2014 m. gruodžio 27 d.    
Nr. 49
(2120)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos
kultūros
galerija


XXI Amžius


Kristijono Donelaičio metai

„Tolminkiemio istorijomis“ paminėtas rašytojas Rimantas Černiauskas

Iš kairės: poetas Eugenijus Skipitis
ir rašytojo dukra Rimantė Černiauskaitė

Renginio dalyviai, svečiai, pagėgiškiai
Astos Andrulienės nuotraukos

PAGĖGIAI. Savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvyko renginys, skirtas Kristijono Donelaičio jubiliejiniams metams paminėti. Skaitytojai, bibliotekos lankytojai buvo pakviesti į rašytojo Rimanto Černiausko paminėjimo vakarą ir jo knygos „Tolminkiemio istorijos“ sutiktuves. Prieš trejus metus mirusio rašytojo knygos skaitytojus lydi nuo vaikystės – jis puikiai rašė vaikams, ne viena jo knyga pelnytai sulaukė puikių literatūros kritikų įvertinimų ir apdovanojimų, už mažo žmogaus gyvenimo vaizdavimą jo kūrybą mėgsta suaugusieji. „Visą gyvenimą rašau apie mažus miestelius. Mažam miestely kaip vandens laše gali įžvelgti visą vandenyną...“ – rašė Rimantas.

Švėkšniškis rašytojas, vėliau gyvenęs Klaipėdoje, išleido 17 knygų, reiškėsi publicistikoje, redagavo literatūrinius žurnalus, nuo 1987 metų buvo Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas. Jis vertė prozos knygas iš rusų ir švedų kalbų, o jo novelės verstos į rusų, lenkų, švedų, ispanų, prancūzų kalbas. R. Černiausko knygos susilaukė įvertinimo Lietuvoje ir užsienyje, jis buvo apdovanotas M. Gorkio, Ievos Simonaitytės literatūrinėmis premijomis, už aktyvią kūrybinę veiklą skatinant rusų ir lietuvių rašytojų bendradarbiavimą bei apsakymų ciklą apie K. Donelaitį 2008 metais rašytojas pelnė tarptautinę K. Donelaičio premiją. Rimantas buvo tapęs savotišku Klaipėdos senamiesčio simboliu – rašytojas nuoširdžiai domėjosi Klaipėdos kultūriniu gyvenimu, pats aktyviai jame dalyvavo ir jį kūrė, dalyvavo kultūros renginiuose, knygų pristatymuose. 2010 metais R. Černiauskas tapo Klaipėdos Kultūros magistru. Jį pažinojo turbūt visi. Rimanto netektis pribloškė draugus, bičiulius; tada, 2011-aisiais, buvo publikuota daug straipsnių, atsiminimų apie šviesios atminties rašytoją, su širdgėla jį prisiminė į vakarą susirinkę ir jį pažinoję Pagėgių krašto žmonės. Su dideliu dėmesiu klausėsi nuoširdžių ir šmaikščiai papasakotų Eugenijaus Skipičio prisiminimų, žmonos Helenos atskleistų, dar negirdėtų ir nepažįstamų rašytojo ir kūrėjo bruožų, dukters Rimantės prisiminimų apie tėvą. Ji teigė, kad tėtis svajojo užbaigti prieš kelerius metus pradėtą novelių romaną apie K. Donelaitį. R. Černiauskas buvo iš tų rašytojų, kurie iš karto rašė po kelias knygas ir neskubėjo jų išleisti į gyvenimą. Laikėsi nuostatos, kad parašytos knygos turi susigulėti. „Rašau nedaug ir lėtai, stengiuosi, kad skaitytojo nepasiektų joks šlamštas, kuris nori – nenori išsprūsta iš po plunksnos“, – yra sakęs jis. Rašytojo stalčiuje taip ir liko neužbaigtos kelios knygos. R. Černiausko kūrybos gerbėjus nudžiugino knyga „Tolminkiemio istorijos“, kurią po jo mirties sudarė ir išleido dukra Rimantė.

Vakaro metu demonstruota dokumentika iš Černiauskų šeimos archyvo – filmukas su paties rašytojo pamąstymais apie gyvenimą ir kūrybą bei jo draugų, plunksnos brolių pastebėjimais. Klausytojams buvo įdomu išgirsti aktoriaus Aleksandro Šimanskio skaitomas rašytojo noveles apie K. Donelaitį. Su didžiojo rašytojo vardu susijusi ir vakaro svečiams pristatyta Šilutės 1-osios gimnazijos 2a, 3 kl. gimnazistų dailės darbų paroda „Mano Donelaitis“. Dailės mokytoja Kristina Blankaitė pakvietė savo mokinius dalyvauti rašytojo kūrybos vakare, sudarė puikią galimybę pasidairyti ir naujoje Pagėgių bibliotekoje. Beje, jaunųjų šilutiškių menininkų dailės darbų paroda bus eksponuojama bibliotekoje visą lapkritį.

Įteikdama gėles knygos sudarytojai Rimantei Černiauskaitei ir rašytojo žmonai Helenai, gražius ir prasmingus pagarbos žodžius tarė Pagėgių savivaldybės vyriausioji specialistė Ingrida Jokšienė, o skaitytojai, įsigiję rašytojo R. Černiausko knygą „Tolminkiemio istorijos“, kantriai laukė eilutėje sudarytojos autografo...

Elena Stankevičienė,
Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė

Astos Andrulienės nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija