2014 m. gruodžio 27 d.    
Nr. 49
(2120)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos
kultūros
galerija


XXI Amžius


Paveldas

Kėdainių rotušė: istorija ir šiandiena

Ramutė Šukienė

Kėdainių rotušės kiemas

Kėdainių rotušė

Prieš metus atnaujinti ketvirtą šimtmetį skaičiuojančios Kėdainių rotušės fasadai, išraiškingos senųjų herbų freskos ir jaukiai sutvarkytas kiemelis traukia savo senąjį miestą mylinčius kėdainiečius ir miesto svečius.

Istorija

Kaip teigia istoriniai šaltiniai, Lietuvoje yra išlikusios tik trys renesanso stiliaus rotušės – Vilniaus, Kauno ir Kėdainių. Kėdainių rotušė pastatyta 1652–1654 metais šiaurės vakariniame Didžiosios Rinkos aikštės pakraštyje, dviejų čia stovėjusių mūrinių namų vietoje. Pastatas įgavo „L“ raidės formą. Virš rotušės, ties skliautuotais vartais, iškilo mūrinis bokštas su laikrodžiu, dviem varpais ir ilgu stiebu miesto vėliavai iškelti.

Pirmojo rotušės aukšto patalpos buvo skirtos ilgio matų ir saikų tūrių etalonams saugoti bei svarstyklėms laikyti, jose įsikūrė parduotuvės, kurias nuomojo pasiturintys škotai, ir viena pirmųjų Lietuvoje vaistinių.

Antrajame rotušės aukšte veikė Senųjų Kėdainių ir Jonušavos įstaigos: teismas, raštinė, vaito ir burmistro kambariai, archyvas. Viena patalpa buvo skirta miesto iždui laikyti, kita – pirklių ir amatininkų susirinkimams vesti. Rotušės rūsyje buvo įrengtas kalėjimas ir patalpa budeliui.

Abu rotušės bokšto laikrodžio varpai skelbė magistrato posėdžių pradžią ir pabaigą, kvietė pirklių brolijos ir amatininkų cechų narius į susirinkimus, karines pratybas ir paradus. Virš rotušės plevėsavusi vėliava buvo ne tik miesto garbės simbolis, bet turėjo ir praktinę paskirtį – turgaus dieną ją iškėlus buvo skelbiama turgaus pradžia, nuleidus – pabaiga.

Prieš prasidedant 1655 metų karui su Maskva ir Švedija, bokšto laikrodis atiduotas saugoti Tilžės laikrodininkui. 1666 metais laikrodis Kėdainiams grąžintas, tačiau be kai kurių dalių ir smarkiai apgadintas. Sutaisytas ir su dviem varpais užkeltas į rotušės bokštą, jis miestui tarnavo iki 1770-ųjų. Tais metais rotušė sudegė, iš sudegusio pastato išgelbėtas tik vienas 180 kg svėręs laikrodžio varpas. Po gaisro rotušė buvo suremontuota. Vėliau pirmajame pastato aukšte įrengtos krautuvės, antrajame – butai.

Nuo 1835 metų rotušės pastate veikė bajorų mokykla. 1960 ir 1983 metais pastatas atnaujintas. Nuo 1991 iki 2002 metų Kėdainių rotušėje veikė dailės galerija, ekspozicijos salėse buvo rengiamos Lietuvos ir užsienio šalių profesionalaus meno parodos, vyko simpoziumai, plenerai, rimtosios muzikos koncertai, susitikimai su žymiais žmonėmis ir kiti kultūriniai miesto renginiai.

Šiandiena

Maždaug prieš metus baigti Kėdainių rotušės fasadų restauravimo darbai. Dvejus metus trukusių tvarkybos darbų metu nuo rotušės fasadų pašalinti nešvarumai, senų dažų, byrančio tinko sluoksniai, o atšokęs sveikas tinkas pritvirtintas specialiais skiediniais. Pakeistos nesandarios durys ir langai, nutinkuotas cokolis, suremontuoti pastato pamatai, sutvarkyta lietaus surinkimo ir nuvedimo sistema, atlikti apskardinimo darbai. Vėliau atlikti fasadų dažymo, metalinių vartų ir laiptų valymo ir konservavimo darbai. Iš viso Kėdainių rotušės fasadų projekto parengimo, tyrimų, restauravimo ir remonto darbai kainavo 561 tūkst. litų. Beveik 300 tūkst. litų skyrė Kultūros paveldo departamentas, kitą dalį – Kėdainių rajono savivaldybė.

Atlikti darbai ir jų kaina – restauratorių ir valdininkų rūpestis, o kėdainiečiams ir miesto svečiams bene įdomiausias gražiai sutvarkyto pastato akcentas – rotušės sieną virš įėjimo į kiemelį papuošusi senųjų herbų freska, kurią nutapė kėdainietis dailininkas Bronius Rutkauskas.

Kėdainių rajono savivaldybės vyriausiasis architektas Vytautas Kundrotas teigia seniai puoselėjęs mintį ant rotušės fasado įrengti senuosius Kėdainių herbus ir nežinąs nė vieno Europos istorinio miesto rotušės be herbo. Istorikas Rimantas Žirgulis surado, kaip atrodė 1648 metais Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Vladislovo Vazos privilegija patvirtinti Kėdainių ir Jonušavos miestų herbai.

„Nutarėme pasikalbėti su žinomu dailininku Broniumi Rutkausku, ar panaudojus grafito ir freskos technikas nepavyktų pasiekti norimo efekto, juo labiau, kad sieninė fasadų tapyba renesanso ir ankstyvojo baroko laikotarpiais Europoje buvo labai populiari. Tai matome ir Vilniaus miesto to meto reprezentacinių pastatų fasaduose“, – sakė V. Kundrotas.

Dailininkas B. Rutkauskas – bene vienas geriausių renesanso bei baroko stilių sieninės tapybos meistrų Lietuvoje. Jis išstudijavo barokinius Kėdainių ir Jonušavos herbus ir pasiūlė juos atlikti freskos technika. Pasirodė, kad herbai yra labai puošnūs ir išraiškingi.

„Dirbu su kokybiškomis medžiagomis, tad galiu garantuoti, jog manosios freskos rotušę puoš bent 50 metų, o vėliau jas restauratoriai galės atšviežinti akrilo dažais. Neturėtų freskos ir nublukti, nes natūralūs pigmentai yra patvarūs ir neretai pranoksta net geriausius aliejinius dažus“, – sakė senuosius herbus ant Kėdainių rotušės nutapęs meistras.

Freska nutapyta virš vartų, pro kuriuos patenkama į rotušės kiemelį. Prieš kelerius metus sutvarkytame rotušės kiemelyje eksponuojami lietuvių skulptorių darbai. Čia ir anksčiau vyko kameriniai kultūriniai renginiai, koncertai, poezijos skaitymai. Po visų atliktų darbų jaukus kiemelis tam dar tinkamesnis. Greta esančioje Didžiosios Rinkos aikštėje įžiebiant didžiąją Kėdainių miesto Kalėdų eglę, pastaraisiais metais kiemelyje įsikuria Kalėdų Senelio paštas, kuriame laiškus iki pat Kalėdų gali palikti visi juos parašiusieji. Šiais metais kiemelyje vyko paskutinis tradicinės miesto šventės renginys – kėdainiečiai ir miesto svečiai čia žiūrėjo naktinį kiną. Rotušėje Kėdainių miesto šventės metu vyksta iškilmingas Kėdainių rajono tarybos posėdis, kuriame pasveikinamas kėdainiečių išrinktas Kėdainių krašto garbės pilietis.

Kėdainių rotušė šiuo metu – itin funkcionalus pastatas: joje įsikūrusios net kelios įstaigos (UAB „Vestekspress“ Kėdainių filialo turizmo agentūra, VšĮ Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras, Kėdainių civilinės metrikacijos skyrius. Čia registruojamos santuokos, todėl rotušėje ir greta jos kiekvieną savaitgalį gali gėrėtis laimingais jaunavedžiais ir puošniomis jų palydomis. Be abejo, į Civilinės metrikacijos skyrių žmones atveda ir kitokie reikalai. Skyriaus darbuotojų teigimu, Kėdainių rotušė yra viena iš gausiausiai lankomų miesto vietų – kas mėnesį vien į jų skyrių įvairiais tikslais užsuka keli šimtai lankytojų.

Autorės nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija