Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Mirė Rūta Gajauskaitė

Rūta Gajauskaitė Vyginto Kuro nuotrauka

Sausio 30 dieną staiga mirė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1990–1992 kadencijos narė, socialinių mokslų, teisės daktarė Rūta Gajauskaitė.

Ji gimė 1946 m. sausio 24 d. Kaune. 1968 metais baigė Vilniaus valstybinį universitetą. Ji buvo teisininkė, teisės mokslų kandidatė. 1968–1971 metais dirbo Respublikinėje statybinių medžiagų bazėje juriskonsulte, 1971–1976 metais – Lietuvos TSR socialinio aprūpinimo, Lietuvos TSR vietinės pramonės ministerijose. 1976–1979 metais buvo TSRS prokuratūros instituto aspirantė. 1980–1982 metais dirbo Teismo ekspertizės mokslinio tyrimo institute jaunesniąja moksline bendradarbe, o nuo 1982 metų – Liaudies ūkio vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų kvalifikacijos kėlimo instituto prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos vyresniąja dėstytoja, docente, katedros vedėja.

R. Gajauskaitė 1990 metais Lazdijų rinkimų apygardoje buvo išrinkta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputate. Rinkėjų pasitikėjimas, gyvenimas Lietuvos ir jos žmonių rūpesčiais deputatei buvo sudėtingo ir išbandymų kupino gyvenimo tarpsnis, suteikęs galimybę tęsti ir įgyvendinti tai, ką ji darė visą gyvenimą. Ji negailėjo savęs ir dėl Lietuvos, ir dėl tų, kuriems reikėjo paramos. Ji tęsė šį darbą iki paskutiniosios savo dienos. Priklausė Jungtinei Sąjūdžio frakcijai. Ji buvo Lietuvos žaliosios partijos narė, šios partijos tarybos narė, Lietuvos žaliųjų judėjimo parlamento narė, „Žinijos“ bei Gamtos apsaugos draugijų narė. Parašė knygų, mokymo metodinių priemonių, yra paskelbusi mokslinių straipsnių gamtos apsaugos bei politikos klausimais.

Atgimimo metu buvo aktyvi „Žinijos“ draugijos lektorė, Lietuvos žaliųjų judėjimo koordinacinės tarybos narė ir viena iš Lietuvos žaliosios partijos iniciatorių ir vadovų, atsakingoji Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Vilniaus skyriaus sekretorė.

Sutikdama 2015 metus R. Gajauskaitė, lyg nujausdama savo išėjimą, kolegoms – Aukščiausiosios Tarybos deputatams ir signatarams – palinkėjo meilės: „Gyvenimas be meilės... neturi jokios prasmės...“ Įvairiapusiška profesinė R. Gajauskaitės patirtis, jos visuomeniškumas ir žmogiškumas, rūpestis žmogumi ir Lietuva mūsų Aukščiausioje Taryboje 1990–1992 metais padėjo pamatus valstybės politikai ekologijos ir gamtosaugos srityje. Svarbiausi buvo jos straipsnių rinkiniai „Kodėl vargsta Lietuva?“, „Ekologija virtuvėje“, „Žūti ar būti? Hirošima-Černobylis-Fukušima“ ir kiti. Daug jų buvo spausdinta ir „XXI amžiuje“.

R. Gajauskaitė suvokė savo atsakomybę dėl Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio priesakų Tautai vykdymo Aukščiausiojoje Taryboje, atkūrusioje ir drauge su Tauta apgynusioje Lietuvos Nepriklausomybę. Jos nuoseklus ir kryptingas, pasiaukojantis kasdienis darbas buvo ir bus pavyzdys tiems, kurie dirba ir aukojasi vardan Lietuvos. Deputato, Tautos atstovo, darbą ji vykdė sąžiningai ir pasiaukojančiai.

Šv. Mišios už R. Gajauskaitę aukotos vasario 2-ąją Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. Vasario 3 dieną ji palaidota Vilniuje, Antakalnio kapinėse. Prie kapo kalbėjo signatarai Birutė Valionytė, Zigmas Vaišvila, Seimo narys Rytas Kupčinskas, kiti. Laidojimo apeigas atliko kan. Vytautas Vaičiūnas.

© 2015 „XXI amžius“