2015 m. rugsėjo 4 d.    
Nr. 32
(2152)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


XXI Amžius


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Pro Deo
et Patria


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją



 

Šiame numeryje:

Kelionė į Medžiugorję

„XXI amžiui“ – ketvirtis amžiaus

1990 metų rugsėjo 6-ąją pasirodė pirmasis krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraščio „XXI amžius“ aštuonių puslapių numeris, kurio tiražas buvo 20 tūkst. egzempliorių. Didžiąją jo dalį išpirko Šiluvos atlaidų maldininkai. Pirmaisiais metais „XXI amžius“ ėjo dukart per mėnesį, vėliau ėmė eiti dažniau, net po dukart per savaitę, storėjo iki 40 puslapių, tapo spalvotas, tačiau mažėjo jo tiražas. Krikščioniškos spaudos leidimo aplinkybės vis blogėjo. Jeigu Atgimimo ir pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais katalikiška spauda buvo graibstoma tiesiogine to žodžio prasme, tai po 25 metų kai kurių nebeliko, o „XXI amžius“ neišeina nė 4 tūkst. egzempliorių tiražu. Ištikimiausi skaitytojai iškeliauja pas Viešpatį, naujų mažai teatsiranda, nors vis dar pasitaiko nieko apie tokį laikraštį nežinančių uolių katalikų. Vykstant nuožmiai konkurencinei kovai, laikraštis priverstas atkakliai kovoti už būvį. Džiaugiamės, kad, nepaisant daugybės sunkumų, ir dabar, nors „sulysę“, sumažėjus formatui bei dėl to ir kokybei, sulaukiame moralinės, o kartais ir materialinės paramos iš skaitytojų Lietuvoje ir užsienyje. Džiaugdamiesi mūsų jubiliejumi, sveikiname visus „XXI amžiaus“ skaitytojus.


Žengimas pirmtakų keliu

Apie popiežių šv. Jono Pauliaus II ir Benedikto XVI gamtosauginį mokymą

Mindaugas Buika

Taika su Dievu ir Jo kūrinija

Katalikų Bažnyčioje paminėjus pirmąją Pasaulinę maldos už kūriniją dieną, rugsėjo 1-ąją, yra svarbu pabrėžti, kad ši popiežiaus Pranciškaus iniciatyva ir jo enciklikos „Laudato Si“ (apie rūpinimąsi bendraisiais namais) paskelbimas buvo svarbus bažnytinio gyvenimo įvykis, logiška jo pirmtakų mokymo tąsa ir tolesnis vystymas. Gamtos apsaugos tema buvo ypač aktualiai aptariama XX amžiaus pabaigos ir XXI amžiaus pradžios popiežių šv. Jono Pauliaus II ir Benedikto XVI socialinėse enciklikose ir kituose dokumentuose, nes kaip tik tuo metu visu aštrumu iškilo gresiančios ekologinės katastrofos pavojai bei būtinumas prisiimti moralinę atsakomybę, kad padėtis būtų ištaisyta dėl ateities kartų saugumo. Kaip tik prieš 25 metus, 1990-ųjų Pasaulinės taikos dienos proga, popiežius Jonas Paulius II paskelbė kreipimąsi „Taika su Dievu kūrėju – taika su kūrinija“, kurį pagrįstai galima laikyti pirmuoju išsamiu gamtosaugos klausimus nagrinėjančiu Bažnyčios dokumentu. Lygiai po 20 metų, minint 2010-ųjų Pasaulinę taikos dieną, popiežius Benediktas XVI paskelbė kreipimąsi „Jei nori puoselėti taiką, saugok kūriniją“, kuri kartu su anksčiau minėtu dokumentu yra laikytini tvirtu dabar popiežiaus Pranciškaus išsakyto gamtosauginio mokymo pamatu su visais socialiniais ir bendražmogiškais jo aspektais.


Pabėgėliai – testas sąžinei

Kun. Vytenis Vaškelis

Kai gimusiam Dievui Sūnui grėsė mirtinas pavojus, Šventoji Šeima rado prieglobstį Egipte (Mt 2, 14). Kai po Antrojo pasaulinio karo daug lietuvių, atsidūrę Vokietijoje (beje, tėvynainių pabėgėlių 1947 metais Vakarų Europoje buvo 850000), beveik dešimtmetį gyvendami sunkiomis laukimo sąlygomis galiausiai gavo leidimus emigruoti į kitas sąjungininkų šalis, jie ne tik išsigelbėjo nuo susidorojimo okupuotoje gimtinėje, bet, būdami svetur, liudijo krikščionišką tikėjimą, puoselėjo tautines vertybes ir tikėjo Lietuvos atgimimu.

Kiekvienas žmogus yra tarsi pabėgėlis: vidinio balso ir dieviškos malonės yra šaukiamas palikti nuodėmingo gyvenimo būdo lagerį ir pagaliau išdrįsti peržengti Gerojo Ganytojo ganyklos slenkstį. Čia delsimas nepateisinamas, nes priešas kaip riaumojantis liūtas (1 Pt 5, 8) nepavargsta tykodamas savo aukos. Europos Sąjungos šalių vadovus užgriuvo išbandymas: iš Šiaurės Afrikos ir Viduriniųjų Rytų tūkstančiai žmonių dėl nepakeliamai sunkių ir gyvybei pavojingų sąlygų savo krašte, rizikuodami nuskęsti jūroje ar, pavyzdžiui, uždusti transporto priemonėje (neseniai baisi nelaimė įvyko prie Austrijos sienos: 71 pabėgėlis, iš jų keli vaikai buvo rasti uždusę sunkvežimyje) palieka viską, kad rastų išsigelbėjimą Europoje. Dėl šios tragedijos Vienos kardinolas Kristopas Šionbornas (Christoph Schönborn) sakė: „Reiškiame giliausią užuojautą aukų artimiesiems. Esame sukrėsti ir žodžiais neapsakomos kontrabandininkų paniekos žmogui. Europa turi imtis ryžtingų priemonių prieš kontrabandininkus, tačiau skubiai reikia ir ilgalaikių sprendimų, kuriais Europos valstybės reaguotų į pabėgėlių dramą“. Aizenštadto (Eisenstadt) vyskupijos ganytojas vysk. Egidijus Cifkovičius (Ägidius Zsifkovics) sakė, kad jis su savo vyskupijos bendruomene meldžiasi už visus tragiškai žuvusius, ir pridūrė: „Tokios tragedijos kaip ši įmanomos dėl to, kad Europa nieko nedaro. Dabar jau peržengtos visos ribos“. Viešpats mums suteikia dar vieną gailestingumo galimybę solidarizuotis su migrantais, bėgančiais nuo mirties, ir ištiesti jiems pagalbos ranką. Tai – elementarus ir būtinas žmogiškumas. Jei jo (dėl nepateisinamo troškimo išsaugoti savąjį perdėm komfortišką gyvenimo būdą) nepaisoma, atsiveria nužmogėjimo bedugnė...


Jubiliatei dukart – lietuviškai ir ukrainietiškai – giedota „Ilgiausių metų...“

Doc. dr. Irena Ramaneckienė

Dvasininkai, atvykę pasveikinti
dr. Aldonos Vasiliauskienės,
po šv. Mišių Skapiškio bažnyčioje
Aušros Jonušytės nuotrauka

Metų revizijos prasmė

Ar verta švęsti gimtadienius, ypač, kai gyvenimo kelyje pasirodo apvalus skaičiukas, ženklinantis nemažą atkarpą? Psichologai pastebi, kad, pasinėrę į kasdienybę, dažniausiai užmirštame savo būties laikinumą tam tikrų amžiaus krizių kontekste, o jubiliejus kartais iškeliąs į paviršių svarbius praeities išgyvenimus, sužadinąs nerimą, net stresą. Kaipgi iš tiesų yra?

Iš pradžių gimtadienių vakarėlius rengdavo tik karaliai. Pamažu tai daryti išdrįso didikai, pirkliai, amatininkai... Riedėta vis žemyn pagal socialinį rangą. Žinoma, kad XVI amžiuje prūsai šventė gimtadienius, susidedančius iš asmens sveikinimo, apdovanojimo (svarbiausia dovana – gėlės) ir vaišių. Lietuvoje šių švenčių tradicija palyginti nesena – XX amžiaus pradžia. Iki tol svarbesnis buvęs vardadienis. Gimtadienis Lietuvoje išpopuliarėjęs praėjusio amžiaus 6–7 dešimtmetį. Kartu formavosi ir papročiai apjuosti sukaktuvininką jubiliejine juosta, linkėti laimės ir sveikatos, giedoti „Ilgiausių metų...“


Sugrįžus iš Lenkijos šventovių

Piligrimų grupė Lomžoje prie popiežiaus
Jono Pauliaus II statulos

Liepos pradžioje iš įvairių Lietuvos vietų susirinkę tikintieji, vadovaujami Alytaus Šv. Brunono Kverfurtiečio parapijos klebono kun. Valdo Simanaičio ir Janinos Balevičienės, išsiruošė į piligriminę kelionę po Lenkiją, norėdami dalyvauti rekolekcijose, aplankyti žymias šventoves, susipažinti su kaimyninės šalies praeitimi. Lankytasi Vygrių kamaldulių vienuolyne, Šv. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo barokinėje dvibokštėje bažnyčioje, kurios vidus išpuoštas marmuru, sidabru, auksu bei garsaus lietuvių dailininko Smuglevičiaus paveikslais. Čia buvo aukojamos šv. Mišios. Aplankyti popiežiaus Jono Pauliaus II kambariai-muziejus, kur jis buvo apsistojęs apaštalinės kelionės į Lenkiją metu, vienuolyno varpinė, Lomžos Dievo Gailestingumo bažnyčia, pastatyta 1991 metais Šventojo Tėvo atvykimo garbei, pasaulinis piligrimų centras Čenstakava.


Lietuviška giesmė virpino širdis

Jungtinio choro giesmė

Lenkijoje, Seinų parapijos miškų apsupty šviečiančioje Žagarių kaimo bažnyčioje, vieną šeštadienį vyko antroji lietuviškų bažnytinių chorų šventė, įtaigi, sklidina gilaus lyrizmo, jausmų šventumo, nuoširdumo. Prasidėjo ji šv. Mišiomis, kurias aukojo Seinų parapijos vikaras kun. Petras Gucevičius. Šildė jo žvilgsnis, balso tembras, nuoširdi malda už gausiai susirinkusius choristus, jų vadovus, už Lietuvą, taiką bei ramybę, už gyvus ir išėjusiuosius. Scenoje jauni, žavūs renginio vedėjai Violeta Andziulytė ir Žilvinas Maciukonis. Jie priminė, kad Suvalkuose lietuviškas bažnytinis giedojimas jau turi šimtametę tradiciją. Jis vėl atgaivintas 1992 metais, kai šiame mieste pradėta aukoti šv. Mišias lietuvių kalba.

Tad šventę ir pradeda suvalkiečiai, vadovaujami muzikos mėgėjo Gedimino Kraužlio. Visos chorų giesmės skiriamos Švč. Mergelės Marijos garbei. Įdomu tai, kad liaudiško pamaldumo tyrinėtojo kun. dr. Sauliaus Stumbro (Klaipėda) duomenimis, Gegužinės pamaldos prasidėjusios 1853 metais Seinų Katedroje, vėliau išplito ir visoje Lietuvoje.


Lietuvos vienuoliai ir vienuolės susirinko Bernardinų sode

Šventės dalyvius sveikina
Vilniaus arkivyskupas
metropolitas Gintaras Grušas

Rugpjūčio 29 dieną, šeštadienį, Vilniaus Bernardinų sode vyko Vienuolių palapinių šventė, skirta Pašvęstojo gyvenimo metams pažymėti. Šiame renginyje dalyvavo atstovai net iš 33 Lietuvoje veikiančių vienuolynų: pranciškonai, jėzuitai, dominikonai, saleziečiai, benediktinai, kapucinai, kiti – iš viso apie 200 vyrų ir moterų vienuolių. Tai pirmasis ir vienintelis tokio pobūdžio renginys Lietuvoje.

Šventė baigėsi iškilmingomis šv. Mišiomis Vilniaus Bernardinų bažnyčioje, kurias aukojo kardinolas Audrys Juozas Bačkis.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija