2014 m. gruodžio 12 d.    
Nr. 47
(2118)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos iškilmė

Popiežius aplankė Marijos Didžiąją baziliką, pagerbė Mariją Ispanijos aikštėje, įžiebė vieną iš didžiausių pasaulyje kalėdinių eglučių

Pirmadienį, gruodžio 8 dieną, minint Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos iškilmę, popiežius Pranciškus su Vatikane Šv. Petro aikštėje susirinkusiais piligrimais sukalbėjo Viešpaties Angelo maldą. Jis sakė, kad šiandienos šventę galima apibūdinti šiais žodžiais: „Viskas yra neatlygintina Dievo dovana, viskas yra malonė, viskas Jo meilės mums dovana. Mes kviečiami klausytis mums kalbančio Dievo ir priimti jo valią; pagal evangelinę logiką nieko nėra veiksmingiau ir vaisingiau nei klausytis ir priimti Viešpaties Žodį! Meilės, gailestingumo, dieviškos malonės akivaizdoje, kuri išlieta mūsų širdyse, mūsų prašoma vienintelio dalyko: dalintis neatlygintinai. Niekas negali nusipirkti išganymo! Jį Viešpats dovanoja mums veltui, jį dovanoja Dievas, kuris ateina ir gyvena mumyse. Kaip dovanai gavome, taip esame kviečiami dovanai ir duoti (plg. Mt 10, 8), sekdami Marija, kuri priėmusi angelo paskelbtą žinią, iškeliavo pasidalinti vaisingumo dovana pas giminaitę Elzbietą. Jei viskas padovanota, turi būti dovanojama toliau. Kokiu būdu? Leidžiantis, kad Šventosios Dvasios galia mes taptume dovana kitiems, kad paverstų mus svetingumo, susitaikymo ir atleidimo įrankiais. Dvasia yra dovana mums ir mes jos galia turime būti dovana kitiems. Jei leisimės Viešpaties perkeičiami, negalėsime pasilikti sau šviesos, kuri sklinda nuo Jo veido, tačiau leisime sklisti jai toliau, kad ji nušviestų ir kitus“.


Tikrasis veidrodis

Mes visi, vyrai ir moterys, norime vieni kitiems patikti, būti gražūs, o ypač moterys ir merginos. Todėl vieni daugiau, kiti mažiau laiko praleidžiame prie veidrodžio. Neabejotinos lyderės čia yra moterys ir mergaitės. Tačiau, ar esame bent vieną kartą susimąstę, ką mes matome, žvelgdami į tą stiklo gabalą? Daugumai atsakymas atrodys labai paprastas. Aišku, kad savo veidą. Deja, deja... Ši stiklo šukė mums rodo tiktai išorinę mūsų tikrojo veido pusę, kuri yra ne kas kita, kaip kaukė. Didesniosios mūsų daugumos tikrasis veidas šiandien yra paslėptas po kasdieninio gyvenimo kauke, kuri daugeliu atvejų nieko bendro neturi su mūsų tikruoju veidu. Dažnai mes vieni kitiems prisistatome ne tais, kas esame. Mūsų netolima istorinė praeitis mus išmokė labai gerai maskuotis ir visada save pateikti vos ne kaip etaloną. Ši paveldėta yda labai puikiai klesti ir dabartiniame gyvenime. Nelabai stengiamės ir nenorime veidrodyje išvysti savo tikrąjį veidą. O stikliniame veidrodyje jo ir neišvysime, nes jis mums terodo tiktai fizinį veidą. Tikrąjį žmogų charakterizuoja, jo tikrąjį veidą parodo sielos atvaizdas, kurio stiklo atspindyje niekada nepamatysime.


Laikytis Jo tiesos

Kun. Vytenis Vaškelis

„Tarp jūsų stovi tas, kurio jūs nepažįstate“ (Jn 1, 26), – tai daugelio žmonių vidinės būsenos leitmotyvas, kurio šaknys glūdi jų širdžių įšale (plg. Jn 1, 10–11). Mūsų proto mąstymui yra būdingas smalsumas, kuriam įdomu viskas, kas tik patraukia mažiausią dėmesį. Kai žmonių mintis „bombarduoja“ milijonai informacinių dirgiklių, ir jos kaip sausa kempinė sugeria visa, kas tik pakliūva į individų regos bei klausos akiratį, tada visiškai ignoruojamas didysis Jėzaus įspėjimas: „Budėkite ir melskitės, kad pajėgtumėte išvengti visų būsimųjų nelaimių ir atsilaikyti Žmogaus Sūnaus akivaizdoje“ (Lk 21, 36).

Visi žmonės yra gundomi sugaišti daugiau laiko tiems dalykams, kurie nėra verti didesnio jų dėmesio, pavyzdžiui, retkarčiais trumpai peržvelgti internetinių dienraščių pavadinimus ir perskaityti vieną ar kitą tekstą gali būti naudinga, jei tik, prieš pasinerdami į interneto okeaną, iš anksto prisiminsime, ką pasižadėjome: „Jei pastebėsiu, kad rašinio antraštė apgavo, nes jo turinys yra savaip destruktyvus, iškart įjungiu vidinius stabdžius ir sakau: „Stop, daugiau nė sekundės neskiriu rafinuoto paistalo skaitymui“. Tai – krikščioniškas budėjimas Viešpatyje. Jis džiaugiasi net nedidelėmis mūsų pastangomis augti malonėje, kurioje ne tik išvengiame mažų moralinių nuopuolių, turinčių tendencijas blogiui kerotis ir priartinti nelaimes, bet pirmiausia iškovojame daugiau brangaus laiko kitiems dalykams, kurie pašventina mūsų asmenybę, skirtą amžinybei (plg. Mt 25, 21).


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija