2015 m. birželio 19 d.    
Nr. 24
(2144)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Taikdariška Šventojo Tėvo misija

Mindaugas Buika

Popiežiaus Pranciškaus ir Rusijos
prezidento Vladimiro Putino
susitikimas Vatikane. Vertėjauja
lietuvis mons. Visvaldas Kulbokas

Rusijos prezidento vizitas

Popiežiaus Pranciškaus taiką ir susitaikinimą skatinantis mokymas vėl susilaukė plataus dėmesio bei palaikymo dėl savo krikščioniško objektyvumo ir nešališkumo bei visuotinės reikšmės. Tai atsiskleidė jo susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu kaip ir per vienos dienos apaštalinį vizitą į Bosnijos ir Hercegovinos sostinę Sarajevą išsakytose mintyse. Beje, birželio 10 dieną įvykusi V. Putino audiencija pas Šventąjį Tėvą buvo jau penktasis jo apsilankymas Vatikane: 2000 ir 2003 metais susitikta su popiežiumi Jonu Pauliu II, 2007-aisiais su Benediktu XVI, o 2013 metų lapkričio 25 dieną pirmą kartą apsilankyta pas popiežių Pranciškų. Taigi, šiuo atžvilgiu Stačiatikių Bažnyčiai artimas dabartinis Rusijos vadovas gerokai pralenkia kitus didžiųjų valstybių lyderius, tik gaila, kad tie vizitai nepriartina laukiamo istorinio Romos popiežiaus ir Maskvos patriarcho susitikimo. Štai ir artėjant birželio 10 dienos įvykiui, Maskvos patriarchato atstovas žiniasklaidai sakė, jog diskusijos dėl galimo Popiežiaus ir patriarcho susitikimo niekada nebuvo pašalintos iš darbotvarkės, tačiau datos nustatymui reikia išspręsti kai kuriuos klausimus abiejų Bažnyčių santykiuose“. Ir kadangi pirmiausia kalbama apie Ukrainos rytų katalikus, tai dabar, vykstant kariniam konfliktui toje posovietinėje šalyje, minėto susitaikymo galimybė bent artimiausioje ateityje yra menka.


Didi tikėjimo dorybė

Kun. Vytenis Vaškelis

Evangelijoje rašoma, kad Kristus ilsėjosi plaukiančioje valtyje. Ežere ūmai pakilo didžiulė vėtra. Jo mokiniai sutriko ir, manydami, kad tuoj nugarmės į dugną, pradėjo šaukti: „Mokytojau, žūstame!“ (plg. Mk 4, 38). Jėzus bematant sustabdė vėtros šėlsmą ir sugėdino juos tardamas: „Argi jums tebestinga tikėjimo?!“ (Mk 4, 40).

Pasak Bažnyčios katekizmo, pirmasis Dievo įsakymas reikalauja stiprinti savo tikėjimą, visomis išgalėmis jį saugoti ir atmesti visa, kas jam priešinga. Tikėjimui nusidedama įvairiai: „Valingos tikėjimo abejonės jo nebepaiso arba atsisako laikyti tiesa, ką Dievas yra apreiškęs ir Bažnyčia nurodo tikėti. Nevalingai abejojantis žmogus yra neryžtingas tikėti, vengia įveikti priekaištus tikėjimui arba jaučia neaiškaus tikėjimo keliamą nerimą. Sąmoningai palaikomas abejojimas gali visai aptemdyti dvasią. Netikėjimas yra apreikštosios tiesos nepaisymas arba valingas atsisakymas jai pritarti“.


Dievas mano valtyje

Kun. Nerijus PIPIRAS

Irtis į krantą... Gyvenimo kelionė... Išgirdus tokį pasakymą galbūt ne vienam sukirba mintis, kad tai – be galo daug sąnaudų reikalaujanti kelionė, o galbūt tai – kelionė, apie kurią daugelis svajoja.

Galbūt visi atsakymai teisingi. Juk tai – kaskart kitokia kelionė, bet su Dievu. Tiesa, evangelistas Morkus kažkaip keistai kalba, kad Jėzus tuomet buvo pavargęs. Galbūt tai – paradoksų kelionė su pavargusiu Dievu. Natūraliai kyla klausimas, ar Dievas iš viso gali pavargti? Kas Jį vargina? Žmonių nesupratimas, abejingumas... Ir kokia ta Jo miego spalva?

Šie klausimai – lyg horizontas, mąstant apie evangelinį audros nutildymą. Mes iriamės į krantą. Tai yra mūsų viltis. Dažnai mūsų kasdienybės laivelį blaško audros, siaučia priešingas vėjas. Atrodo, kad pražūtingi vandenys kėsinasi jį vien tik skandinti. Tačiau tas laivelis, ta Bažnyčios valtelė, visad plaukia prieš srovę. Ji sugeba tai daryti, nes yra Gyva, nes joje yra Gyvasis, nes Jis yra tikrasis valtelės vairininkas. Deja, neretai atrodo, jog Jis pačiu sunkiausiu ir sudėtingiausiu momentu drįso paprasčiausiai užmigti...


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija