Lietuvos
kultūros
galerija

Iš laiškų

Bernardas Brazdžionis – Jonas Juškaitis

Laiškai 1982–2002 metais

(Tęsinys. Pradžia 2011 m. nr. 88, 90, 92, 94,
2012 m. nr. 9, 13, 16, 17, 20, 22, 26, 31, 36, 44,
2013 m. nr. 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10, 12, 14, 18, 19, 29, 45,
2014 m. nr. 5, 9, 12, 14, 19, 21, 25, 29, 32, 39)

Henrikas Nagys. Nuotraukos kitoje pusėje – Henriko Nagio laiškas Danutei Žilaitytei-Juškaitienei, su jos atsiųsta knyga „Šulinių krašte“ (1989), iš Monrealio ligoninės, laukiant antros širdies operacijos. Poetas rašo, kad nuotrauka daryta spalio 12-ąją, jo gimimo dieną, 1990 metais.

Malonus kolega,

ką tik rasdamas spaudoje, skaičiau ir džiaugiausi, bet labiausiai mane nudžiugino, ir vertinu (ir dėkoju) už rašinį apie H. Nagį.²²¹ Turėjo drąsos Nagys viešai pareikšti, kas yra tie vadinamieji „šviesininkai“, bet nemažiau drąsos reikėjo ir Kolegai visa tai pakartoti prieš dirbtinai sudarytą jų (vadinamų ar pasivadinusių) neva „šviesininkais“, o iš tiesų tik niekinančių „nesavus“, literatūrinių didybių mitą.

Besivadinantieji „šviesininkais“ ir K. Sajos žodžiais, „dedepistai“ jau buvo besudarą „uniją“ užimti visai dabartinei lietuvių literatūrai, pamažu, grąžinant sovietinių laureatų hegemoniją.

Partijai ir visoms viltims subliuškus, gal pasikeis ir kultūrinės bei literatūrinės vienvaldystės užmačios.

Pradėjus, būtų kalbos be galo, kurios vienu laišku nebaigsi. Palikime tai kitų metų susitikimams. O kitais metais lankytis Lietuvoje jau pradedam planuoti.

O tuo tarpu – gražių gražiausių švenčių ir gerų geriausių naujųjų metų! abiem su Danute, kurios bendradarbiavimu spaudoje tik stebimės (su Ale Rūta).

Kolegiškai
Bernardas Brazdžionis
96.XII.19

²²¹ Kalbama apie straipsnį „Henriką Nagį prisiminus“ („Naujasis Židinys-Aidai“, 1996, nr. 9, p. 532-539), perspausdintą ir knygoje „Lyra ant gluosnio“ (1998, p. 314-327). Straipsnis užrūstino „nesavus“.

Literatūrinės popietės „Akademija“, B. Brazdžioniui pagerbti lankstinukas

Danutei ir Jonui Juškaičiams

Mieli kolegos,

Ačiū už gimtadienio sveikinimą ir linkėjimus.

Kartu noriu padėkoti kolegai Jonui už „Apžvalgoje“ priminimą kritikams,²²²  ką jie patys žino, bet savo nuomonės ne tik nenori keisti, dar daugiau – ima ją akivaizdžiai savo negatyvia elgsena reikšti ir per mokyklų vadovėlius net jaunąjį atžalyną įtaigoti.

Tą matau. Bet ir nesistebiu.

Baisiai nustebom (Los Angeles literatai) pamatę, kad ir J. M.²²³ išeivijos rašytojų (ypač kritikų) kaltinimais prabilo ne ton rašalinėn plunksną padažęs.

Kas mums belieka, kad literatūros „aukso amžiaus“ vėl imam ieškoti teroro gadynėj?

97.3
Bernardas Brazdžionis

²²² Reaguojama į mano straipsnį krikščionių demokratų laikraštyje „Apžvalga“ dėl Brazdžionio garsiojo eilėraščio „Ąžuolas“, kuris buvo išspausdintas 1943 metais „Naujojoje sodyboje“, paskui vokiečių okupacijos metais nelegaliai išleistame rinkinyje „Viešpaties žingsniai“. 1989 metais „Sietyno“ išleistoje Lietuvos kultūros fondo Vilniuje paremtoje B. Brazdžionio rinktinėje „Poezijos pilnatis“ eilėraštis (p. 255) po penkių posmų perskirtas eilėraščiu „Tėvų namai“ (p. 256) o kiti penki posmai be antraštės spausdinami 257 puslapyje. Ano meto nelengvose aplinkybėse su „Ąžuolu“  taip galėjo atsitikti, bet po to šis B. Brazdžionio eilėraštis toks ir plito, net mokyklose, neatitaisytas. Eilėraštis parašytas tragiškiausiais Antrojo pasaulinio karo metais, abiem okupantams vienodai siaubiant Lietuvą. Net vokiečių okupacijoje jį pavyko paskelbti, o 1943 metais žurnalo „Naujoji sodyba“ konkurse jis laimėjo pirmąją premiją (dar premijuoti rašytojai Juozas Kruminas (Palionis) ir Jonas Šukys. Negi Nepriklausomybę atkūrus jau beveik nebuvo kam tokio eilėraščio atsiminti?..

²²³ Kadangi Lietuvoje J. M. yra kelių rašytojų inicialai, be konteksto nėra prasmės spėlioti, apie kurį čia kalbama.

Žvaigždė Kalėdų tebešviečia
Ir angelas dar tebekviečia
Į „Gloria“ ir į „Excelsis“,

Po netekimų nelemtųjų,
Pro ašarą namų gimtųjų
Tauta gyvent, tikėkim, kelsis!

Kolega Jonai,

Su geriausiais naujamečiais linkėjimais judviem abiem su Danute –

Bern. Brazdžionis ir Aldona

1997.12.31

P. S. Prezidento rinkimų daviniai nelinksmi; bet ne mums, ne vien tik mums, – visai Lietuvai.

Jos padėtį galėtumėt išskaityti viename iš mano eilėraščių:

Pesimistas ir Optimistas

Kai gausit šį laiškelį, bus jau jums aišku, kas laimėjo – Pesimistas ar Optimistas. Tikiuosi, kad „... ant kito kranto vėl kita diena“.²²⁴

²²⁴ Ironizuojamos besikaitaliojančios politinės permainos atsikūrusioje Lietuvoje.

Malonus kolega,

iš gana nemažo skaičiaus visokių „skrynelių“, „vienuolynų“, „meditacijų“... vienas atsiminei, kad esam pažįstami ir kad gali būti įdomu, kokia forma ir kokios temos dabar vyrauja, ir atsiuntei savo nepaliaujantį „Varpų“ skambėjimą.²²⁶ Ačiū!

Skaitau. Ir dar daugelį kartų skaitysiu.

Dėkoju už abiejų autorių parašus. Padidins autografuotų knygų gražų sąrašą.

Su geriausiais linkėjimais

Bern. Brazdžionis
98.7.8

²²⁶ Gavus pasiųstą lyrikos rinkinį „Varpai sudūlės nuo skambėjimo“ (1998), 1999 metais apdovanotą Poezijos pavasario Maironio premija. Tolydžio ima ryškėti Brazdžionio vienišumas ir svetimumo pajautimas po 1989 metų euforijos, net iš reagavimo į tada Lietuvoje išleistų knygų pavadinimus.

Mieliems kolegoms Jonui Juškaičiui ir Joanai Danutei Žilaitytei su nuoširdumu

Bern. Brazdžionis
98.I.11²²⁵

²²⁵ Originalus laiškas Šv. Grigaliaus Didžiojo Ordino apdovanojimą prisiminti. Pridėtas ir Juozo Kojelio straipsnis „Vienas tarp šešiasdešimt“ iš „Darbininko“ (1998 02 13, nr. 7)  – kandus pašaipomis Amerikai. Straipsnį spausdiname

Vienas tarp šešiasdešimt

Popiežiaus ordinas poetui Bernardui Brazdžioniui

Prezidento Valdo Adamkaus 1998 m. kovo 9 d. pasirašytas dekretas dėl Bernardo Brazdžionio apdovanojimo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu

Juozas Kojelis

Sausio 10 d. laikinojoje Los Angeles archidiecezijos katedroje kardinolas Roger Mahony šešiasdešimčiai vyskupijos žymių žmonių, vyrų ir moterų, įteikė Popiežiaus skirtus Šv. Grigaliaus Didžiojo Riterių Komandieriaus ordinus. Tarp šešiasdešimties žymūnų buvo vienas lietuvis – tai mūsų poetas Bernardas Brazdžionis, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras ir Kauno miesto garbės pilietis.

Oficialiai šie ordinai teikiami asmenims už nuopelnus visuomenei, Bažnyčiai ir Šventajam Sostui.

Įspūdingos iškilmės katedroje tęsėsi dvi valandas. Vėliau Sheraton viešbutyje vyko puota, dalyvaujant kardinolui, vyskupams, daugeliui kunigų, ordinais pasipuošusioms damoms ir riteriams.

Los Angeles dienraštis „Los Angeles Times“ kitą dieną, aprašęs iškilmes, atskirai pamini tik kai kuriuos pagerbtuosius: tris nekatalikus – komiką Bob Hope, media magnetą Rupert Murdoch ir Disney pramogų korporacijos vadovą Roy Disney. Jų visų žmonos irgi tuo pačiu ordinu pagerbtos. Dienraščio korespondentas apie mūsų Bernardą išsireiškia taip: „Devyniasdešimtmetis losangelietis Bernardas Brazdžionis, poetas laureatas iš Lietuvos, buvo pagerbtas už jo patriotinį pasiaukojimą savo gimtajam kraštui“.

Tokio įvertinimo poetas Bernardas Brazdžionis yra nusipelnęs. Malonu, kad apie tai žino ir amerikiečių visuomenę informuoja amerikietis žurnalistas. Iš tikro, lyginant su kitais, Bernardas Brazdžionis tokio pagerbimo turbūt labiausiai yra nusipelnęs, nes daugelis kirų „riterių“ yra žinomi tik kaip stambūs aukotojai Los Angeles arkivyskupijai, o Murdoch ir kaip erotinių filmų gamintojas.

Iškilmių organizatoriams įspūdį padarė ir tai, kad puotos salėje Brazdžionio vardu buvo užsakyti keturi stalai. Nė vieno kito apdovanotojo toks didelis skaičius gerbėjų į iškilmes nepalydėjo. Iškilmių organizatoriai net buvo pasiūlę Poetui tarti žodį ir paskaityti bent vieną eilėraštį. Bet pritrūko laiko, mat programos vedėjas panoro ilgai linksminti publiką ne taip jau juokingais juokais.

Ne tik Šventasis Tėvas, bet ir visa Lietuva gerbia savo Poetą „už jo patriotinį pasiaukojimą savo gimtajam kraštui“.

„Darbininkas“,
1998 02 13, nr. 7.

© 2014 „XXI amžius“