2014 m. gruodžio 12 d.    
Nr. 47
(2118)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Neįprasta šventė Šv. Mikalojaus bažnyčioje

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Kalėdų Senelis (aktorius
Kristupas Kavaliauskas)
su Šv. Mikalojaus
parapijos vaikais
Birutės Jachimovič nuotrauka

Gruodžio 7 dieną, sekmadienį, Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje neįprastai pagerbtas parapijos globėjas šv. Mikalojus. Lietuvoje tėra tik keturios bažnyčios, pavadintos šio šventojo vardu: Vilniuje, Betygaloje (Raseinių dekanatas), Kaune Šv. Mikalojaus (Benediktinių), Žarėnuose-Latveliuose (Šiaulių dekanatas).

270 metais gimęs Likijos provincijoje (dabartinė Turkija) ir 347 m. gruodžio 6 d. miręs šv. Mikalojus – katalikų ir stačiatikių gerbiamas šventasis. Išsimokslinęs šv. Mikalojus, anksti mirus turtingiems tėvams, visą turtą skyrė nuskriaustiesiems. Kadangi su juo siejama daug stebuklų, jis vadinamas Mikalojumi Stebukladariu. Šv. Mikalojus žinomas kaip keliauninkų, jūreivių, prekiautojų, lankininkų, vaikų, studentų, mokslo žmonių globėjas, susipykusiųjų taikytojas, apšmeižtųjų ar neteisingai nuteistųjų gynėjas. Jis yra net šešių miestų globėjas.


Kauno miesto raktas patikėtas Šv. Mikalojui

Kauno Rotušės aikštės draugija puoselėja su miesto istorija ir svarbiais įvykiais susijusias Kauno tradicijas, todėl praėjusį sekmadienį Rotušės aikštėje paminėta Kauno Globėjo, Kalėdų Senelio pirmtako, Šv. Mikalojaus diena. Šventės metu šv. Mikalojui perduotas Kauno miesto raktas.

Šv. Mikalojaus dienos šventė tradiciškai prasidėjo Kauno Šv. Mikalojaus (Benediktinių) bažnyčioje, kur vienuolės benediktinės perdavė Rotušės aikštės draugijai bažnyčioje saugomą Šv. Mikalojaus skulptūrėlę, kuri šventiniu laikotarpiu bus laikoma miesto Rotušėje. Po ceremonijos šioje bažnyčioje aukotos Šv. Mikalojaus Mišios, o vėliau Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo Arkikatedroje Bazilikoje melstasi už Kauną ir kauniečius.

Prie Rotušės buvo įteikta labdara – trys maišeliai su monetomis, kurias per metus miestiečiai ir miesto svečiai sumetė į Rotušės pastato prieigose esančią vaško lydymo krosnį. Dauguma sukauptų monetų – mažo nominalo lietuviški centai. Vertingesnių kupiūrų krosnyje randama rečiau. Krosnyje randama įvairių šalių banknotų ir monetų. Šiemet rasta 775 litai ir 65 eurai bei kitų įvairių šalių banknotų ir monetų.


Pašvęstojo gyvenimo metų pradžia ir Jaunimo dvasinio atsinaujinimo diena

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Broliai pranciškonai kunigai
Algis Malakauskis, Gediminas
Numgaudis ir Antanas Blužas

