2014 m. gruodžio 12 d.    
Nr. 47
(2118)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Neįprasta šventė Šv. Mikalojaus bažnyčioje

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Kalėdų Senelis (aktorius
Kristupas Kavaliauskas)
su Šv. Mikalojaus
parapijos vaikais
Birutės Jachimovič nuotrauka

Šv. Mikalojaus procesijoje
parapijos senjorės ir Kalėdų Senelis
(aktorius. Kristupas Kavaliauskas)

Atlaidų pamokslą sako Šv. Mikalojaus
parapijos klebonas kun. Aušvydas Belickas

Šv. Mikalojaus vėliavą per
šv. Mišias pagerbia senjorių
klubo narės. Šalia Kalėdų Senelis
Birutės Jachimovič nuotraukos

Gruodžio 7 dieną, sekmadienį, Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje neįprastai pagerbtas parapijos globėjas šv. Mikalojus. Lietuvoje tėra tik keturios bažnyčios, pavadintos šio šventojo vardu: Vilniuje, Betygaloje (Raseinių dekanatas), Kaune Šv. Mikalojaus (Benediktinių), Žarėnuose-Latveliuose (Šiaulių dekanatas).

270 metais gimęs Likijos provincijoje (dabartinė Turkija) ir 347 m. gruodžio 6 d. miręs šv. Mikalojus – katalikų ir stačiatikių gerbiamas šventasis. Išsimokslinęs šv. Mikalojus, anksti mirus turtingiems tėvams, visą turtą skyrė nuskriaustiesiems. Kadangi su juo siejama daug stebuklų, jis vadinamas Mikalojumi Stebukladariu. Šv. Mikalojus žinomas kaip keliauninkų, jūreivių, prekiautojų, lankininkų, vaikų, studentų, mokslo žmonių globėjas, susipykusiųjų taikytojas, apšmeižtųjų ar neteisingai nuteistųjų gynėjas. Jis yra net šešių miestų globėjas.

Šįmet titulinė Šv. Mikalojaus šventė Vilniaus bažnyčioje buvo švenčiama neįprastai – šv. Mišių pabaigoje pašventintas Kalėdų senelis. Sakoma, kad šv. Mikalojus ir buvo jo prototipas.

Prieš šv. Mišias parapijos klebonas kun. Aušvydas Belickas kalbėjo: Šiandien pagerbiame mūsų parapijos globėją didįjį IV amžiaus Miros vyskupą šv. Mikalojų. Melsime jo globos mūsų tikėjimo kelionėje ir pagalbos kasdieniniame gyvenime, ypač darydami gerus darbus. Mikalojus – nūdienos Kalėdų Senio prototipas, todėl šioje iškilmėje dalyvauja Kalėdų Senis, ne tik savo apdaru primenantis šv. Mikalojų, bet ir misija, kurią atliks Kalėdų laiku. Lankydamas šeimas ir vaikams nešdamas dovanas, liudys šv. Mikalojaus dvasines savybes: gėrį, artimo meilę, dalijimąsi dvasinėmis ir materialiomis dovanomis. Po šv. Mišių palaiminsiu Kalėdų Senį, o per jį ir visus Kalėdų Senelius šiai kilniai misijai ištikimai eiti Mikalojaus pėdomis.

Mums tai – gera proga naujai apmąstyti šv. Mikalojaus asmenybę, darbus ir jo vis naują įsikūnijimą Kalėdų Seniuose. Taip pat naudinga kartais sugrįžti į vaikystę ir atgaivinti savyje tuos paprastus, tyrus ir kilnius jausmus, kuriais pasižymi vaikai.

Į perpildytą Šv. Mikalojaus bažnyčią įžengė procesija, kurioje buvo nešama ir šv. Mikalojaus vėliava. Procesijoje su dovanų krepšiu ėjo ir Kalėdų senelis (aktorius Kristupas Kavaliauskas).

Šv. Mišiose meldėsi parapijos klebonas kun. Aušvydas Belickas, vikaras dr. kun. Mindaugas Ragaišis, kun. Eitvydas Merkys SJ ir kun. Valentinas Šiuša su savo vadovaujamo Vilniaus kunigų seminarijos propedeutinio (parengiamojo) kurso auklėtiniais, talkinusiais šv. Mišių aukoje. Šv. Mišių metu giedojo Vilniaus mokytojų namų mišrus choras „Versmė“, vadovaujamas maestro Gintaro Skapo. Pamoksle klebonas kun. A. Belickas, pasakodamas apie šv. Mikalojų, pateikė įvairių pavyzdžių, sietinų ir su vėliau atsiradusiais papročiais. Vienas Pataros miesto gyventojas prarado visus savo turtus ir, neturėdamas ko duoti kraičiui, negalėjo rasti savo trims dukterims vyrų. Neradus išeities, joms būtų reikėję verstis prostitucija. Tai išgirdęs Mikalojus naktį jiems pro langą įmetė auksinių pinigų kapšą. Tokiu būdu vyriausioji dukra galėjo ištekėti. Vėliau įmetė pinigų ir kitoms merginoms. Kai Mikalojus sužinojo, kad tėvas nutarė atsidėkoti paslaptingajam geradariui, pinigus trečiajai merginai įmetė ne pro langą, o pro kaminą. Šie įkrito į ten padžiautą kojinę. Taip atsirado tradicija kalėdines dovanas dėti į kojines. Tad neatsitiktinai ikonografijoje šv. Mikalojus vaizduojamas su trimis pinigų maišeliais rankoje.

Klebonas kalbėjo ir apie šv. Mikalojaus dalyvavimą pirmajame visuotiniame Bažnyčios susirinkime Nikėjoje 325 metais, kur jis griežtai pasisakė prieš Arijaus ereziją ir iš visų jėgų stengėsi apsaugoti savo vyskupiją nuo arionizmo įtakos. Detalizavo ir kitą vyskupo veiklą.

Nuo XIV amžiaus imta tikėti, jog šv. Mikalojus atneša dovanėles vaikams, o mums, krikščionims, šventasis Miros vyskupas Mikalojus, geradarys ir pagalbininkas, savo gyvenimu liudija, jog Dieve ir tikėjime į Dievą slypi kiekvienos dovanos šaknys“, – sakė klebonas kun. A. Belickas.

Šv. Mišių pabaigoje kun. A. Belickas palaimino Kalėdų Senelį: Palaimink, Viešpatie, šį Kalėdų senį, o jo asmenyje – visus Kalėdų Senius, įkūnijančius šiandien šv. Mikalojų ir einančius jo nuoširdumo, gerų darbų ir dorybės keliu. Lydėk jį, savo malone ir dvasia lankantį šeimas ir vaikučius, nešantį Išganytojo Jėzaus Kristaus Gimimo džiaugsmą, tikrą meilę, gerumą ir iš širdies dovanojamas dovanas. Klebonas Kalėdų Seneliui padovanojo raudoną kepurę, aiškindamas, kad ji kilusi iš vyskupo mitros, o senelis joje rado daug baltų plunksnelių...

Kalėdų Senelis kvietė vaikus parašyti laiškų Seneliui – dėžutė laiškams yra prie Šv. Mikalojaus altoriaus – ir nurodyti, kokių gerų darbų kiekvienas sumąstęs atlikti...

Paskui Kalėdų Senelis pakvietė visus į šventorių, prie Šv. Kristoforo paminklo, puošti ten augančios pušelės. Užkabinus žaislus, ne tik vaikai, bet ir tėvai kartu su Kalėdų Seneliu žaidė žaidimus, pūtė plunksneles, kad jos rodytų kelią į gėrį ir grožį, ir visus lydėtų Užgimstančio Kūdikėlio džiaugsmas.

Šventės dalyviai dar ilgai nesiskirstė – bendravimas tęsėsi parapijos salėje prie saldumynų ir kitų skanumynų...

Vilnius

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija