Lietuvos
kultūros
galerija

Išnašos

Paminklas nykstančiam Surdegiui

Knyga „Surdegis ir jo apylinkės“

...ir jos autorius prof. Osvaldas Janonis

Apie Surdegio miestelį, esantį Anykščių rajone, išleisti jau septyni leidiniai: penki – lietuvių ir du – rusų kalba. 1997 metais pasirodė brošiūra „Iš Surdegio praeities“. 2003 metais parengta antroji, papildytoji jos laida. 2010 metais išleista beveik trijų šimtų puslapių knygą „Surdegis 1510–1940 metais“, 2012 metais – istorinis kraštotyros žinynas rusų kalba „Сурдегский в честь Сошествия Святого Духа на апостолов мужской монастырь“, 2013 metais – istorinių dokumentų rinkinys „Сурдегский в честь Сошествия Святого Духа на апостолов мужской монастырь в исторических документах“. Visų leidinių autorius ar sudarytojas yra šio krašto patriotas, Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos narys, kraštietis, VU profesorius Osvaldas Janonis. Istorikas Gintaras Vaičiūnas yra pasakęs, kad Surdegį būtų galima įtraukti į rekordų knygą kaip miestelį, apie kurį daugiausiai yra surinkta istorinių dokumentų ir išleista knygų. Profesorius mano kitaip: jo teigimu, dar trūksta miestelio ir jo apylinkių gyventojų sąvado, graviūrų ir fotografijų rinkinio. Jis antri metai rengia metinius „Surdegio kalendorius“, kuriuos irgi reikėtų išleisti.

Naujausia beveik 400 puslapių prof. O. Janonio sudaryta atminimo knyga „Surdegis ir jo apylinkės“ pasirodė prieš gerą mėnesį. Pasak leidinio sudarytojo, ji paliečia jautriąsias miestelio gyvenimo stygas nuo seniausių iki šių laikų, atverčia ne vieną visiškai pamirštą ir nežinomą istorijos puslapį, paliečia visas miestelio gyvenimo puses ir rūpesčius. Pradžioje buvo sumanęs parengti enciklopedinį žodyną, vėliau šios idėjos atsisakė ir pasirinko naują leidinio žanrą. Atminimo knyga apima aštuonis skyrius: 1) Gyventojai. Gyvenamosios vietovės. Valdymas. Savivalda; 2) Istorija. Archeologija; 3) Ūkis. Pramonė; 4) Prekyba. Transportas. Ryšiai; 5) Sveikatos apsauga. Sportas; 6) Kultūra. Švietimas. Menas; 7) Religija; 8) Personalijos. Turinys rodo leidinio universalumą. Svarbią vietą leidinyje užima miestelio ir 50 apylinkinių kaimų istorija.

Ypatingas dėmesys kreiptas į kaimui visada buvusius svarbius dalykus – bažnyčią ir mokyklą, apžvelgtos kaime kultivuotos religijos. Yra straipsnių ne tik apie kunigus, vikarus, vargonininkus, bet ir žymiausius dvasininkus, kurie yra lankęsi cerkvėse ir bažnyčioje. Nepamirštos koplyčios, varpų istorija, religinės šventės. Religijos skyrius – vienas iš detaliausių ir išbaigčiausių. Yra straipsnelis, skirtas administracinei-teritorinei Surdegio priklausomybei nuo senų laikų iki dabar. Paminėti kitataučiai miestelio gyventojai – rusai, žydai, latviai – ir vienuoliai. Aprašyta prekyba: parduotuvės, karčemos, prekiautojai, visuomeninio maitinimo istorija. Nemažai dėmesio knygoje teko švietimui: mokykloms, pedagogams, žymiausiems mokiniams. Besidomintys kultūros ir meno klausimais knygoje ras straipsnių apie skaityklas, bibliotekas, klubus, kultūros namus, meno saviveiklą, kiną ir kitokią kaime vykusią veiklą. Leidinys akivaizdžiai rodo, koks dėmesys sovietmečiu buvo kreipiamas į švietimą ir kultūrą.

