Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Pro Deo
et Patria

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Tarnystė vargstantiems ir kenčiantiems

Generalinės „Caritas Internationalis“ asamblėjos bruožai

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus remia „Caritas“ pasaulinę kovos prieš badą kampaniją

Didelis Popiežiaus dėmesys

Tai, kad popiežius Pranciškus prieš savaitę Romoje vykusią 20-ąją Generalinę pagrindinės Katalikų Bažnyčios socialinės paramos organizacijos „Caritas internationalis“ asamblėją pradėjo aukodamas šv. Mišias, rodo ypatingą šios ir Lietuvoje gerai pažįstamos struktūros vertinimą. Juk paprastai vykstant kokios nors Vatikano ar kitos bažnytinės struktūros suvažiavimui, Šventasis Tėvas tik trumpam su delegatais susitinka jiems skirtoje audiencijoje, pasako kalbą su atitinkamais palinkėjimais. Popiežiaus vadovaujamomis pamaldomis Šv. Petro bazilikoje pradedami tik išskirtinės svarbos renginiai, pavyzdžiui, Vyskupų Sinodai. Todėl viso pasaulio karitiečiai tokiu Šventojo Tėvo dėmesiu turi didžiuotis bei jausti didelę įpareigojančią atsakomybę savo veikloje. Gegužės 12 dieną Vatikano katedroje aukotose šv. Mišiose dalyvavo beveik 400 kas ketveri metai vykstančios asamblėjos delegatų, atstovavusių 165 nacionalinėms „Caritas“ organizacijoms. Pasaulyje yra daugiau kaip du milijonai bendradarbių ir talkininkų. Beje, 165-ąja „Caritas Internationalis“ nare tapo jauniausia Afrikos valstybė Pietų Sudanas, viena skurdžiausių ir pilietinių konfliktų kankinama šalis, kuriai tikėjimu ir artimo meile grindžiama parama labai reikalinga. Iki gegužės 17 dienos vykusioje Generalinėje „Caritas Internationalis“ asamblėjoje delegatai apsvarstė per pastaruosius ketverius metus atliktus darbus, priėmė naują strateginių krypčių veiklos programą, išrinko vadovybę kitai kadencijai.

Ateik, Tiesos Dvasia!

Kun. Vytenis Vaškelis

Kalėdos ir Velykos – svarbiausios šventės. O Sekminės? Be Šventosios Dvasios nebūtų nei Kristaus gimimo, nei Jo prisikėlimo iš numirusiųjų. Jei nebūtų Švenčiausios Trejybės trečiojo Asmens, niekas neegzistuotų – net pats Dievas. Jis yra nedalomas, ir Dievas Dvasia drauge su Dievu Tėvu bei Dievu Sūnumi egzistuoja amžinai. Atsiribojame nuo žmogiško mąstymo paviršutiniškumo: Trejybės Asmenys nėra trys dievai, bet viena aukščiausioji Būtybė – Viešpats, nuolat pasiliekantis dieviškoje malonėje. Pasak Bažnyčios mokymo, „Dievą išpažįstame vieną, bet ne vienasmenį“.

Trijų Asmenų prigimties pagrindas yra tas pats – dieviškas, bet Jų veikimo pobūdis esti savitas. Katekizme skaitome: „Dievas Tėvas yra ne vien Kūrėjas, Jis nuo amžių yra Tėvas santykyje su savo vienatiniu Sūnumi, kuris savo ruožtu yra nuo amžių Sūnus tik santykyje su savo Tėvu: „Niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus panorės apreikšti“ (Mt 11, 27).

