Pro Deo
et Patria

Atmintis

Išėjęs į dangaus erdves po kruopelę išdalinęs meilę...

Bronislava Tamulynienė

Kun. Pranas Gavėnas SDB

Prie kunigo saleziečio Prano Gavėno kapo Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos, bažnyčios šventoriuje

Organizatoriai, rėmėjai, lektoriai, menininkai kartu su dvasininkais konferencijos pabaigoje džiaugėsi deramai pagerbę iškilųjį kunigą Praną Gavėną SDB

Vasario pradžioje jau penkioliktus metus ant kun. Prano Gavėno SDB (1918 10 11–1949 07 03–2000 02 07) kapo Alytaus Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos, bažnyčios šventoriuje sušvito žvakių liepsnelės. Gėlių puokštėmis bei vainikais jį papuošė miesto savivaldybės meras Jurgis Krasnickas, vicemerė Nijolė Makštutienė, Švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas, Kunigo Bosko saleziečių – Šv. Pranciškaus Salezo Draugijos – atstovai kunigai Maksimas Bianko (Massimo Bianco), Alesandras Barelis (Alessandro Barelli) ir Petras Dumbliauskas. Pagarbos žodžius tarė Alytaus dekanas garbės kanauninkas Arūnas Užupis. Bendra malda suvienijo tikinčiuosius prie alytiškių mylimo saleziečio kapo.

Angelų Sargų bažnyčioje

Kun. P. Gavėno SDB pagerbimo iškilmės vasario 7-ąją vėliau persikėlė į Šv. Angelų Sargų bažnyčią. Joje šv. Mišias koncelebravo Lietuvos saleziečių Vilniaus namų direktorius kun. M. Bianko SDB, saleziečiai Vilniaus Šv. Jono Bosko parapijos klebonas A. Barelis SDB bei Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčios altaristas kun. P. Dumbliauskas SDB, Alytaus dekanas g. kan. Arūnas Užupis, Šv. Brunono parapijos klebonas kun. Valdas Simanaitis. Pamoksle kun. P. Dumbliauskas SDB priminė prasmingą kun. P. Gavėno SDB gyvenimo kelią. Penkiolikmetis P. Gavėnas iš Zapalimų kaimo (Kalvarijos parapija) Saleziečių Draugijos patriarcho kun. Antano Skelčio SDB paskatintas, 1933 metais išvyko į Italiją, įstojo į Saleziečių Draugiją. Baigęs mokslus, 1949 metais Italijoje įšventintas kunigu ir gyvenimą pašventė Dievui, kovai už Lietuvos laisvę, misijoms užsienio kraštuose.

Nuo 1971 metų kun. P.Gavėnas SDB dirbo Brazilijoje, San Paulo lietuvių Vila Zelinos parapijoje. Tapęs Šv. Kazimiero parapijos klebonu šventojo Kazimiero jubiliejaus proga visais įmanomais būdais stengėsi garsinti Lietuvos globėją ir Lietuvą, kenčiančią okupacijos gniaužtuose. Jo valia ir pastangomis Brazilijos žmonės pradėjo plačiau domėtis Lietuva. Plačiai po Braziliją pasklido jo parašyta knyga „Sao Casimiro“ („Šventasis Kazimieras“). Jis prisidėjo prie lietuvių kalbos ir kultūros kurso įvedimo San Paulo popiežiškajame katalikų universitete. Pats tapo San Paulo valstijos žurnalistų sąjungos nariu, priimtas į Brazilijos rašytojų sąjungą, jam suteikta San Paulo valstijos Istorijos akademijos narystė. Kunigas išleido trumpą apybraižą „Lietuva – Marijos žemė“, 1977-1988 metais redagavo žurnalą „Mūsų Lietuva“. Iš jo tekstų, knygelių „Kūčios“, „Teofilius Matulionis“ ir kitų, išverstų į portugalų kalbą, brazilai daug sužinojo apie Lietuvą. Kunigas ir saleziečių vienuolis buvo laimingas, gavęs „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“, prasiskverbusios pro geležinę sieną, sąsiuvinius. Brazilijoje buvo pastebėta aktyvi jo veikla. 1985 metais kun. P.Gavėnas SDB apdovanotas Brazilijos kultūrinio centro medaliu, 1986 metais – Brazilijos lietuvių bendruomenės garbės pažymėjimu, 1988 metais – Brazilijos vėliavnešio bendruomenės diplomu. Jis buvo ir kovotojas dėl lietuviškų pamaldų Seinų bazilikoje, apie tai parašė laišką popiežiui Jonui Pauliui II.

1991 metais sugrįžęs į Lietuvą, dvasininkas nuo 1992 metų tarnavo Alytaus Šv. Angelų Sargų ir Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos, parapijose, atnaujino „Saleziečių žinių“ žurnalo leidimą, rašė knygas jaunimui, straipsnius apie Šv. Jono Bosko idėjas regiono laikraščiams, nagrinėjo religijos, doros temas, aktyviai dalyvavo vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio veikloje, organizavo vasaros stovyklas jaunimui, mieste įsteigė Lietuvių katalikų akademijos skyrių. Kun. P. Dumbliauskas savo Draugijos brolį P. Gavėną pavadino vyturiu, iščiulbėjusiu Lietuvai laisvės pavasarį: „Tu laimę ir šviesą Tėvynei nešei, kol užgeso tavo lange žiburiai...“

Už nuopelnus Lietuvai ir Alytui visuomenės dorinio ugdymo srityje kun. P. Gavėnui SDB po mirties suteiktas Alytaus miesto Garbės piliečio vardas, prie Šv. Angelų Sargų bažnyčios pakabinta bei pašventinta marmurinė atminimo lenta.

Apie Dievui ir Lietuvai pašvęstą kun. P. Gavėno SDB gyvenimą liudijo ir kun. A. Barelis. Anot jo, kunigas siekė kilnių idealų, turėjo daug pedagoginės išminties. Šiltas tėviškas žodis, gerumo ir gailestingumo kupina širdis kvietė atgimti ir prisikelti, ypač jaunimą. „Jo meilė buvo ne tik teorinė, bet ir labai konkreti. Kiekvienas iš mūsų esame Dievo bendradarbiai. Tai yra didžiausia kunigo gyvenimo pamoka mums“, – pažymėjo salezietis iš Vilniaus.

Dvasininkų istorijos ekspozicija

Kun. P. Gavėno atminimo renginio tęsinys vyko miesto teatre. Birštono sakralinio muziejaus vedėja dr. Roma Zajančkauskienė pristatė ekspoziciją apie iškilius XX amžiaus Lietuvos Katalikų Bažnyčios dvasininkus – arkivyskupą Teofilių Matulionį, kun. Praną Gavėną SDB, tėvą Stanislovą, vyskupą Juozapą Matulaitį, kardinolą Vincentą Sladkevičių MIC, mons Kazimierą Vasiliauską ir kitus. „Visų jų gyvenimai paženklinti kančia, pažeminimu dėl meilės Dievui ir Tėvynei. Tebus jie mums tarsi toji arka, po kuria nuolat skambės dangiškųjų sferų muzika, Dievop keliančios sielos muzika“, – baigdama linkėjo parodos kuratorė.

Paskui teatro salėje kalbėjo miesto meras Jurgis Krasnickas: „Džiugu, kad toks iškilus kunigas meilę ir šilumą dalino mūsų krašto žmonėms. Garbė Lietuvai ir Alytui, turėjus tokį dvasios milžiną“.

Dialogo kultūra ir tikėjimo vertybės

Miesto teatre renginį vedė Šv. Benedikto gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Jaciunskienė, programą parodė moksleiviai. Visų rankose – žvakių liepsnelės, lūpose – prasmingi žodžiai: „Aš būsiu tavo židinio ugnelė...“, „Be tikėjimo žmogus – tik nereikšmingas skaičius...“, „Nešu Dievą į Lietuvą...“ Jaudinančiai skambėjo gimnazistės Indrės Kirkliauskaitės, septintokės Vakarės Dimšaitės dainos. Širdis suvirpino daina „Laisvė“, sklindanti iš septintos klasės mokinio Edvino Lukšio širdelės. Rodos, ir angelai danguje šių dainorėlių melodijų klausėsi.

Vėl kelionė į praeitį. Kun. P. Gavėno SDB veiklos aktualumą šiandien bei dialogo kultūrą analizavo Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos lektorė, docentė, socialinių mokslų dr. Alma Stasiulevičiūtė. „Kunigo credo buvo trys vertybės: dialogas, dėkingumas ir džiaugsmas. Jo pokalbiai su kitais nebūdavo nei „triuškinantys argumentai“, nei įkyrus moralizavimas, o tik mąstymą įskelianti kibirkštėlė iš pastoracinės ir gyvenimiškosios, linksmos ar skaudžios savo patirties. Tai jam padėdavo prikelti ne vieną palūžusį daigą. Dėkingumas grįžta bumerangu. Tai – vaistas nuo pykčio, nepasitenkinimo, bereikalingo zyzimo. Džiaukimės smulkmenomis, ir su jumis džiaugsis visas pasaulis. Džiaukimės tikėjimo laisve, žmonėmis, nuoširdžiai dirbančiais Lietuvai, naujomis technologijomis, pasauliu be sienų... Ir visas mūsų dienas lydės giedros ramybės dvelksmas“, – sakė lektorė.

Dievui pašvęsto gyvenimo metų svarba

Dievui, Lietuvai ir pasauliui pašvęstą gyvenimą liudijo bei trumpai savo vienuolijų istoriją virtualioje erdvėje (skaidrėmis) demonstravo Vilniaus Saleziečių Draugijos atstovai: Šv. Jono Bosko parapijos klebonas kun. A. Barelis ir Saleziečių namų direktorius kun. M. Bianko, Šv. Elzbietos seserų vienuolijos Alytaus namų atstovė sesuo Emanuela Pietrašun, Šv. Vincento Pauliečio Gailestingųjų seserų vienuolijos Miroslave (Alytaus r.) atstovė sesuo Rubelinda Varela. Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų Rumbonyse (Alytaus r.) vienuolijos atstovė sesuo Ramutė Račkauskaitė ir Lietuvos Pasauliečių pranciškonų ordino Vilkaviškio regiono Alytaus Šv. Angelų Sargų brolijos atstovė sesuo Natalija Vitkauskienė gyvu žodžiu pasidalino savo vienuolijų veiklos patirtimi.

Kun. P. Gavėno SDB atminimui skirtas eiles skaitė literatų klubo „Tėkmė“ pirmininkė Emilija Lukšytė-Krušinienė, narės Mudita Makaveckienė, Onutė Baltrukevičienė.

Trečiojo amžiaus universiteto vokalinis ansamblis „TAU“ kartu su vadovais Audrone Venckūniene ir Aliu Krūveliu tautiškai pasipuošęs dovanojo švelnias lyrines liaudies dainas kun. P. Gavėno atminimui.

Pasėta meilė pasiliko širdyse

Alytaus krašte iškilaus saleziečio pasėta meilė rado atgarsį ne tik jį pažinojusių bei su juo bendravusių žmonių širdyse. Tarytum švyturys, ženklinantis Dievo ir artimo meilės uostą, jis paskatino atsiliepti bei sutelkė renginyje grupę garbių organizatorių bei rėmėjų. Derėtų juos paminėti. Tai – Alytaus meras J. Krasnickas, dekanas g. kan. A. Užupis, Kunigo Bosko saleziečių Draugijos nariai iš Vilniaus kunigai A. Barelis ir M. Bianko, Šv. Benedikto gimnazijos direktorius Vytautas Bigaila, Alytaus mokslininkų draugijos „Vizija“ pirmininkas dr. Kazimieras Sventickas, Trečiojo amžiaus universiteto direktorė Janina Ingelevičienė, apskrities literatų klubo pirmininkė Emilija Lukšytė-Krušinienė, Dainavos krašto ateitininkų valdybos pirmininkas Almantas Geležius, VšĮ „Dienos namai“ direktorė Kristina Bondareva, dekanato vienuolijų atstovės. Nuoširdžios šių žmonių pastangos padėjo jau penkioliktus metus deramai prisiminti garbingąjį salezietį. Per neakivaizdinį pokalbį su kun. P. Gavėnu SDB tarsi pažvelgta į tautos moralinę būseną.

Kitame numeryje – plačiau apie tai, kaip kun. P. Gavėnas SDB 1980 metais parašė laišką Šventajam Tėvui dėl lietuvių religinės padėties Seinuose.

Alytus
Algio Adomaičio nuotraukos

© 2015 „XXI amžius“