Paklaustas, kaip pavyko tiek daug surinkti informacijos, ją susisteminti ir išleisti knygą, O. Janonis sako: Žinias leidiniui teko sunešioti grūdas po grūdą. Jame nieko iš melagingos fantazijos nesemta. Informacijos teko graibytis po gausybę knygų ir periodinių leidinių. Knygoje panaudota daug kam mažai žinoma literatūra iš Lietuvos ir kitų šalių bibliotekų. Istorijos medžiaga daugiausia semta iš Lietuvos archyvų (Lietuvos valstybės istorijos, Lietuvos centrinio valstybės, Lietuvos literatūros ir meno, Kauno, Panevėžio ir Utenos apskričių ir kitų). Vertingos informacijos apie gyventojus rasta ūkinėse knygose. Žinios apie tremtinius paimtos iš leidinio „Lietuvos gyventojų genocidas“ (Vilnius, 1992–2013, leidinys nebaigtas). Žinių leidiniui parinkta ir iš interneto. Ypatingai vertingos informacijos rasta Anykščių krašto žinynuose. Tautvydui Kontrimavičiui leidus, skelbiamos šiek tiek sutrumpintos ar nežymiai papildytos 55 surdegiečių ir su Surdegio kraštu susijusių asmenų biografijos, įdėti 46 vietovių aprašymai.

Kalbėdamas apie pagrindinį tikslą, kodėl visą savo laiką ir asmenines lėšas skyrė šios knygos parengimui ir leidybai, prof. O. Janonis sako: Siekiau sukurti savotišką paminklą nykstančiam Surdegiui. Norėjau, kad knygos turinys užgriebtų kiekvieno surdegiečio protą ir širdį, sukeltų tikrą pasididžiavimo savo miesteliu ir jo apylinkėmis jausmą, būtų viena iš priemonių savo gimtojo krašto meilei jų vaikuose ugdyti ir palaikyti. Leidinys turėtų padėti girdėti miestelį ir jo apylinkes kalbant, justi surdegiečius džiaugiantis ir liūdint. Gręžiojimasis į gimtojo krašto praeitį visada pakutena žmogaus širdį ir ramina sielą. Esu tvirtai įsitikinęs, kad tokios knygos – galinga kraštiečių jungtis.

Pavartęs knygą supranti, kiek daug darbo įdėta ir laiko atiduota, kad skaitytojas galėtų sužinoti beveik viską apie nedidelį Surdegio miestelį Anykščių rajone. Tačiau tik leidinio sudarytojas gali žinoti, ko dar trūksta išleistoje knygoje, nes rengia jau antrąją atminimo knygos dalį. Pasak O. Janonio, antras knygos tomas turėtų tapti Surdegio miestelio ir jo apylinkių gyventojų nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų bent jau iki Nepriklausomybės atkūrimo sąvadu. Jo nuomone, miestelio ir kaimų gerovės kūrėjai buvo visi jo gyventojai, todėl nusipelno bent jau paminėjimo. Jis tvirtai įsitikinęs, kad kraštotyros leidiniai neturi būti politizuojami, kad miestelio ir jo apylinkių praeitis turėtų būti atskleista visapusiškai, nieko nenutylint. Knygos autorius vengia subjektyvaus įvykių ir reiškinių vertinimo. Knygotyrininkai aptiks ir daugiau originalių sprendimų, kurie padės tobulinti kraštotyros žinynų sudarymo metodiką. Atkreiptinas dėmesys į gausius šaltinių ir literatūros sąrašus prie kai kurių straipsnių. Juos sudėję į krūvą, gautume solidžią bibliografijos apie Surdegį rodyklę.

Džiugu, kad atsidavusio gimtojo krašto tyrėjo dėka jaunoji karta galės sužinoti savo gimtojo krašto istoriją, pajusti to krašto praeities dvasią. Nors prof. O. Janonis sako, kad ši knyga yra tik praskleista Surdegio praeities uždanga, o miestelio ir jo apylinkių istorija tebelieka plačiu neartu dirvonu, galime patikinti, kad jau atliktas milžiniškas darbas. Tai – svarbus rašytinis paminklas jau septintąjį šimtmetį skaičiuojančiam, dabar gerokai sunykusiam Surdegio miesteliui ir šiame krašte gyvenusiems žmonėms.

Audronė BEREZAUSKIENĖ,
Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos
Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja

© 2014 „XXI amžius“