aptarti veiklos planus. Besikalbant pasidžiaugta, kad 2006 metais, švenčiant parapijos 100 metų jubiliejų, buvo atlikta daug darbų. Tuomet įvairius darbus rėmė Šakių rajono savivaldybė, nes kartu švęstas ir Lekėčių miestelio 500 metų jubiliejus. Buvo išdažytas bažnyčios vidus. Tačiau tada vis tiek liko nepadarytų svarbių darbų. Vienas svarbiausių – bažnyčios stogo keitimas. Jo skarda jau daug kartų perdažyta, vietomis surūdijusi. Jei stogas taptų pralaidus vandeniui, tai ir bažnyčios vidaus grožiui iškiltų grėsmė. Pastoracinė taryba nutarė bažnyčios stogą pakeisti nauju. Bet tam reikėjo pinigų. Vėl tikėtis, kad jų skirs Savivaldybė, nerealu, nes šiuo sunkiu metu juk daug kam stinga lėšų. Be to, Lekėčių bažnyčia nėra architektūros paminklas, taigi paramos iš šalies irgi nebus. Nuspręsta rinkti parapijiečių aukas. Pastoracinės tarybos nariai, gatvių ir kaimų seniūnai leidosi pas žmones, prašydami paremti bažnyčios stogo remontą. Žmonės labai geranoriškai ir kilniaširdiškai atsiliepė į kvietimą. Aukojo kas kiek galėjo, didesnes aukas skyrė verslininkai. Iškviesti rangovai išmatavo ir apskaičiavo, kad bažnyčios stogą pakeisti kainuos 33400 litų. Rugsėjį klebono kun. A. Kurapkos vadovaujami meistrai, atvykę iš Viešvilės, kibo į darbą. Penkių žmonių brigada per dešimt dienų stogo remontą atliko. Ir štai žvilga gražus, skardinis bažnyčios stogas. Džiaugiasi juo ne tik šį darbą nusprendę atlikti pastoracinės tarybos nariai, bet ir visi geros valios parapijiečiai. Malonu, kad žmonės susitelkė bendram tikslui. O tų darbų visada bus, jei norėsime gražiai gyventi. Štai jau galvojama, kad reikėtų bažnyčią perdažyti iš lauko pusės, pakeisti senus langus, išgrįsti trinkelėmis šoninį šventoriaus taką iš turgaus aikštės į bažnyčią. Spalio 5 dieną, per Šv. Pranciškaus atlaidus, klebonas kun. A. Kurapka pakvietė parapijiečius į šv. Mišias, kurios buvo aukojamos kaip padėka visiems aukotojams už sėkmingai atliktus darbus.

Panevėžio vyskupijoje

Panevėžio–Krekenavos dekanate

Pagerbtas kunigas Kazimieras Kuzminskas

Kun. Kazimieras Kuzminskas prie „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidinių

NAUJAMIESTIS. Spalio 26 dieną, sekmadienį, Šv. apaštalo Mato bažnyčioje buvo aukotos šv. Mišios už 1999 metais į Amžinybę iškeliavusį kunigą Kazimierą Kuzmicką (1906 10 26–1932 05 23–1999 10 29). Šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Labai gražiai, plačiai primindamas kun. K. Kuzminsko veiklą renkant lėšas, leidžiant „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“. Šv. Mišias pagyvino jaunųjų skautų ir jų vadovų dalyvavimas. Šv. Mišiose ir prie kunigo kapo su savo vėliava buvo Naujamiesčio šaulių kuopa. Bažnyčioje sugiedotas Lietuvos himnas. Šventoriuje ant kun. K. Kuzminsko kapo uždegtos žvakės, sugiedotas „Viešpaties angelas“.

Antroji kun. K. Kuzminsko atminties dienos dalis tęsėsi Naujamiesčio dailės galerijoje. Popietę vedė nenuilstanti renginių organizatorė Albina Saladūnaitė ir kalbėjo apie „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ ištakas ir kun. K. Kuzminską. Apie istorinę žmonijos atmintį kalbėjo Seimo narys Povilas Urbšys. Apie likimo siųstus susitikimus su kunigu gyvenimo keliuose prisiminė Lietuvos geologijos, gamtos mokslų daktaras, docentas, disidentinio sąjūdžio dalyvis Vytautas Skuodis. Glaustai apie persikryžiavusius judviejų su kunigu kelius kalbėjo kultūros istorikas, literatūros tyrinėtojas ir Albinas Vaičiūnas. Kraštotyrininkas Bronislovas Mažylis pristatė kun. K. Kuzminsko muziejų, esantį gimtinėje, Baluškių kaime, bei jo eksponatus, leisdamas juos per susirinkusiųjų rankas. Pristatant asmenybes talkino Paulius ir Rūta Grinkai. Tautiškai pasidabinusi dainas dainavo, savo kūrybos eiles skaitė garsi visuomenės veikėja Dalia Tarailienė, gyvenanti Vilniuje ir turinti tėvų sodybą Baluškių kaime.

Telšių vyskupijoje

Šilalės dekanate

Dvasinis ligonių pastiprinimas

Šilalės parapijos kunigai, ligoninės direktorius Antanas Damulis, pavaduotoja slaugai Vera Kozlovienė, legionierė Birutė Lašaitienė ir skyriaus slaugytojos

ŠILALĖ. Spalio 30-ąją, pasitinkant Visų Šventųjų šventę, mirusiųjų pagerbimo dieną Vėlines bei maldų už mirusius aštuondienį, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios kunigai klebonas dekanas kan. dr. Algis Genutis ir kun. Mindaugas Alekna lankėsi Šilalės ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje. Jame esama ir nemažai sunkiai sergančių ligonių. Tad kunigų apsilankymo ligoninėje tikslas buvo paguosti sergančius, išklausyti jų išpažintis, suteikti sakramentus, kad šio skyriaus ligoniai, būdami patys dvasiškai pastiprinti, galėtų nuoširdžiai ir su pasitikėjimu melsti Viešpatį Dievą malonės sau ir savo mirusiems artimiesiems.

Šiame skyriuje yra sudarytos puikios gydymo bei slaugos sąlygos. Pasišventusiai ir su meile čia darbuojasi slaugytojos Danutė Jasienė, Vilma Katutienė ir Rima Gečienė. Tuo įsitikinome ir mes, buvusi šios ligoninės darbuotoja Birutė Lašaitienė ir šių eilučių autorius, kaip Šilalės parapijoje veikiančio Marijos legiono Apaštalų Karalienės prezidiumo legionieriai. Mūsų apsilankymo popietę slaugytojos nuoširdžiai paruošė ligonius susitikti su kunigais.

Telšių vyskupijoje

Šilalės dekanate

Lurdas jau atlieka savo paskirtį ...

ŠILALĖ. Neseniai Šilalėje šalia Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios pastatytas ir pašventintas Švč. Mergelės Marijos Lurdas (apie tai rašyta 37-ame „ XXI amžiaus“ numeryje). Šis didingas ir unikalus statinys yra papuoštas gėlėmis, žalumynais ir baltų akmenukų skalda. Sutemus Lurdas yra ryškiai apšviečiamas ir matomas iš toli. Tiesa, kai jis buvo mūrijamas, kai kurie skeptikai mintijo: „Kam prie esamos bažnyčios reikalinga dar viena bažnyčia“?.. Šiandien šis Lurdas – tarsi atsakas skeptikams.

Spalio 29-ąją vakaro šv. Mišias aukoję šios bažnyčios klebonas dekanas kan. dr. Algis Genutis ir kun. Mindaugas Alekna pakvietė jaunimą ir visus suaugusius spalio mėnesiui skirtą Rožinį sukalbėti ne bažnyčioje, o prie Lurdo. Nors jau buvo sutemę, tačiau Lurdo nišoje esanti Dievo Motinos statula buvo gražiai apšviesta. Padangėje virš Lurdo švietė mėnuo. Iš vaikučių ir suaugusiųjų lūpų liejosi Rožinio maldos... Net pro šalį po darbo grįžtantis namo vyriškis prisijungė prie Rožinio kalbėtojų... Vakaras buvo nuostabus, nors ir rudeniškai šaltokas, bet niekas iš besimeldžiančių tuo nesiskundė. Net keista, kad visiems, besimeldžiantiems prie Lurdo, buvo gera ir smagu!.. Užbaigus Rožinio kalbėjimą, viena mergytė, prisiglaudusi prie savo mamos, susirūpinusi, tarė: