2015 m. gegužės 8 d.    
Nr. 18
(2138)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Laiškai – nykstanti neįkainojama vertybė

Paulius LEMEŽIS

Maironio atvirlaiškis Marcelei

Juliaus Kaupo laiškas Henrikui Nagiui

Vienas seniausių laiškų muziejuje

KAUNAS. Maironio lietuvių literatūros muziejuje veikė edukacinė paroda ,,Laiškai žmonėms ir apie žmones“. Čia buvo galima pamatyti XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios rašytojų, literatų laiškus, atvirlaiškus, sveikinimus, raštelius, adresuotus kitiems žymiems to meto visuomenininkams. Renginyje buvo apdovanoti akcijos ,,Rašau laišką rašytojui“ laureatai, vyko literatūrinė-muzikinė programa, buvo dalijamasi patirtimi, pasakojimais ir įdomiais faktais apie susirašinėjimus bei kalbama apie laiškų vaidmenį šiandien ir anksčiau.

Šiandien ranka rašytus laiškus keičia naujosios technologijos: vis dažniau laiškai rašomi elektroniniu paštu, telefonu siunčiamos trumposios žinutės, bendraujama socialinių tinklų pagalba. Tačiau, besinaudojant naujosiomis technologijomis, pamirštamas autentiškas laiško formatas: ranka rašytame laiške geriausiai atsiskleidžia savitas raštas, parinktas lapas, kvapas, piešiniai ar atvirukai, įamžinti atsiminimai – visa tai neturės tokios reikšmės internete, kompiuteryje ar kitoje skaitmeninėje laikmenoje. Edukacinėje parodoje ,,Laiškai žmonėms ir apie žmones“ eksponuoti Maironio, Ievos Simonaitytės, Jono Aisčio, Juliaus Kaupo, Antano Vienuolio, Antano Gustaičio, Bernardo Brazdžionio, Jurgio Blekaičio, Sigito Gedos, Povilo Višinskio, Balio Sruogos, Gražinos Tulauskaitės, Antano Miškinio ir kitų rašytojų, visuomenės veikėjų laiškai, atvirlaiškiai, rašteliai. Pristatyti Maironio lietuvių literatūros muziejaus fonduose saugomi unikalūs eksponatai labai įdomūs, informatyvūs. Skaitant laiškus, galima atkurti praeityje gyvenusių asmenybių kasdienybės detales, pomėgius, gyvenamąją aplinką, aktualias jų epochos problemas, ryšius tarp žmonių. Šalia laiškų parodoje pateikiami įvairūs vaizdingi atvirukai, atvirlaiškiai su paveikslėliais, nuotraukomis, asmeniniai daiktai, adresatų ir adresantų nuotraukos, autorių kūryba. Tai suteikia galimybę įsivaizduoti praėjusio amžiaus gyvenimą, kultūrą.

Po edukacinės parodos ,,Laiškai žmonėms ir apie žmones“ pristatymo buvo paskelbti ir apdovanoti įdomiausių akcijos ,,Rašau laišką rašytojui“ laiškų autoriai. Įvairių Lietuvos mokyklų moksleiviai (jų buvo net 93) rašė laiškus rašytojams ir siuntė į Maironio lietuvių literatūros muziejų, o dešimties geriausių, originaliausių laiškų autoriai buvo pasveikinti ir apdovanoti. Laureatai skaitė savo laiškus, dalinosi mintimis apie laiško žanrą ir jo išskirtinumą.

Savo asmenine nuomone apie laiškų svarbą dalinosi fotografas, poetas bei visuomenininkas Ričardas Šileika. Jis papasakojo savo asmeninę laiškų rašymo istoriją (kaip 1985 metais pradėjo susirašinėti laiškais su D. Lapkute, kaip 1993-iaisiais pradėjo rašyti atvirlaiškius ir kaip tai tapo neatsiejama jo gyvenimo dalimi). Laiškų ir atvirlaiškių svarbą rašytojui bene geriausiai iliustruoja jo paties knyga ,,Atvirlaiškiai“, kurioje sudėti įdomiausi, originaliausi R. Šileikos išsiųsti ir gauti atvirlaiškiai.

Renginio dalyvių ir svečių pastebėjimus, nuomones apie laiškų svarbą papildė muzikinė-literatūrinė programa, kurią atliko aktoriai Vytautas Gasiliūnas, Simona Bladženauskaitė, Edita Niciūtė ir Jonas Baranauskas. Programos metu buvo skaitomi įvairių XIX–XX amžių visuomenininkų laiškai, susirašinėjimai. Itin jaukią atmosferą kūrė įtaigūs aktorių balsai bei pianino garsai.

Po renginio dalyviai turėjo galimybę parašyti laišką draugui ar giminaičiui tiesiog iš muziejaus: čia buvo popieriaus, vokų, rašiklių, atspaudų. Maironio lietuvių literatūros muziejaus administracija pažadėjo parašytus laiškus nemokamai išsiųsti nurodytiems adresatams kol veikė edukacinė paroda ,,Laiškai žmonėms ir apie žmones“.

Nuotraukos iš Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvo

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija