Pro Deo
et Patria

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
2015 metams skyrė laikraščiui „Katalikas“
3000 eurų projektui „Pro Deo et Patria“ vykdyti.
Projekto rubrikos: „Atmintis“, „Atsivėrimai“, „Bendruomenėse“,
„Pažintis“, „Renginiai“, „Vienuolių kūrybos atspindžiai“.

Pažintis

Kristui kiekvienas žmogus svarbus

Alvyra Grėbliūnienė

Druskininkų Šv. apaštalo Baltramiejaus (Ratnyčios) bažnyčioje per titulinius jos globėjo atlaidus dvi Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos PAMI (Marijos tarnaitės) vienuolės liudijo, kaip Dievas pakvietė jas eiti pašvęstųjų keliu.

Pirmoji kalbėjo viešnia iš Panevėžio, Provincijos vyresnioji ses. Jolita Šarkaitė. Ją Dievas pašaukė tarnystei prieš 20 metų. Pirmiausia apie vienuolinį gyvenimą ji sužinojo vaikystėje iš močiutės pasakojimų, dainuškų, jog ten kietos lovos ir reikia anksti keltis. Tai nebuvo viliojanti perspektyva. Augant brendo troškimas būti vienuole. Tik tėvų norai buvo kiti – turėti dukrą gydytoją. Baigusi vidurinę mokyklą, įstojo į VU Gamtos fakultetą. Vasarą lankė bažnyčias, VDU teologijos fakultete klausė paskaitų. Besimelsdama Šv. Teresės bažnyčioje, Kristaus Kryžiaus koplytėlėje, buvo sujaudinta ypatingo Dievo artumo. Ten ji gavo mintį, jog ir įstojusi nebūtinai turinti mokytis universitete. Išvažiavo į Panevėžio Marijos tarnaičių seserų bendruomenę. Norėjo ten likti. Nors ir buvo įvairių Dievo ženklų sekti Kristumi, bet mamos nuomonei negalėjusi prieštarauti. O ji pasakiusi, jog negali būti čia jokių vienuolių, jei įstojusi, tai ir turi mokytis. Suprato, jeigu mama nepalaimins, tai nieko gero ir nebus. Pasiguodė apie tai seserims. Jos nutarė už Jolitos pašaukimą melstis. Po savaitės, kalbėdama su mama, ji išgirdusi atsakymą, jog esanti suaugusi ir gali daryti, kaip mananti teisinga.

Pažintis

Kaip belgas vienuolis Lietuvoje šulinį kasa

Bronius VERTELKA

Brolis Mišelis kalba Vilniuje vykusioje vienuolių šventėje Vido Venslovaičio nuotrauka

Besidairant po dar nepažįstamas Baltriškes, keliuku ėję du vienuolių rūbais vilkintys jauni vyrai pirmieji pasisveikino, gražiai tardami lietuviškai „Laba diena“. Dar pasiteiravo, ką norėčiau pamatyti. Su vienu iš jų, belgu, vietos Šv. Kazimiero bažnyčios rektoriumi Mišeliu de Miolnė (Michael Meulenaer) tą pačią dieną teko artimai pabendrauti. Jis pasirodė esąs labai nuoširdus, komunikabilus, nebijantis netikėtų klausimų, sugebantis bemat suformuoti atsakymus. Lietuvoje jis – jau 12 metų, čia atvyko būdamas 23 metų.

Brolis Mišelis, be gimtosios flamandų, moka prancūzų, ispanų, italų, anglų, lietuvių kalbas. Jo mama – italė, tėvas – belgas, o senelė – ispanė. Tėvai susipažino mokydamiesi Oksforde: mama studijavo kalbas (pagal specialybę nedirbo), tėvas baigė teisę ir ekonomiką, yra verslininkas.

Atmintis

Sukaktys

Šią vasarą  minėjome kelių vienuolių sukaktis

Garsusis kapucinas

Tėvas Stanislovas Paberžėje 1973 metais

Birželio 23 dieną sukako 10 metų, kai Kaune mirė kun. Algirdas Mykolas DOBROVOLSKIS –vienuolis kapucinas tėvas Stanislovas OFM Cap. (1918 09 29–1944 03 25–2005 06 23). Jis gimė 1918 09 29 Radviliškyje, mokėsi gimtajame mieste, vėliau – Kauno jėzuitų gimnazijoje. 1936 Plungėje įstojo į kapucinų vienuoliją ir gavo Stanislovo vardą. Noviciatą atliko Plungės ir Šiaulių kapucinų vienuolynuose. 1941 davė amžinuosius įžadus, įstojo į Kauno kunigų seminariją. Kauno Arkikatedroje 1944 03 25 įšventintas kunigu. Po šventimų vedė misijas daugiausiai Žemaitijoje. 1948 09 11 Kauno Petrašiūnų vienuolyne saugumiečiai jį suėmė apkaltinę per pamokslus skleidus mintis prieš valdžią. Nuteistas 10 metų bausmę atliko anglių kasyklose, Intos ir Vorkutos lageriuose. 1956 išleistas, paskirtas Vertimų klebonu, tačiau po kelių mėnesių vėl grąžintas baigti atlikti bausmės dalį. Po metų sugrįžęs vėl klebonavo Vertimuose. 1957 08 26 paskirtas Juodeikių klebonu, 1960 05 05 paskirtas Žemaitkiemio altaristu, paskui Religijos kultų tarybos įgaliotinis atėmė iš jo kunigo registracijos pažymėjimą. 1961 08 18 paskirtas Ugionių ir Milašaičių, 1962 06 05 Butkiškės, 1966 03 07 – Paberžės klebonu. Dar aptarnavo Surviliškio, parapiją. Daug jėgų skyrė rinkdamas bažnytinio meno kūrinius ir nenaudojamus senovinius liturginius reikmenis, padėjo išsaugoti daug vertybių. Buvo žmonių mėgiamas dėl švelnaus būdo. Vėliau jam pavesta rūpintis Dotnuvos vienuolyno atstatymu, kartu aptarnaujant Šlapaberžės ir Gudžiūnų  parapijas. Tėvas Stanislovas buvo geras pamokslininkas, todėl jį mielai kviesdavo į įvairias Lietuvos vietas ne tik kalbėti tikintiesiems, bet ir vesti rekolekcijų kunigams. Jis stengėsi kuo geriau atlikti visas jam pavestas pareigas. Kai tapo per sunku, 2002 03 28 buvo vėl paskirtas Paberžės klebonu, ir šias pareigas ėjo iki mirties. Palaidotas Paberžės bažnyčios šventoriuje.

Renginiai

Vaikų stovykla supažindino su vienuolijomis

Liepos 19–25 dienomis vyko katalikiška Zapyškio parapijos vaikų stovykla „Sek paskui mane“ (Mk 2, 14). Stovyklos pavadinimas ir visa jos veikla buvo skirti pašvęstojo gyvenimo asmenims, įvairioms vienuolijoms ir maldai už jų darbus bei naujus pašaukimus.

Pirmoji diena buvo skirta susipažinimui ir pasiruošimui pradėti bendrą, savaitę trunkantį gyvenimą kartu. Kaip ir kiekvienos dienos rytas, taip ir pirmoji diena prasidėjo Lietuvos Respublikos vėliavos pakėlimu ir „Tautiška giesme“.

Antroji diena skirta kazimierietėms. Kalbėta apie šios kongregacijos įsikūrimą, tikėjimo kelią ir šiandieninius darbus, vyko susitikimas su kazimieriete ses. Ramute. Vaikai ir vadovai domėjosi pašaukimo keliu, vienuolijos gyvenimu. Diena baigta sporto estafetėmis, kuriomis ugdytas gebėjimas bendradarbiauti ir pasitikėti vieni kitais.