Apie garažinius, kuriems žvejyba nė motais
Valdas Kilpys
Kai prabylama apie pinigus, nutyla kiti ruporai. Taip ir šią savaitę: kas turi ūpo, pastebėjo gana keistą naujieną, o gal ne naujieną, kuri skelbė, kad kairiųjų lyderis, premjeras Algirdas Butkevičius ir finansų ministras Rimantas Šadžius iš esmės pritaria konservatorių nuomonei, kad kitų metų biudžeto priėmimas parlamente buvo kreivas ir jo nederėtų teikti Prezidentei pasirašyti. Priežastis paprasta: beveik iš niekur atsiradę mažne 100 milijonų litų, kuriuos biudžete nupiešė Darbo partijos atstovai. Pinigų gavėjai kaip ir aiškūs, tačiau pats pinigų radimosi procesas skendi migloje. Susiduriame su situacija, kai paskirstyti prieš rinkimus yra gerokai svarbiau negu mąstyti, iš kur tie pinigai realiai rasis. Kai pabandai įsivaizduoti, kad kalbama ne apie ledų pirkimą, o visos mūsų valstybės biudžetą, darosi kažkaip nejauku. Pradedi mąstyti apie tai, kur ir kiek prasiskolintume, jei visa valdžia priklausytų populistams.
|