Lapkričio 29 dieną Telšiuose vyko du ypatingi renginiai: iškilmingai pradėti Pašvęstojo gyvenimo metai ir Vyskupijos katalikiško jaunimo dvasinio atsinaujinimo diena. Telšių Žemaitės dramos teatre vyko tam skirta konferencija. Ją popiežiaus Pranciškaus malda už pašvęstojo gyvenimo narius pradėjo, susirinkusiuosius pasveikino Telšių vyskupo augziliaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM. Vienuoliams ir vienuolėms, kunigams, seminaristams bei pasauliečiams pranešimą apie vienuolynų pradžią, raidą, istoriją Lietuvoje bei pašvęstųjų gyvenimą dabartyje, jų misiją ir uždavinius praeityje skaitė Lietuvos Moterų Vienuolijų Aukštesniųjų vyresniųjų konferencijos pirmininkė ses. Asta Venskauskaitė ACJ. Ji išsamiai apžvelgė vienuolynų Katalikų Bažnyčioje atsiradimą bei pašvęstojo gyvenimo asmenų atėjimą į Lietuvą, jų veiklą, atliktus darbus laisvės sąlygomis po lietuvių ir žemaičių krikšto bei jų organizuotą dvasinę pagalbą tikintiesiems persekiojimo, priespaudos, pogrindžio sąlygomis, kada vienuolynus masiškai uždarydavo ir vienuolius persekiojo bei su jais susidorojo tiek carinės Rusijos, tiek sovietiniais metais. Vienuolynai Lietuvoje ypač klestėjo tarpukario metais, o pokary pogrindžio sąlygomis vienuoliai ir vienuolės daug nuveikė, sistemingai dirbdami sielų išganymo labui. Lietuvai atgavus nepriklausomybę vienuolynai pradėjo savo veiklą laisvės sąlygomis. Šiandien Lietuvoje veikia 41 vienuolių moterų ir 13 vienuolių vyrų kongregacijų. Moterų vienuolių yra apie 650, o vyrų – apie 140, taigi bendrai Lietuvoje veikiančių vienuolijų narių yra apie 800. Pranešėja kalbėjo apie šių Naujųjų liturginių – Pašvęstojo gyvenimo – metų prasmę, esmę ir svarbą. Šiais metais būtina iš naujo atrasti vienuolinio gyvenimo tapatybę, sustiprinti Evangelijos skelbimą sekant skaistų, neturtingą ir paklusnų, nuolankų Tėvui Kristų.


Šeimų maldos, muzika ir daina

Lina Kiršaitė

Lapkričio 22 dieną, šeštadienį, Panevėžyje vyko šventinis Šeimos metų renginys „Kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų“. Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje 11 val. Panevėžio vysk. Lionginas Virbalas SJ, vysk. emer. Jonas Kauneckas ir keturi kunigai – Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčios rektorius kun. Simas Maksvytis, Pasvalio klebonas kun. Albertas Kasperavičius, Krekenavos klebonas kun. dr. Gediminas Jankūnas, Joniškėlio administratorius kun. Ričardas Banys aukojo šv. Mišias. Bažnyčią užpildė tikintieji, šeimos su vaikais iš visų devynių vyskupijos dekanatų. Giedojo Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios vaikų choras, vadovaujamas vargonininko Manto Masioko.

Pamoksle vysk. J. Kauneckas kalbėjo apie Šventosios Šeimos – Juozapo, Marijos ir Jėzaus – pavyzdį bei apie būtinybę laikyti širdyje berniuko Jėzaus tėvams pasakytus žodžius: „Argi nežinojote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose?!“ Būti dangiškojo Tėvo reikaluose, būti maldoje – svarbiausia šeimoje, kad jos džiaugsmui nieko netrūktų, kad ji išgyventų visus išbandymus.


Aušros Vartuose pasveikino kunigą kraštietį

Danutė Paškauskaitė

Gargždų bažnyčios choristai su kun.
prof. dr. Andriumi Narbekovu (centre)

Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios sumos choro kelionė į Aušros Vartus buvo išskirtinė: vykome pasveikinti iškilaus kraštiečio – Šv. Teresės bažnyčios ir Aušros Vartų koplyčios rezidento, kun. prof. teol. dr. Andriaus Narbekovo, nes lapkričio 11 dieną jis šventė savo 55-ąjį gimtadienį ir aukojo Sumos šv. Mišias Šv. Teresės bažnyčioje. Kunigas gimė ir augo Gargžduose. Po įšventinimo į kunigus 1993 metais jo primicijos vyko Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Tad dabar Vilniuje šalia sukaktuvininko prie altoriaus meldėsi ir Gargždų parapijos klebonas kan. Jonas Paulauskas (prieš kelias dienas atšventęs savo 65-ąjį gimtadienį) su diakonu Audriumi ir Šv. Teresės bažnyčios ir Aušros Vartų koplyčios klebonas mons. Janas Kasiukevičius (Jan Kasiukevicz). Šventovė buvo pilnutėlė, tvyrojo susitelkimas į maldą, šiltas ryšys tarp kunigų ir choristų. Tai teigiamai veikė šv. Mišių dalyvius. Kun. prof. dr. A. Narbekovas šalyje žinomas ne tik kaip mokslininkas ir visuomenininkas, bet ir kaip puikus pamokslininkas. Šįkart visa bažnyčia dėmesingai klausė sklandaus ir įtaigaus pamokslo, skirto šeimai. Atsisveikindamas su tikinčiaisiais kunigas sakė pasijutęs taip, lyg būtų Žemaitija atvažiavusi į sostinę jam džiaugsmo suteikti.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija