Pirmasis puslapis
Atmintis
Bibliotekose
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Kelionės

Lietuvos
Krikščioniškosios
Demokratijos
Partija

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Tikėjimas, išmintis ir tautos tradicijos

Apie popiežiaus Pranciškaus palinkėjimus Lietuvos vyskupams

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus susitinka su Lietuvos vyskupais per jų vizitą „Ad limina Apostolorum“ Vatikano televizijos CTV nuotrauka

Primintas herojiškas liudijimas ir tarnystė

Plataus atgarsio mūsų šalies ir tarptautinėje katalikų žiniasklaidoje susilaukė Lietuvos vyskupų apsilankymas Romoje ir susitikimas su popiežiumi Pranciškumi, kuris išdėstė programines nuostatas ganytojiškai veiklai pasikeitusiomis sąlygomis beveik prieš 25 metus nepriklausomybę atgavusioje katalikiškoje valstybėje, sėkmingai besiintegruojančioje į Europos Sąjungą, bet susiduria su naujais iššūkiais, turinčiais įtakos evangelizacijai ir pastoracijai. Pirmąją vasario savaitę vykęs Lietuvos Bažnyčios hierarchų vizitas, tradiciškai vadinamas Ad limina Apostolorum. Jo metu vyskupijų ordinarai ir jų augziliarai susitikime su Šventuoju Tėvu ir pasitarimuose su Romos kurijos institucijų vadovais supažindino su padėtimi savo diecezijose bei tolesniais planais. Paprastai jis turėtų būti rengiamas kas penkeri metai, tačiau dabar dėl įtemptos popiežių darbotvarkės, vadovaujant 1,3 milijardo narių turinčiai Katalikų Bažnyčiai, ir vyskupų gausos toks periodiškumas nebėra išlaikomas. Lietuvos vyskupai ankstesnį Ad limina vizitą bei susitikimą su tuometiniu popiežiumi (dabar emeritu) Benediktu XVI turėjo dar 2006 metais ir per beveik 10 metų laikotarpį nacionalinė vyskupų konferencija gerokai atsinaujino – pusė jos narių tokiame įvykyje dalyvavo pirmą kartą. Vasario 2 dieną po aukotų šv. Mišių prie pirmojo apaštalo šv. Petro kapo Vatikano bazilikoje audiencijoje pas popiežių Pranciškų buvo priimtas Lietuvos kardinolas, Vilniaus arkivyskupas emeritas Audrys Juozas Bačkis ir Kauno bei Vilniaus bažnytinėms provincijoms priklausančių septynių diecezijų ordinarai su savo augziliarais: Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ su augziliaru vyskupu Kęstučiu Kėvalu, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ su augziliaru vyskupu Linu Vodopjanovu OFM, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas su augziliaru vyskupu Arūnu Poniškaičiu, Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas ir Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ.

Sveikinimo žodis Šventajam Tėvui Ad limina susitikimo metu

Vilniaus arkivyskupo, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininko Gintaro Grušo sveikinimo žodi Popiežiui vasario 2-ąją

Popiežius ir Lietuvos vyskupai

Šventasis Tėve, malda prie šv. apaštalų Petro ir Pauliaus kapų ir mūsų susitikimas su Petro Įpėdiniu stiprina mus, Lietuvos vyskupus, tikėjimo ir meilės tarnystėje, apaštališkoje bendrystėje su Jumis ir per Jus su Visuotine Bažnyčia.

Sveikindami atnaujiname Jums – Kristaus vietininkui – savo pagarbą ir paklusnumą broliškos bendrystės dvasioje. Sveikiname Jus ir Lietuvoje likusių vyskupų emeritų – Juozo Žemaičio, Juozo Matulaičio, Juozo Preikšo ir Jono Kaunecko – vardu.

Esame jauna Vyskupų Konferencija. Pusė pareigas einančių vyskupų pirmą kartą atvykome Ad limina vizito. Jūs ir Jūsų pirmtakas atnaujinote mūsų Konferencijos veidą. Atvykstame su mums pavestų Dievo Tautos dalinių Bažnyčių džiaugsmais ir rūpesčiais. Laukiame Jūsų tėviško padrąsinimo ir pamokymo.

Didžiosios meilės žodis

Kun. Vytenis Vaškelis

Kaip iš vyro ir žmonos prigimtinės meilės kyla nauja gyvybė, taip iš Jėzaus ir žmogaus antgamtinės meilės gimsta naujo gyvenimo „kūdikis“, tai yra užsimezga savaip artimas bendravimas, kurio augančios draugystės vaisių kaip brandžiausią naują vyno gėrimą (plg. Mt 26, 29) mums bus skirta ragauti amžinybės saulėtekyje.

Ar gali žmogus, tiesiogiai patyręs gydantį Dievo Sūnaus prisilietimą, paskui atsainiai numoti ranka į savo Geradarį? Net tie devyni žydai, Jėzaus išvaduoti iš raupsų pančių, kurie nupėdino sau nepadėkoję Jam (plg. Lk 17, 17), nemanau, kad vėliau neatsikvošėjo ir nors panosėje kažką panašaus ištarė: „O dėkui, dėkui už sugrąžintą sveikatą, gerasis stebukladari!“

Kai apmąstome šio sekmadienio Evangelijoje vieno raupsuotojo išgydymą, prie kurio prisilietė Jėzaus ranka, trykštanti žmogaus būtį perkeičiančia neregėta gailestingumo versme, ir pasigirdo Visatą bei mažiausią gyvybę palaikantis žodis: „Noriu..!“ (Mk 1, 41), nukrito Dievo paslapties uždanga ir visi supratome, kad Viešpats yra įsikūnijusi meilė, ir jai neprilygsta niekas.

Kuo išgydomi dvasiniai šio amžiaus raupsai?

Kun. Nerijus PIPIRAS

Senojo Testamento Kunigų knygoje skaitome, kad žmogus, ant kurio odos atsiranda išbėrimas, patinimas ar pašviesėjimas – raupsų ligos požymiai – turi gyventi už stovyklos ir šaukti: „Nešvarus, nešvarus“.

Įdomi dezinfekcijos priemonė. Galbūt apie ją išgirdę mūsų visuomenės sveikatos centrai tik numotų ranka: neefektyvu, senamadiška, atgyvenę, nehumaniška.

Į visą šią praktiką norisi žvelgti kiek iš kitos pusės. Žinoma, anų klaikų rykštė – raupsų liga – šiuolaikiniam civilizuotam pasauliui neatrodo baisi. Jos nasrai atšipę bent jau išsivysčiusioms tautoms. Tačiau visgi ir šiandien šia liga Azijos ir Afrikos žemynuose serga keli milijonai žmonių. Taip kalbame apie fizinius raupsus. Galbūt daug daugiau žmonių suserga dvasiniais raupsais. Sakoma, kad pirmieji šios ligos simptomai labai paslaptingi – skausmo nejautimas.

Popiežius prašė „neprivatizuoti“ tikėjimo

Vyskupas Jonas Boruta SJ apie Lietuvos vyskupų Ad limina vizitą pas popiežių Pranciškų

Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ vasario 2 dieną „Ad limina“ vizito metu popiežiui Pranciškui įteikia žemaičių krikšto jubiliejaus leidinį „Samogitija“ („Žemaitija“)

Mieli Broliai ir Seserys, Telšių vyskupijos teritorijoje gyvenantys Dievo ir Popiežiaus mylimi žmonės – žemaičiai ir iš kitų Lietuvos regionų atsikėlę!

Jau nuo sekmadienio mes, Lietuvos vyskupai, esame parvykę iš amžinojo miesto Romos, kur nuo pirmojo amžiaus vidurio buvo krikščionių Bažnyčios centras. Tuomet čia apsistojo apaštalas Petras, Kristaus paskirtas vyriausiuoju apaštalų būrio vadovu. Čia jis skelbė evangeliją tuometiniam pasauliui, žymiausios ir didžiausios imperijos sostinės gyventojams. Čia jis buvo suimtas ir ant Vatikano kalvos nužudytas jo paties prašymu prikalant prie kryžiaus žemyn galva. Čia, Romoje, skelbė Evangeliją didysis tautų apaštalas šv. Paulius ir daugybė pirmų amžių krikščionių kankinių... Čia pirmųjų kankinių pralietu krauju permirkusi žemė.

Knygos pristatyme – pokalbiai apie vertybes politikoje ir visuomenėje

Paulius LEMEŽIS

Sveikinimai knygos pristatyme. Dešinėje – vyskupas Jonas Kauneckas ir dr. Laima Liucija Andrikienė

Gruodžio 16-osios vakarą Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, vyko knygos „Vertybės ir politika. Krikščioniškosios Europos šaknys“ sutiktuvės ir diskusija. Renginyje dalyvavo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, Kovo 11-osios akto signatarė, knygos sudarytoja dr. Laima Liucija Andrikienė, viena iš projekto „Pirmojo Europos kelio – Camino de Santiago – tąsa ir plėtra Lietuvoje“ iniciatyvinės grupės narių Birutė Emilija Nenortaitė bei žurnalistas Valdas Kilpys.

Renginį pradėjęs vyskupas J. Kauneckas kalbėjo apie šiandieninio pasaulio vertybes, religijos vaidmenį visuomenėje. „Krikščionis šiuolaikiniame pasaulyje dažnai jaučiasi atstumtas“, – sakė vyskupas. Anot jo, krikščionybėje deklaruojamas vertybes – šeimą, tikėjimą, meilę politikai, – besivaikant demokratinių laisvių, stengiamasi privatizuoti – paversti tikėjimą privačiu, asmeniniu, bet ne visuotiniu dalyku. Bene pagrindinis tikslas – nediskriminuoti kitų religijų išpažinėjų, prilyginant krikščionybę kitoms religijoms ar sektoms.

Plieno plokštėse įprasminti jaunojo Antano Baranausko dienoraščio puslapiai

Vytautas BAGDONAS

Tokios formos metalo plokštėse Vyskupo skvere iškaltos taisyklės, kurių laikėsi aštuoniolikmetis Antanas Baranauskas. Toms taisyklėms jis buvo neabejingas ir visą gyvenimą

Anykštėnai muziejininkai šiuos metus paskyrė poeto, vyskupo, mokslininko Antano Baranausko 180-osioms gimimo metinėms. Šio iškilaus anykštėno atminimui skirti renginiai vyks ištisus metus.

Sausio 17-ąją Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje vyko teatralizuota popietė „Didi šturmai dūšioj griaudė“, kurios metu prisiminti poeto gyvenimo epizodai, jo kūrybinis kelias. O prieš tai originaliomis metalo kompozicijomis buvo paženklintos kai kurios vietos, susijusios su vysk. A. Baranausko gyvenimu.

Jurzdiko mikrorajone, Vilniaus gatvėje, buvo įrengtas atminimo ženklas, bylojantis apie ten gimusį ir augusį A. Baranauską, kuris vėliau tapo poetu, vyskupu, kalbininku, matematiku, Šventojo Rašto vertėju... Na, o Vyskupo skvere, netoli Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos bažnyčios, atsirado keturi neįprastos konstrukcijos plieniniai skydai, kuriuose iškaltos eilutės iš aštuoniolikmečio A. Baranausko sudarytų elgesio taisyklių, kurių jis laikėsi Rumšiškėse, kai mokėsi raštininko specialybės. Tada jis jautėsi vienišas, be galo ilgėjosi gimtųjų Anykščių, savo artimųjų, draugų. Čia jis pradėjo eiliuoti pirmuosius savo kūrinėlius. Rumšiškėse gyvendamas A. Baranauskas sudarė savo elgesio taisykles „Taisyklės arba punktai 1853 metų kasdieniniams užsiėmimams ir kitiems dalykams, kurių privalau laikytis, kol būsiu mokykloje“.

Paminėjo daug metų Kolumbijoje gyvenusį kunigą Vaclovą Vaičiūną

Kun. V. Vaičiūno giminės ir būrelis Simno parapijiečių po šv. Mišių

Atmintis – nuostabus slėpinys. Jis leidžia iš užmaršties prikelti mums brangius žmones – šviesos nešėjus.

Simne  paminėtas 1934–1942 metais čia dirbęs vikaras kun. Vaclovas Vaičiūnas (1909 07 07–1934 06 17–1983 05 02). Šiais metais  sukako 105 metai nuo jo gimimo, 80 metų nuo įšventinimo į kunigus ir 30 metų nuo mirties.

Kunigo minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, kur septynerius metus jis vikaravo, buvo kaimo pradinėse mokyklose kapelionu. Renginyje dalyvavo šeši kunigo brolio Algimanto sūnūs su šeimomis, sesuo Janina Jokimaitienė ir brolio Algimanto žmona Aldona Vaičiūnienė iš Šakių, Lietuvos garbės konsulė Kolumbijoje Laima Didžiulienė, jos vyras Algis, Lino Slotkaus šeima, su kuria kun. V. Vaičiūnas bendravo, Bogotos (Kolumbija) lietuvių bendruomenės atstovė Nijolė Stasiukynienė ir nemažai Simno gyventojų.

Rikiuokitės ir pasišvęskite...

Palaimintojo Jurgio Matulaičio liturginis minėjimas ir Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos VIII konferencija

Atnašos

Sausio 27-oji yra Palaimintojo Jurgio Matulaičio mirties ir gimimo dangui diena, todėl kasmet šią dieną gausūs tikinčiųjų būriai tradiciškai renkasi į Marijampolės dramos teatro salę, kur vyksta Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos (toliau Draugija) respublikinė konferencija (kas antri metai – suvažiavimas), 12 val. aukojamos iškilmingos šv. Mišios Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo Mažojoje Bazilikoje, po to sugrįžus ir po agapės Draugijos diena tęsiasi toliau.

Šiemet konferencija prasidėjo jos vedėjų sesers Onutės Petraškaitės MVS ir Draugijos koordinatoriaus Vito Buškevičiaus pasveikinimu. Pasidžiaugta piligrimais iš Vilniaus, Kauno, Šiluvos, gausiu Telšių ir Kauno kunigų seminarijos auklėtinių būriu, rankų pakėlimu prisistatė 22 Draugijos skyriai (jauniausias kuriasi Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio parapijoje).

Laisvės įprasminimas

Ariogalos gimnazijos istorijos mokytojas ir ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyvis Andrius Bautronis

PANEVĖŽYS. Sausio 21 dieną Viešojoje bibliotekoje lankėsi vienas iš projekto „Misija Sibiras 2014“ dalyvių, Lietuvos šaulių sąjungos Ariogalos kuopos vadas bei Ariogalos gimnazijos istorijos mokytojas Andrius Bautronis. „Projektas „Misija Sibiras“ vykdomas nuo 2005 metų. Vienas pagrindinių tikslų – įamžinti lietuvių tremties vietose kalėjusių tautiečių atminimą, sutvarkyti lietuvių tremtinių kapus, susitikti ir pabendrauti su Sibire likusiais gyventi tautiečiais, – projektą trumpai pristatė 27-erių svečias. – Nors ekspedicija pasibaigė, mano misija tęsiasi ir toliau, pristatau projektą mokyklose, bendruomenėse... Ir šiandien kviečiu visus kartu pasinerti į istorijos klodus“. Pasakojimą apie tai, ką teko patirti ekspedicijos metu, A. Bautronis iliustravo skaidrėmis, kuriose chronologiškai užfiksuotos žygio akimirkos.

29-oji Ievos Simonaitytės literatūrinė premija

Iš kairės: premijos mecenatas, UAB „Mūsų laikas“ valdybos pirmininkas Rimantas Cibauskas, premijos laureatas prof. Rokas Flick‘as, I. Simonaitytės bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis

KLAIPĖDA. Sausio 23 dieną Ievos Simonaitytės bibliotekoje 29-oji I. Simonaitytės literatūrinė premija įteikta rašytojui, prof. Rokui Flick‘ui.

Premijai buvo pateikti 7 leidiniai: poeto Dainiaus Sobeckio sudaryta Leonardo Andriekaus poezijos rinktinė „100 eilėraščių“ („Versus aureus“), Jūratės Sučylaitės eilėraščių knyga „Žodžio laukai“ (KU leidykla); Arvydo Daškaus eilės ir haiku „Piramidė“ (BMK leidykla) ir dramų rinktinė (KU leidykla); telšiškio poeto Vytauto Stulpino eilėraščių knyga ,,Tolymės“ („Naujosios Romuvos“ fondas); kauniškio Laimono Inio legendos ir sakmės „Baltas kurėnas“ (Pasaulio lietuvių centras); Roko Flick’o romanas „Emma, pastoriaus duktė“ („Alma litera“) – paskutinė autoriaus sukurtos trilogijos dalis.

Kario skulptūros atkūrimas

Prie Kario skulptūros (iš kairės): Kauno projektavimo, restauravimo ir statybos instituto metalo ir medžio dirbtuvių vadovas Raimondas Bridikis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius Kęstutis Kuršelis, muziejaus Edukacijos ir informacijos skyriaus vedėja Vilija Sapjanskienė

Vasario 16 dieną 1942 metais sunaikinta Lietuvos Kario skulptūra sugrįš į Vytauto Didžiojo karo muziejaus varpų bokšto nišą. Visi skulptūros atkūrimo darbai buvo patikėti Kauno projektavimo, restauravimo ir statybos institutui. Pasak metalo ir medžio dirbtuvių vadovo Raimondo Bridikio,  buvo įdėta daug sunkaus ir kruopštaus darbo, kol pasiektas galutinis rezultatas. 2,7 m aukščio ir iki 200 kilogramų sverianti skulptūra atgimė kalvio Jono Malinausko dirbtuvėse.

 Pradėjus darbus, iš pradžių buvo išlietas molinis skulptūros modelis, vėliau liejinys pagamintas iš gipso ir tik  po to iš  vario lakštų nukaldinta skulptūra.  Kario šarvus, nukaldintus iš 2 mm storio vario lakštų, kalvis J. Malinauskas kalė pagal skulptoriaus Juozo Šlivinsko modelį. Varinė Kario skulptūra yra tuščiavidurė, iš vidaus padengta nerūdijančiu plienu, todėl kariliono bokšte stovės ilgus dešimtmečius. Šiuo metu vyksta baigiamieji skulptūros patinavimo (sendinimo) darbai.