Tarptautinis karių piligrimų susitikimas

Lietuvos kariai tarptautiniame karių piligrimų susitikime Lurde

Gegužės 14–18 dienomis 45 Lietuvos kariai dalyvavo 57-ajame tarptautiniame karių piligrimų susitikime Lurde, Prancūzijos pietuose, Pirėnų papėdėje. Marijos apsireiškimo vietovėje ir visame pasaulyje garsiame piligrimų centre buvo galima išvysti daug ir įvairių kariuomenių uniformų, dalyvavo 12 tūkst. karių ir jų artimųjų. Šiemet čia vykusiuose renginiuose drauge su kariais piligrimais dalyvavo ir apaštalinis Ordinariato administratorius arkivyskupas Gintaras Grušas, kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas bei vyriausiasis kariuomenės puskarininkis Dainius Snarskis. Į piligrimystę buvo užregistruota ir beveik penkios dešimtys karių iš Lietuvos. Kasmetiniame penkių dienų renginyje buvo švenčiamos iškilmingos šv. Mišios, vyko Švč. Sakramento ir Marijos procesijos, ligonių palaiminimas, pagerbti žuvusieji kariai, buvo einamas ir apmąstomas Kryžiaus kelias, grojo įvairių šalių kariniai orkestrai. Tarp piligrimystės dalyvių buvo per 70 sužeistų ar sunkiai sergančių karių, kurie pasimeldė prie Lurdo Apsireiškimo uolos; šeštadienį pasikrikštijo 42 asmenys, daugiausia kariai, ir per 70 gavo Sutvirtinimo sakramentą.

Pagerbimas Rūdšilio girioje ir Valkų kalvose

Romas BACEVIČIUS

Šv. Mišias už Lietuvos partizanus Rūdšilio girioje aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, koncelebravo kun. Algirdas Dauknys

Praėjusį penktadienį, gegužės 15 dieną, Lekėčiuose (Šakių r.), Rūdšilio girioje, vyko Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos renginys „Sakalai parskrido“, skirtas 100-osioms partizano ir žurnalisto Julijono Būtėno gimimo metinėms paminėti.

Sugiedojus Lietuvos himną, 10.30 val. šv. Mišias už Lietuvos partizanus aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, koncelebravo kun. Algirdas Dauknys, dalyvavo Lekėčių klebonas kun. Audrius Kurapka. Pamoksle vyskupas džiaugėsi gausiu susirinkusiųjų būriu, šauliais ir laisvės kovotojais, ypač jaunimu, ėjusiu į šią vietą kelis kilometrus pėsčiomis, važiavusiu dviračiais, pasakojo apie J. Būtėno gimtinę (išsamiau apie tai rašėme tekste „Žurnalistas ir laisvės kovotojas“, „XXI amžius“, nr. 12), priminė, kad to krašto vyrai Nepriklausomybės pradžioje, norėdami apsiginti nuo okupantų, buvo įkūrę Joniškėlio Respubliką, todėl ta Tėvynės meilės dvasia auklėtas J. Būtėnas buvo tikras Lietuvos patriotas, nepabūgęs už ją paaukoti gyvybę. Vysk. J. Kauneckas pabrėžė, kad J. Būtėnas galbūt daugiau Lietuvai galėjo nuveikti, jei būtų likęs gyvas – juk jis, baigęs gimnaziją, jau mokėjo kelias užsienio kalbas, „XX amžiaus“ ir kituose laikraščiuose pateikė puikias pasaulio įvykių apžvalgas, net karo metais siųsdavo reportažus iš Berlyno. Jis buvo ateitininkas, laikėsi šūkio „Visa atnaujinti Kristuje“. Kai Tėvynė atsidūrė pavojuje, nepabijojo eiti jos ginti. Vyskupas priminė šias dienas, kai skelbiamas šauktinių sąrašas į Lietuvos kariuomenę, o dalis vaikinų nori išsisukti. Galbūt ne visi įsivaizduoja, kokius okupantų žiaurumus teko patirti lietuvių tautai, todėl spyriojasi, bet jei ir dabar panašiai atsitiktų, turbūt ir šie vaikinai drąsiai eitų ginti savo Tėvynę. Vysk. J. Kauneckas priminė ir kun. Alfonsą Lipniūną, karo metais aktyviai kalbėjusį prieš okupantus nacius. „Ar ne todėl Lietuvoje nepavyko sudaryti SS dalinio?“, – klausė vyskupas. Šv. Mišiose giedojo Lekėčių bažnyčios choras, vadovaujamas Mildos Lepševičiūtės.

Kalniškės mūšio minėjimas

Minėjimo Kalniškės mūšio vietoje dalyviai

Minint Partizanų pagerbimo, Kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, praėjusį šeštadienį, gegužės 16-ąją, Kalniškės mūšio vietoje (Lazdijų r.) trumpam atgijo Lietuvos partizanų rezistencijos epizodai. Prieš 70 metų vykusio Kalniškės mūšio vietoje buvo pagerbti visi partizaninio judėjimo dalyviai, mūšio vietoje surengta kovų inscenizacija.

Šventinis renginys prasidėjo Lazdijų savivaldybės Nepriklausomybės aikštėje. Čia po iškilmingos vėliavų pakėlimo ceremonijos Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai pristatė specialiai šių metų Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai sukurtą programą, o Sausumos pajėgų orkestras atliko muzikinę programą. Renginio dalyviai buvo kviečiami apžiūrėti karinę techniką ir ginkluotę. Vėliau tradiciškai iš Lazdijų Nepriklausomybės aikštės Kalniškės mūšio vietos link išlydėti dviratininkai bei bėgikai. Šiemet įveikti 25 km trasą ryžosi 38 dviratininkai. Bėgančiųjų visą 15 km trasą buvo 9, pusę trasos – 8 km – 15 bėgikų.

Pagrindinė Kariuomenės ir visuomenės šventė

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė su šventės Marijampolėje dalyviais Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka

Gegužės 17 dieną, sekmadienį, Marijampolės J. Basanavičiaus aikštėje vyko vienas didžiausių metų Lietuvos kariuomenės renginių – Kariuomenės ir visuomenės šventė. Daugiatūkstantinė minia turėjo galimybę stebėti net dvi karines operacijas, susipažinti su Lietuvos kariais ir šiuo metu Lietuvoje dislokuotais NATO sąjungininkais – JAV, Portugalijos, Vokietijos, Italijos ir Norvegijos kariais.

Šventės pradžią paskelbė praskrendantys Italijos ir Norvegijos karinių oro pajėgų naikintuvai. Po NATO sąjungininkų skrydžio iš istorinės patrankos buvo paleistas šūvis. Atidarymo ceremonijoje pasirodė Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai. Jie pristatė visiškai naują, dar niekur nerodytą ir specialiai Kariuomenės ir visuomenės šventei parengtą parodomąją programą su stilizuotomis salvėmis.

Vyskupas susitiko su mokiniais

Vyskupas Kęstutis Kėvalas ir Šv. Jurgio bažnyčios klebonas kun. Artūras Stanevičius susitikime su mokyklos-darželio „Obelėlė“ bendruomene

Kasdien savo grožiu mus stebina gamta. Lyg netyčia pražydo ankstyvosios vyšnios sakuros, obelys. Tas žydėjimas, rodos, pirmą kartą jį regėtum, giliai sielon įkrinta. Jis visada toks nesulaikomas ir trumpas. Vėjas pažeria žiedlapius po kojomis. Eini, džiaugiesi žiedų baltumu, o medžiai jau skuba megzti vaisius.

Mokyklose mokiniai pradėjo planuoti atostogas. Jie pabirs į skirtingas puses, palikę klasėse tylą, nesulaikysi. Kol dar mokiniai mokyklose, neišsibarstę, su Kėdainių Šv. Jurgio parapijos mokyklų bendruomenėmis susitikti atvyko vyskupas Kęstutis Kėvalas.

Mokyklos-darželio „Obelėlė“ mokiniams sunku buvo tą dieną išsėdėti pamokose ramiems. Vis smalsavo: kada atvažiuos, kokia mašina, kaip reikės elgtis? Labai neįprastas pradinukams žodis „vyskupas“. Visai nestebina tas jaudulys, nes pirmą kartą mokykla priima tokį garbų svečią.