2015 m. rugsėjo 11 d.    
Nr. 33
(2153)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


XXI Amžius


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Pro Deo
et Patria


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją



 

Šiame numeryje:

Sudėtinga migrantų
į Europą problema
perauga į priverstines
priemones?

Tikėjimo kelionė

Vienuolis
ir „Europos tėvas“

Minint šv. Kolumbano 1400 metų mirties sukaktį

Mindaugas Buika

Šv. Kolumbano kapas jo įkurtoje
Bobijo abatijoje Italijoje

Įtikinamas skelbimas ir liudijimas

Žymaus tarptautinio masto ankstyvųjų viduramžių airių misionierias ir vienuolynų steigėjo šv. Kolumbano (543–615), neretai vadinamo Europos dvasiniu tėvu, 1400 metų mirties (gimimo dangui) minėjimas patvirtina, kaip senąją Bažnyčios istoriją galima aktualizuoti šiandienos kontekstui. Kaip tik apie tai buvo kalbama rugpjūčio 30 dieną iš viso kontinento susirinkus jo vardo bendruomenės atstovams į Bobijo abatiją Šiaurės Italijos Pjačensos provincijoje (Tarp Milano ir Genujos miestų), kur palaidoti šv. Kolumbano palaikai. Dalyvaujant gausiam pasauliečių būriui, daugiau nei šimtui kunigų ir dešimtims vyskupų, šv. Mišias aukojo vyriausias benediktinų vienuolijos abatas tėvas Notkeris Volfas (Notker Wolf), kartu koncelebruojant ypatingajam popiežiaus Pranciškaus delegatui, Milano arkivyskupui kardinolui Andželui Skolai (Angelo Scola) ir Airijos kardinolui Šonui Bredžiui (Shan Brady). Ta proga susitikimo dalyvius, kurie šventė jubiliejų garsaus misionieriaus, kuris su vienuolišku ir keltišku įkarščiu VI ir VII amžių santūroje stiprino dabartinės Prancūzijos, Vokietijos, Šveicarijos ir Austrijos regionų tikėjimą sudėtingomis atkritimo sąlygomis, popiežiaus Pranciškaus vardu laišku pasveikino Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietras Parolinas (Pietro Parolin). Jis pabrėžė, kad šv. Kolumbanas, kilęs iš vienos seniausių Europos krikščioniškų tautos (airių), jautė aiškų misijų įsipareigojimą skleisti tikėjimą visose žemyno šalyse. Viename iš apie 600 metus rašytame laiške popiežiui Grigaliui Didžiajam šv. Kolumbanas, nurodydamas į žemyną krikščionybės atneštą kultūrinį vieningumą, kalbėdamas apie Bažnyčią, pirmą kartą pavartoja „totius Europae“ (visos Europos) sampratą. Tik tokiu dvasiniu pagrindu galimas visų europiečių bendradarbiavimas, kad žemyno tautos galėtų sugyventi taikoje ir vienybėje.


Mąstyti ne žmonių mintimis

Kun. Vytenis Vaškelis

Kai mąstymo dovana panaudojama dieviškojo Apreiškimo pažinimui ir jo tiesų pritaikymui kasdienybėje, ji yra nepaprastai vertinga, nes skatina žmogaus tikėjimo augimą, be kurio neįmanoma patikti Dievui (Žyd 11, 6). Kas savo intelekto galią atriboja nuo Dievo žodžio pažinimo, tampa nudžiūvusia Vynmedžio šakele, nes negauna gyvojo vandens, kuris radikaliai keičia visą žmogaus esybę ir trykšta į amžinąjį gyvenimą (Jn 4, 14). Antai vienas garsiausių XX amžiaus protestantų misionierių Smitas Vigelsvortas (Smith Wigelsworth) kiekvieną dieną nors trumpai, bet daug kartų skaitydavo Šventąjį Raštą. Nenuostabu, kad jo mąstymas bei visas gyvenimas buvo pripildytas gyvojo tikėjimo dvasios, nes jis visiškai pasikliovė Šventosios Dvasios veikimu bei Jos vedimu.

Apaštalas Petras dar buvo pradinėje tikėjimo mokykloje, kai Jėzui, pradėjus kalbėti apie būsimą savo mirtį, ėmė Jam prieštarauti ir susilaukė skaudžių Mokytojo žodžių: „Eik šalin, šėtone, nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis!“ (Mk 8, 33). Vėliau, kai Jėzus, prisikėlęs iš numirusių, pasirodys Petrui, kai per Sekmines jis taps sklidinas Dievo Dvasios, prisiminęs savo draudimą, skirtą Jėzui, galės tik šyptelėti ir sau tarti: „Išties koks berniokiškai naivus tuomet buvau! Tačiau ant savęs nepykstu, nes tai buvo nors klaidinga, bet natūrali mano reakcija. Ačiū Tau, Kristau, kad dabar mano mąstymas iš esmės yra perkeistas, esu pagautas Tavo malonės, ir visada, kuo užsiimu, darau mylėdamas Tave bei žmones“.


Ramybės pasiuntinystės dvelksmas

Vienuolijos palapinių šventė Bernardinų sode – pirmasis toks renginys Lietuvos istorijoje

Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė

Jungtinis vienuolijų atstovų
Lietuvoje ansamblis ir choras

Rugpjūčio 29 dieną, šeštadienį, Vilniaus Bernardinų sode vyko Vienuolijų palapinių šventė. Joje dalyvavo 33 Lietuvos vienuolijos, daugiau kaip 200 įvairių ordinų atstovų vienuolių brolių ir seserų. Atvyko ne tik vienuoliai lietuviai bet ir į Lietuvą, kaip misijų kraštą, tarnauti atvykę užsienio (Lenkijos, Italijos, Belgijos, Prancūzijos, Argentinos) šalių atstovai. Juos galėjai pakalbinti, susipažinti su jų kasdienybe, liudijimais, pasiklausyti paskaitų, giesmių, įsigyti už auką rankdarbių (rožinį, kryželį, kojinių), jų pačių užaugintų gamtos gėrybių (medaus, arbatžolių), pasivaišinti vienuolių kepta duona ir saldumynais, atsigaivinti gira ir žolelių arbata, pasimokyti groti gitara ar violončele, verti rožinio karoliukus, išpuošti piešiniais stiklinius indus, kartu pasimelsti bendroje maldoje ar paprašyti jų maldos. Stebino ir džiugino abitų spalvų įvairovė: balta, melsva, mėlyna, pilka, ruda… Sušildė vienuolių šypsenos bei veidų giedruma…


Sveikinome Pivašiūnų Mariją

Pasvaliečiai gyvojo rožinio
maldininkai Pivašiūnuose.
Centre – kun. Tadas Piktelis

Kelionė su nuotykiais

Pasvalio dekanato Gyvojo rožinio draugijos maldininkai, budėję prie Švč. Sakrameto Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, ankstų rugpjūčio šeštadienį išvyko į Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Žolinės) atlaidus Pivašiūnuose. Kelionę palaimino parapijos klebonas kun. Albertas Kasperavičius.

Kalbėta rožinio malda, Švč. Mergelės Marijos litanija. Netoli Kauno staiga išgirdome trenksmą. Sprogo padanga, reikėjo kažką daryti. Kilo abejonių, ar pavyks pasiekti Pivašiūnus, o gal reikės grįžti į Pasvalį? Dauguma meldėsi už sėkmingą autobuso remontą ir vylėsi aplankyti Pivašiūnų Mariją. Mūsų vairuotojui į pagalbą atvyko autobuso šeimininkas Petras Karoblis – ūkininkas iš Girsūdų kaimo (Pasvalio r.). Jis labai apgailestavo, kad nespėsime pasiekti tikslo. Tačiau autobuso padangos buvo sėkmingai suremontuotos. Nors vėlavome, bet nutarėme vykti tik pirmyn, nes atrodė, kad mus kviečia, mūsų laukia Pivašiūnuose. Švč. Mergelė Marija bando pasvaliečių maldininkų kantrybę bei pasirinkimo kelią. Už Kauno dar sustabdė kelio remonto darbai, tačiau įveikėme ir šias kliūtis bei pagaliau pasiekėme Pivašiūnus.


Vasaros kelionė

Prie Griškabūdžio bažnyčios
varpinės džiaugėmės susitikę
su čia klebonaujančiu, o anksčiau
Alytuje tarnavusiu kun. Vytautu
Mazirsku (dešinėje)

Šiltą ir saulėtą rugpjūčio rytą gausus Alytaus valstybinių vaikų globos namų auklėtinių būrys, lydimas direktoriaus pavaduotojų Jūratės Žvaliauskienės ir Anelės Adamavičienės, bibliotekos vedėjos Linos Klebauskienės, muzikos vadovės Irinos Levendauskienės, socialinių pedagogių Zitos Paršeliūnienės ir Jolitos Majauskienės, išsiruošė į kelionę. Praplėsti akiratį ir plačiau susipažinti su gimtosios šalies kultūros paveldu, istorija, žymiais žmonėmis pakvietė viešosios įstaigos „Dienos namai“ direktorė Kristina Bondareva, Alytaus dekanas, garbės kanauninkas Arūnas Užupis, Miroslavo Šv. Vincento Pauliečio (SMDC) seserys Lina Cordova bei Rubelinda Varela. Išlydėdamas autobuse dekanas pakvietė visus sukalbėti maldą „Tėve mūsų“ ir palaimino kelionei, linkėdamas deramai atstovauti Alytui, sukaupti naujos informacijos, patirčių apie brangią Tėvynę. Ši moksleivių ekskursija – papildymas žinių, gaunamų per pamokas bei neformalaus ugdymo užsiėmimus. Juk tautos savasties supratimas padeda ugdyti darnią asmenybę.


Vilniaus arkivyskupijoje

Varėnos dekanate

Džiugesio, gerumo ir meilės diena

Jaunimas šlovina Dievą giesmėmis

RATNYČIA. Rugpjūčio 23 dieną Druskininkų Šv. apaštalo Baltramiejaus (Ratnyčios) parapijai švenčiant jos Globėjo titulinius atlaidus, Dievas padovanojo saulėtą dieną tikriausiai dar ir todėl, kad jie buvo skirti Pašvęstojo gyvenimo metams paminėti „Sek paskui mane!“ Atlaidų liturgiją pradėjo įvairios parapijos bendruomenės maldos grupelės. Jos rožinio maldos karoliais apkabino Švč. Mergelę Mariją, prašė Jos globos ir Dievo malonių pašvęstojo gyvenimo asmenims, ypač parapijoje besidarbuojančioms Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos (PAMI) vienuolėms. Po rožinio maldos kelios iš jų liudijo, kaip Dievas pakvietė eiti pašvęstojo gyvenimo keliu. Paskui vyko Švč. Sakramento adoracija ir šlovinimas. Seserys kartu su jaunimu meldėsi tikinčiųjų sudėtomis intencijomis. Prie Šv. Baltramiejaus altoriaus ištiestas žvejo tinklas, ant jo sukabintos žuvytės su intencijų tekstais. Šventovės sienas puošė fotografijų paroda „Pripildyti džiaugsmo“. Joje – gerumu ir meile spinduliuojantys vaikų, jaunimo veidai. Atidarydama ją, vaikų centriuko „Džiugučiai“ atstovė Gustė papasakojo, kad vaikai, būdami kartu, patyrė labai daug džiaugsmo (tai įamžinta nuotraukose), linkėjo visiems, žiūrėsiantiems šias nuotraukas, prisipildyti džiaugsmo ir sekti paskui Kristų.


Vilkaviškio vyskupijoje

Marijampolės dekanate

Prasminga šventė

Renginio dalyviai prie bažnyčios

MINDAUGAI. Rugpjūčio 23 dieną Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios šventoriuje iš tolo dėmesį patraukė gražus paminklas su įrašytais prasmingais žodžiais: „Valia Tavąja, Viešpatie, epochos keičiasi, laikai, pasauliui Tu nubrėžei kelią, delne likimą mūs laikai“. Šis paminklas pastatytas kun. Prano Gavėno SDB rūpesčiu visiems Gavėnų giminės mirusiems. Į Mindaugų bažnyčią tą dieną žmonės rinkosi paminėti 1815 m. rugpjūčio 16 d. gimusio kunigo, saleziečio šv. Jono Bosko 200 metų gimimo jubiliejų ir prisiminti prieš 15 metų mirusį, Lietuvai, o ypač Alytui brangų žmogų, kun. Praną Gavėną, besirūpinusį vaikais ir jaunimu, per gyvenimą ėjusį su šv. Jono Bosko vėliava.

Šv. Mišias aukojo šios parapijos klebonas kun. Gintautas Černauskas ir vyriausias „Saleziečių žinių“ redaktorius kun. Petras Dumbliauskas SDB.


Šiluvoje vyksta atlaidai

Jau tapo gražia tradicija, kad
Lietuvos kariuomenė renkasi padėkos
maldai į Šiluvos Švč. Mergelės
Marijos atlaidus. Šiemet kariuomenės
diena buvo rugsėjo 8-oji
Alvydo Tamošiūno nuotrauka

Garsi ne tik Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų Šiluvos šventovė tęsia jau nuo XV amžiaus vidurio piligrimų pamėgtąją Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidų tradiciją. Per visas Šilinių oktavos dienas Šiluvoje kasmet apsilanko apie 50–100 tūkst. maldininkų iš visos Lietuvos bei užsienio. Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai vyks iki rugsėjo 15 dienos.

Penktadienį, rugsėjo 11-ąją, Šiluvoje bus Ligonių, slaugytojų ir medicinos darbuotojų diena, šeštadienį – Jaunimo ir gyvenančių ne Lietuvoje tautiečių diena, sekmadienį – Šeimų diena, pirmadienį – Politikų, švietimo ir kultūros darbuotojų diena, antradienis, rugsėjo 15-oji – paskutinė atlaidų diena, skirta vienuoliams.

Kaip įžanga į Šilines paskutinį vasaros sekmadienį, rugpjūčio 30-ąją, Šiluvoje buvo švenčiama Padėkos už laisvę, tremtinių, partizanų ir laisvės kovotojų diena. Į šventę Marijos šventovėje daug žmonių tą sekmadienį atkeliavo kaip tikrieji piligrimai pėsčiomis, dalyvaudami eisenose. Jos tradiciškai sekmadienio rytą prasidėjo dviejose vietose: Dubysos slėnyje prie Katauskių gyvenvietės ir Tytuvėnuose.


Liudijęs meilę paprastiems žmonėms

Kun. V. Aukštakalnio laidotuvių
apeigas Betygalos bažnyčios šventoriuje
atlieka vysk. Kęstutis Kėvalas
Prano LAURINAVIČIAUS nuotraukos

Rugpjūčio 27-ąją Betygaloje palaidotas prieš metus žuvęs šios parapijos klebonas kun. Viktoras Aukštakalnis. Laidotuvių šv. Mišių koncelebracijai vadovavo ir homiliją jose sakė Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ. Kun. V. Aukštakalnis palaidotas Betygalos bažnyčios šventoriuje. Beje, 1938 metais čia palaidotas iš šios parapijos kilęs kun. Juozas Žemaitis (1914–1938–1938), žuvęs važiuodamas motociklu prieš savo primicijas, kunigu tepabuvęs kelias dienas.

Spausdiname arkiv. S. Tamkevičiaus SJ homiliją, pasakytą kun. V. Aukštakalnio laidotuvėse.

Kunige, ar myli mane?

„Ar myli mane?“ Į šį Jėzaus klausimą turėjo atsakyti Simonas Petras, kuris greitai taps Kristaus įsteigtos Bažnyčios uola. Petras, daug negalvodamas, atsakė „Taip“, nes tikrai mylėjo savo Mokytoją. Tačiau Jėzus net tris kartus pakartojo klausimą: „Ar myli mane?“ ir Petras suvokė, kad teisingam atsakymui nepakanka emocinės meilės. Tikrą meilę turi lydėti geri, teisingi darbai. Petras jų stokojo, nes visai neseniai buvo išsigynęs Jėzaus.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija