|
Susimąstyti verčiančios skulptūros
Paulius LEMEŽIS
KAUNAS. Verslo lyderių centre BLC, galerijoje Aukso pjūvis menininko Gintaro Kamarausko skulptūrų parodoje Dideli mažuose eksponuojami neeiliniai, niekur anksčiau nematyti dailininko darbai. Parodos atidarymo metu buvo diskutuojama apie meno sampratą, G. Kamarausko asmenybę ir kūrybą, kitus įdomius su menu susijusius dalykus.
Renginį pradėjo galerijos Aukso pjūvis direktorė Lolita Vyžintienė. Ji papasakojo apie G. Kamarausko kūrybą ir parodos idėją. Anot jos, šioje parodoje eksponuojami tokie darbai, kuriuos autorius kūrė žiemos vakarais vienumoje. Šiuos darbus jis buvo pasiryžęs pasilikti tik sau, jų nedemonstruoti, tačiau L. Vyžintienės dėka šios skulptūros išvydo dienos šviesą. Galerijos direktorei L. Vyžintienei pritarė ir menotyrininkė D. Kamarauskienė (parodos autoriaus žmona). Anot jos, paroda yra išskirtinė eksponuojamos mažos, nedidelės skulptūros, tačiau jos iliustruoja didelius, paprastus, visiems suprantamus dalykus.
G. Kamarausko kūryba yra nuosekli, joje nėra staigių, netikėtų šuolių, pokyčių ar lūžių. Nuo pat ankstyvų dienų menininkas rinkosi gilesnes, verčiančias susimąstyti filosofines temas. Tai galima įžvelgti ir šioje jo skulptūrų parodoje Dideli mažuose. Eksponuojamos skulptūros simbolizuoja egzistencines temas: gimimą, gyvenimą, brandą, mirtį, žmogaus ir gamtos ryšį, žmonių tarpusavio santykius. Daugelis eksponatų yra funkcionalūs skulptūras galima pritaikyti ir buityje, naudoti kasdienėms reikmėms. Tai, anot dailininko, leidžia pačiam žmogui pajausti, susimąstyti, pagalvoti apie egzistencines, filosofines pasaulio problemas. Daugelis eksponuojamų kūrinių yra pagaminti iš medžio jaukumą, subtilumą simbolizuojančios medžiagos. Skulptūros kupinos įvairių paslėptų simbolių: pasirinktos archetipinės figūros (kvadratas, trikampis), konkretus formų (išlenkimų, išpjovimų) skaičius, ornamentika. Iš pirmo žvilgsnio viso to galima ir nepastebėti interpretuojant tai, galima teigti, jog G. Kamarauskas savo ekspozicija siekia pavaizduoti ir šiandieninės visuomenės paviršutiniškumą: daugelis žmonių pasiduodami masinei žmonių įtakai praranda savo unikalumą, subtilesni dalykai tampa nebeįdomūs, nelabai suprantami, dvasinės vertybės nebetenka savo vertės. Eksponuojamos skulptūros savo paprastumu primena senoviškus, kosminės išminties pilnus buities rakandus, o išvaizda palieka galimybę kiekvienam asmeniškai interpretuoti jos prasmę.
© 2015 XXI amžius
|